< Yuⱨanna 4 >

1 Əmdi Pǝrisiylǝrning «Əysaning muhlis ⱪilip qɵmüldürgǝnliri Yǝⱨyaningkidin kɵp ikǝn» degǝn hǝwǝrni angliƣinini Rǝb uⱪⱪandin keyin
Quando, pois, o Senhor entendeu que os fariseus ouviram que Jesus fazia e batizava mais discípulos que João
2 (ǝmǝliyǝttǝ Əysa ɵzi ǝmǝs, muhlisliri qɵmüldürǝtti)
(ainda que Jesus mesmo não batizava, mas sim seus discípulos),
3 u Yǝⱨudiyǝ ɵlkisidin qiⱪip yǝnǝ Galiliyǝgǝ kǝtti.
Ele deixou a Judeia, e foi outra vez para a Galileia.
4 Əmdi u yol üstidǝ Samariyǝ ɵlkisidin ɵtüxi kerǝk idi.
E foi necessário passar por Samaria.
5 Xuning bilǝn u Yaⱪup ɵz oƣli Yüsüpkǝ bǝrgǝn yǝrgǝ yeⱪin bolƣan Samariyǝning Sihar degǝn bir xǝⱨirigǝ kǝldi.
Veio pois a uma cidade de Samaria, chamada Sicar, junto à propriedade que Jacó deu a seu filho José.
6 Xu yǝrdǝ «Yaⱪupning ⱪuduⱪi» bar idi. Əysa sǝpiridǝ qarqiƣinidin ⱪuduⱪning ⱪexiƣa kelip olturdi. Bu tǝhminǝn altinqi saǝt idi.
E ali estava a fonte de Jacó. Então Jesus, cansado do caminho, sentou-se assim junto à fonte; era isto quase à hora sexta.
7 Əysaning muhlisliri yemǝklik setiwelix üqün xǝⱨǝrgǝ kirip kǝtkǝnidi. Xu qaƣda, Samariyǝlik bir ayal su alƣili kǝldi. Əysa uningƣa: — Manga iqkili su bǝrgin, — dedi.
Veio uma mulher de Samaria para tirar água; Disse-lhe Jesus: Dá-me de beber.
8
(Porque seus discípulos haviam ido à cidade para a comprar de comer).
9 Ayal uningdin: — Ɵzingiz Yǝⱨudiy tursingiz, mǝndǝk Samariyǝlik bir ayaldin ⱪandaⱪlarqǝ iqkili su tǝlǝp ⱪilip ⱪaldingiz? — dǝp soridi (qünki Yǝⱨudiylar Samariyǝliklǝr bilǝn ⱨeqⱪandaⱪ bardi-kǝldi ⱪilmaytti).
Disse-lhe pois a mulher samaritana: Como, sendo tu judeu, me pedes de beber, que sou mulher samaritana? (Porque os judeus não se comunicam com o samaritanos.)
10 Əysa uningƣa jawabǝn: — Əgǝr sǝn Hudaning sowƣitining nemiliki wǝ sǝndin su soriƣuqining kim ikǝnlikini bilsǝngidi, undaⱪta sǝn uningdin tilǝytting wǝ u sanga ⱨayatliⱪ süyini berǝtti.
Respondeu Jesus, e disse-lhe: Se tu conhecesses o dom de Deus, e quem é o que te diz: Dá-me de beber, tu lhe pedirias, e ele te daria água viva.
11 Ayal uningdin: — Tǝⱪsir, su tartⱪudǝk ⱨeqnǝrsingiz bolmisa, uning üstigǝ ⱪuduⱪ qongⱪur tursa, ⱨayatliⱪ süyini nǝdin alisiz?
Disse a mulher: Senhor, tu não tens com que [a] tirar, e o poço é fundo; de onde pois tens a água viva?
12 Əjǝba, bu ⱪuduⱪni bizgǝ [miras] ⱪaldurƣan atimiz Yaⱪuptin uluƣmusiz? Bu ⱪuduⱪtin ɵzi, oƣulliri wǝ mal-waranlirimu su iqkǝn — dedi.
És tu maior que nosso pai Jacó, que nos deu o poço? E ele mesmo dele bebeu, e seus filhos, e seu gado?
13 Əysa uningƣa jawabǝn: — Bu suni iqkǝn ⱨǝrkim yǝnǝ ussaydu.
Jesus respondeu, e disse-lhe: Todo aquele que beber desta água voltará a ter sede;
14 Əmma mǝn beridiƣan suni iqküqi ⱨǝrkim mǝnggügǝ ussimaydiƣan bolidu wǝ bǝlki mǝn uningƣa beridiƣan su uning iqidǝ uni mǝnggülük ⱨayatliⱪⱪa elip baridiƣan, urƣup qiⱪidiƣan bir bulaⱪ bolidu, — dedi. (aiōn g165, aiōnios g166)
Porém aquele que beber da água que eu lhe der, para sempre não terá sede, mas a água que eu lhe der se fará nele fonte de água, que salte para vida eterna. (aiōn g165, aiōnios g166)
15 Ayal: — Tǝⱪsir, manga bu sudin bǝrgǝysizki, mǝn yǝnǝ ussimaydiƣan wǝ muxu yǝrgǝ su tartⱪili ikkinqi kǝlgüqi bolmaydiƣan bolay! — dedi.
