< Jobho 11 >
1 Ipapo Zofari muNaamati akapindura akati:
Entonces Sofar naamatita respondió:
2 “Mashoko aya ose haangapindurwi here? Ko, mutauri uyu anofanira kushayirwa mhosva here?
¿No habrá respuesta a la abundancia de palabras? ¿Será justificado el que habla mucho?
3 Ko, kubvotomoka kwako kunganyaradza vanhu here? Ko, pangashaya anokutsiura paunenge uchituka here?
¿Harán callar a los hombres tus jactancias? ¿Harás escarnio sin que alguno te avergüence?
4 Iwe unoti kuna Mwari, ‘Zvandinotenda zvakarurama uye ndakachena pamberi penyu.’
Pues dijiste: Mi enseñanza es pura, y soy inocente delante de Ti.
5 Haiwa, ndinoda sei kuti dai Mwari ataura, kuti dai ashamisa hake muromo wake pamusoro pako,
Pero, quién diera que ʼElohim hable y abra su boca hacia ti.
6 uye akuzarurire zvakavanzika zvouchenjeri, nokuti uchenjeri hwechokwadi huri paviri. Uzive izvi: Mwari akatokanganwa kare zvimwe zvivi zvako.
Te declare secretos de sabiduría, porque Él es de múltiple entendimiento. Así entenderías que ʼElohim, en tu favor, te castiga menos de lo que merece tu iniquidad.
7 “Ko, unganzwisisa zvakavanzika zvaMwari here? Unganzwisisa panogumira Wamasimba Ose here?
¿Descubrirás tú las profundidades de ʼElohim? ¿Puedes hallar los límites de ʼEL-Shadday?
8 Zvakakwirira kupfuura matenga, iwe ungaiteiko? Zvakadzika kupfuura kudzika kwebwiro, iwe ungaziveiko? (Sheol )
Es más alto que los cielos, ¿qué puedes tú hacer? Es más profundo que el Seol, ¿qué puedes tú saber? (Sheol )
9 Chiero chazvo chakareba kupfuura nyika uye zvakapamhama kupfuura gungwa.
Su dimensión es más extensa que la tierra y más ancha que el mar.
10 “Kana iye akasvika akakupfigira mujeri uye akakoka dare remhosva, ndianiko angapikisana naye?
Si Él pasa y aprisiona, o convoca una asamblea, ¿quién lo puede restringir?
11 Zvirokwazvo anoziva vanhu vanonyengera; uye paanoona chakaipa, anoshaya hanya here?
Porque Él conoce a los hombres vanos. Ve también su perversidad, ¿y no la considerará?
12 Asi munhu asina kuchenjera haangagoni kuva akangwara sezvo zvisingagoneki kuti mwana wembizi angaberekwa nomunhu.
El hombre vano será entendido cuando un pollino de asno montés nazca hombre.
13 “Asi kana mwoyo wako ukazvipira kwaari, uye ukatambanudzira maoko ako kwaari,
Si tú dispones tu corazón y extiendes a Él tus manos,
14 kana ukaisa kure chivi chiri muruoko rwako, uye ukasatendera chakaipa kugara mutende rako,
si hay iniquidad en tus manos, la alejas de ti y no permites que la perversidad more en tus tiendas,
15 ipapo uchasimudza chiso chako usina nyadzi, uchamira wakasimba uye usingatyi.
entonces levantarías tu semblante libre de mancha, estarías firme y nada temerías,
16 Zvirokwazvo uchakanganwa nhamo yako, uchangoirangarira semvura yakaerera.
olvidarías tu aflicción y la recordarías como aguas que pasaron.
17 Upenyu huchajeka kupfuura masikati makuru, uye rima richaita samangwanani.
Tu existencia sería más resplandeciente que el mediodía. Aunque haya oscuridad, sería como la alborada.
18 Iwe uchagara zvakanaka, nokuti tariro iriko; ucharinga-ringa ugozorora murugare.
Estarías confiado, porque habría esperanza. Mirarías alrededor y descansarías seguro,
19 Uchavata hako pasi, pasina munhu anokuvhundutsa, uye vazhinji vachakumbira nyasha dzako.
reposarías, sin que alguno te espante. Y muchos implorarían tu favor.
20 Asi meso avakaipa achaneta, uye vachashayiwa kwokutizira; tariro yavo ichava yokufa.”
Pero los ojos de los perversos fallarán, y no habrá escape para ellos. Su esperanza será el último suspiro.