Malasu 27
1 Aya hamomu hou amo mae gaguia gadole hidale ilegema. Be di da fa: no misunu hou hame dawa:
なんぢ明日のことを誇るなかれ そは一日の生ずるところの如何なるを知ざればなり
2 Eno dunu amola degabo ba: i dunu da dima nodone ofa: mu da defea. Be di da dina: maedafa ofa: ma.
汝おのれの口をもて自ら讃むることなく人をして己を讃めしめよ 自己の口唇をもてせず 他人をして己をほめしめよ
3 Igi amola boso amola da dioi bagade. Be gagaoui dunu ea mosolasu hamoi da amo dioi baligisa.
石は重く沙は軽からず 然ど愚なる者の怒はこの二よりも重し
4 Udigili mi hanai hou da dodona: gi amola dunu eno wadela: lesisa. Be mudasu hou da dunu eno baligili wadela: lesisa.
忿怒は猛く憤恨は烈し されど嫉妬の前には誰か立ことをを得ん
5 Di da dunu eno ea hou afadenema: ne gagabole sia: musa: dawa: sea, mae wamolegele, hima odagia sia: mu da defea. Agoane hame hamosea, di da ema hame asigisa e da dawa: mu.
明白に譴むるに秘に愛するに愈る
6 Dia dogolegei da di fidima: ne, dima odagia sia: sea, se iaha. Be dima ha lai dunu da dima nonogole, asigiwane sia: sea, dawa: ma: i!
愛する者の傷つくるは眞実よりし 敵の接吻するは偽詐よりするなり
7 Di da ha: i mai amo sadisia da agime hano hedai ha: i manu higasa. Be di da ha: i bagadedafa ba: sea, ha: i manu gamogai da hedai ba: sa.
飽るものは蜂の蜜をも踐つく されど飢たる者には苦き物さへもすべて甘し
8 Dunu hina: fifilasu yolesili udigili lalebe ea hou da sio ea musugai amo da: iya mae diaheda: le, fisili asi agoai gala.
その家を離れてさまよふ人は その巣を離れてさまよふ鳥のごとし
9 Susuligi amola gabusiga: na manoma ulasea da dia da: i noga: le hisisa. Be dima bidi hamosu doaga: sea, dia asigi dawa: su noga: i da dafane goudane fofonoboi agoai ba: sa.
膏と香とは人の心をよろこばすなり 心よりして勧言を與ふる友の美しきもまた斯のごとし
10 Dia dogolegei amola dia ada ea dogolegei dunu amo mae gogolema. Mosolasu da dima doaga: sea, dia oladafa amo ea fidima: ne mae adole ba: ma. Be dia na: iyado, di gadenene esalebe, amo ea da di noga: le fidimu. Be dia oladafa da badiliadafaba: le, di noga: le hame fidimu.
なんぢの友と汝の父の友とを棄るなかれ なんぢ患難にあふ日に兄弟の家にいることなかれ 親しき隣は疏き兄弟に愈れり
11 Na mano, dawa: su noga: i lama! Amasea, na da hahawane ba: mu. Amola dunu eno da nama gadele sia: sea, na da ilima adole imunusa: dawa: mu.
わが子よ智慧を得てわが心を悦ばせよ 然ば我をそしる者に我こたふることを得ん
12 Noga: le molole dawa: su dunu ilia da bidi doaga: su manebe hedolo ba: sa, amola gaga: sa. Be noga: le hame dawa: su dunu da amo bidi doaga: su amo noga: le hame ba: beba: le, amodili ahoa. Amola fa: no e da bu da: i dione dawa: sa.
賢者は禍害を見てみづから避け 拙者はすすみて罰をうく
13 Degabo ba: i dunu da liligi bidi lale, bidi mae iawane fa: no imunu sia: sea, be eno dunu da amo dunu ea fa: no imunu bidi, amo hi da wali imunu sia: sea, e da gagoule agoane hamosa. Amola degabo ba: i dunu da bidi bu hame iasea, bidi iasu dunu da gagaoui dunu amo ea soge lamu da defea.
人の保證をなす者よりは先その衣をとれ 他人の保證をなす者をば固くとらへよ
14 Di da dia dogolegei amo hahabe golai dialebe amo nedigima: ne ha: giniwane halaga: la: sea, e da fofogadigili se nabimu. Amo hou da ema gagabusu aligima: ne agoai ba: sa.
晨はやく起て大聲にその隣を祝すれば却て呪詛と見なされん
15 Uda gesa: gesa: i ea hou da gibu dasea dadadibi agoai ba: sa.
相争ふ婦は雨ふる日に絶ずある雨漏のごとし
16 Di da gesa: gesa: i uda ea hou habodane ouiya: ma: ne sia: ma: bela: ? Dia loboga fo mabe gagumusa: dawa: bela: ? Dia loboga susuligi usuna gagumusa: dawa: bela: ?
これを制ふるものは風をおさふるがごとく 右の手に膏をつかむがごとし
17 Ouli aduna ele degenana mebe agoai gala. Amo defele, dunu aduna da gilisili sia: dasea, ela galu dawa: lasa.
鉄は鉄をとぐ 斯のごとくその友の面を研なり
18 Figi ifa noga: le ouligisia, di da figi fage manu galebe. Hawa: hamosu dunu da ea hina dunu noga: le ouligisia, hina dunu da e nodone ouligimu.
無花果の樹をまもる者はその果をくらふ 主を貴ぶものは響を得
19 Di da hanoa gudu ba: le gudusia, dina: baba ba: sa. Amola dia dogo ba: sea, dia asigi dawa: su houdafa ba: sa.
水に照せば面と面と相肖るがごとく 人の心は人の心に似たり
20 Bogosu soge da hamedafa nabamu. Amaiwane, osobo bagade dunu da liligi hanai gala. Amola sadimu hame dawa: (Sheol h7585)
陰府と沈淪とは飽ことなく 人の目もまた飽ことなし (Sheol h7585)
21 Dunu da gouli amola silifa amola laluga gogobele adoba: sa. Amo defele, dunu ilia da eno dunu ea hou adoba: sa.
坩堝によりて銀をためし鑢によりて金をためし その讃らるる所によりて人をためす
22 Di da gagaoui dunu fanana, fanana, e bogomu gadenesea fawane fisisa, be ea gagaoui hou fadegale fasimu hamedei agoane ba: mu.
なんぢ愚なる者を臼にいれ杵をもて麥と偕にこれを搗ともその愚は去らざるなり
23 Dia sibi amola bulamagau noga: le dawa: le ouligima.
なんぢの羊の状況をよく知り なんぢの群に心を留めよ
24 Bai liligi gagui hou da ebelemu. Amola fifi asi gala huluane da dagomusa: dawa: la.
富は永く保つものにあらず いかで位は世々にたもたん
25 Di da bulamagau ha: i manu gisi bugi amo huluane none dagosea, eno gisi da heda: sea, gisi amo da agolo la: idi gala nosa.
艸枯れ苗いで山の蔬菜あつめらる
26 Di da sibi ilia hinaboga, abula amunimu amola goudi bidi lale, muni lai amoga soge eno bidi lamu.
羔羊はなんぢの衣服を出し 牝羊は田圃を買ふ價となり
27 Amola goudi eno hame bidi lai lelebe, amoga di da dodo maga: me dia sosogo fi amola dia hawa: hamosu a: fini huluane defele moma: ne dimusa: dawa: mu.
牝羊の乳はおほくして汝となんぢの家人の糧となり汝の女をやしなふにたる
