< Ohabolana 29 >

1 Haitoañe aniany, tsy amañ’aoly, ty gan-katoke beteke endahañe.
人若屢受譴責,仍然頑固,他必突然喪亡,無法挽救。
2 Ie miraorao o vantañeo, mirebeke ondatio, fa ie mifehe ty lo-tsereke, miñeoñeoñe ondatio.
義人執政,人民喜慶;惡人專權,人民嘆息。
3 Mahaehak’ an-drae t’indaty mikoko hihitse, fe mampianto vara ty mpiaman-tsimirirañe.
喜愛智慧的,使父親喜悅;尋花問柳的,必傾家蕩產。
4 Ampijadoña’ i mpanjakay an-katò ty tane’e, fe mihotrake t’ie mandrambe vokàñe.
君王秉公行義,必將興邦;但若暴斂橫徵,必將喪邦。
5 Mandafike harato ho am-pandia’e eo t’indaty mitsiriry rañetse.
對自己的友伴阿諛的人,是在他腳下張設羅網。
6 Fiolàñe ty mamandrike i lo-tserekey, fe misabo naho mirebeke ty mahity.
作惡的人,滿路絆索;正義的人,載欣載奔。
7 Haoñe’ ty vantañe ty zo’ o rarakeo, fe tsy apota’ i lo-tserekey i hilala zay.
義人關注窮人的案情,但是惡人卻毫不知情。
8 Mamofotse ty rova, ondaty mañivañivao, fe mampivio-kabosehañe o mahihitseo.
輕狂的人,煽動城市作亂;明智的人,設法挽回狂瀾。
9 Ie mifandietse ami’ty dagola ty mahihitse, le ifanampea’ ty filoroloroañe naho fanivetiveañe tsy mijihetse.
智愚爭辯,或怒或笑,終無結果。
10 Heje’ o mpampiori-dioo ty vañoñe; le i vantañey, paia’ iareo ty fiai’e.
嗜殺的人,常憎恨正人君子;正直的人,卻關懷他的性命。
11 Fonga abora’ i dagolay ty tro’e, fe kalaña’ i mahihitsey am-pianjiñañe ao ty aze.
愚人忿怒,必盡情發洩;明智的人,必自知抑制。
12 Ie mañaom-bande ty mpifehe, miha raty iaby o roandria’eo.
作首長的,如聽信讒言,他的臣僕,必盡屬小人。
13 Ty fihambaña’ i rarakey naho o mpamorekekeo: Iehovà ty mañazava ty fihaino’ i roe rey.
窮人與壓迫者彼此相遇,二者皆由主獲得光明。
14 Ie mizaka o rarakeo an-kahiti’e ty mpanjaka, le hijadoñe kitro añ’afe’e i fiambesa’ey.
君王如秉公審判窮人,他的寶座必永久穩立。
15 Mpanolo-hihitse ty kobay naho ty endake, fe manalatse rene ty anake manao tsidaredare.
杖責與懲戒,賜予人智慧;嬌縱的孩子,使母親受辱。
16 Ie mionjoñe o tsivokatseo, mitombo ty fiolàñe, fe ho sambae’ i vañoñey ty fifotsaha’ iareo.
惡人掌權,罪惡隨之增多;正義的人,必親見其崩潰。
17 Lilovo ty ana’o, le hampanintsiña’e, vaho hampinembanembae’e ty arofo’o.
懲戒你的兒子,他必使你安心,令你心曠神怡。
18 Ie po-aroñarom-pitokiañe, le hahifi’ ondatio añe ty filieram-batañe, haha ka ze mahatan-Kàke.
神視缺乏時,人民必放縱;遵守法律的,纔蒙受祝福。
19 Tsy mahafanoro ty ondevo t’ie saontsieñe avao, ndra te azo’e tsy haoñe’e.
要糾正奴才,不宜用言語;即使他明白,他仍不服從。
20 Inao t’indaty taentaeneñe am-pisaontsi’e, bey fitamàñe ty dagola te ama’e.
你是否見過信口開河的人﹖寄望於愚人勝於寄望於他。
21 I mañaonkaom-pitoroñe boak’amy faha-ajaja’eiy, ro hanjo aze mpandova am-para’e.
對奴才自幼加以嬌養,他日後終必反僕為主。
22 Mpitrobo fitribahañe ty boseke, vaho lako fiolàñe ty mpidabadoa.
易怒的人,極易引起紛爭;性急的人,必犯很多過錯。
23 Mamotsake ondaty ty habohaboha’e, fe asiñeñe ty mpireke añ’arofo.
驕傲自大,使人屈辱;虛心謙下,使人受榮。
24 Malaim-batañe ty mpireketse ami’ty mpampikametse, tsanoña’e i sisìy, f’ie tsy mitalily.
誰與盜賊合夥,實是痛恨自己;他雖聽見咀咒,卻不敢發一言。
25 Miafara ho fandrike ty fihembañañe ama’ ondaty; fe honjoneñe ty miato am’ Iehovà.
對人畏懼,必陷入羈絆;信賴上主,必獲得安全。
26 Maro ty mipay ty fañisoham-pifehe, fa Iehovà ro ahazoa’ t’indaty to.
許多人尋求王侯的慈惠,但每人的判決出自上主。
27 Tiva amo vañoñeo t’indaty tsy to; fe veta amy lo-tserekey ty vantañe am-pañaveloa’e.
為非作歹的人,為義人所憎惡;行為正直的人,為惡人所憎惡。

< Ohabolana 29 >