Disse-lhe a mulher: Senhor, dá-me desta água, para que eu não tenha [mais] sede, nem venha aqui para tirar.
16 Əysa: — Berip eringni bu yǝrgǝ qaⱪirip kǝlgin, — dedi.
Disse-lhe Jesus: Vai, chama a teu marido, e vem cá.
17 — Erim yoⱪ, — dǝp jawab bǝrdi ayal. — Erim yoⱪ dǝp, rast eytting.
A mulher respondeu, e disse: Não tenho marido. Disse-lhe Jesus: Bem disseste: Marido não tenho.
18 Qünki bǝx ǝrgǝ tǝgding wǝ ⱨazir sǝndǝ bolƣini sening ering ǝmǝs. Buni toƣra eytting! — dedi Əysa.
Porque cinco maridos tiveste, e o que agora tens não é teu marido; isto com verdade disseste.
19 Ayal uningƣa: — Tǝⱪsir, ǝmdi kɵrdümki, siz ǝslidǝ pǝyƣǝmbǝr ikǝnsiz!
Disse-lhe a mulher: Senhor, vejo que és profeta.
20 Ata-bowilirimiz bu taƣda ibadǝt ⱪilip kǝlgǝn, lekin silǝr [Yǝⱨudiylar] «Ibadǝtni Yerusalemda ⱪilix kerǝk!» dǝwalisilǝrƣu? — dedi.
Nossos pais adoraram neste monte, e vós dizeis que em Jerusalém é o lugar onde se deve adorar.
21 Əysa uningƣa mundaⱪ dedi: — Hanim, manga ixǝngin, xundaⱪ bir waⱪti-saiti keliduki, silǝrning Atiƣa ibadǝt ⱪilixinglar üqün nǝ bu taƣda yaki nǝ Yerusalemda boluxunglarning ⱨajiti ⱪalmaydu.
Disse-lhe Jesus: Mulher, crê em mim, que a hora vem, quando nem neste monte, nem em Jerusalém, adorareis ao Pai.
22 Silǝr ibadǝt ⱪilƣininglarni bilmǝysilǝr; biraⱪ biz kimgǝ ibadǝt ⱪilƣinimizni bilimiz. Qünki nijat-ⱪutⱪuzulux Yǝⱨudiylar arⱪiliⱪ bolidu.
Vós adorais o que não sabeis; nós adoramos o que sabemos, porque a salvação vem dos judeus.
23 Lekin xundaⱪ bir waⱪit kelidu — wǝ xundaⱪla ⱨazir kǝldiki, ⱨǝⱪiⱪiy ibadǝt ⱪilƣuqilar Atiƣa roⱨ wǝ ⱨǝⱪiⱪǝt bilǝn ibadǝt ⱪilidu. Ata Ɵzigǝ ǝnǝ xundaⱪ ⱨǝⱪiⱪiy ibadǝt ⱪilƣuqilarni izdimǝktǝ.
Porém a hora vem, e agora é, quando os verdadeiros adoradores adorarão ao Pai em espírito e em verdade; porque também o Pai busca a tais que o adorem.
24 Huda roⱨtur wǝ uningƣa ibadǝt ⱪilƣuqilar roⱨ wǝ ⱨǝⱪiⱪǝt bilǝn Uningƣa ibadǝt ⱪilixi kerǝktur.
Deus é Espírito, e os que o adoram devem adorá [-lo] em espírito e em verdade.
25 Ayal uningƣa: — Mǝsiⱨning, yǝni «Hristos» degǝnning kelidiƣanliⱪini bilimǝn. U kǝlgǝndǝ, bizgǝ ⱨǝmmǝ ixlarni eytip beridu — dedi.
Disse-lhe a mulher: Eu sei que o Messias vem (que se chama o Cristo); quando ele vier, todas as coisas nos anunciará.
26 Əysa uningƣa: — Sǝn bilǝn sɵzlixiwatⱪuqi mǝn dǝl xudurmǝn! — dedi.
Disse-lhe Jesus: Eu sou o que contigo falo.
27 Xu qaƣda uning muhlisliri ⱪaytip kǝldi. Ular uning bir ayal bilǝn sɵzlixiwatⱪanliⱪiƣa ⱨang-tang ⱪelixti; lekin ⱨeqⱪaysisi uningdin: «Uningdin nemǝ izdǝysǝn?» yaki «Nemixⱪa uning bilǝn sɵzlixisǝn?» dǝpmu sorimidi.
E nisto vieram seus discípulos; e maravilharam-se de que falasse com uma mulher; mas ninguém [lhe] disse: Que perguntas? ou, O que falas com ela?
28 Xuning bilǝn ayal kozisini taxlap ⱪoyup, xǝⱨǝrgǝ ⱪaytip berip, kixilǝrgǝ:
Deixou, pois, a mulher seu vaso de água, e foi à cidade, e disse ao povo:
29 — Yürünglar, ⱨayatimda ⱪilƣanlirimning ⱨǝmmisini manga eytip bǝrgǝn bir kixini kɵrüp kelinglar. Əjǝba, Mǝsiⱨ xumidu? — dedi.
Vinde, vede um homem que me disse tudo quanto tenho feito; por acaso não é este o Cristo?
30 Buning bilǝn halayiⱪ xǝⱨǝrdin qiⱪip, Əysaning aldiƣa kelixti.
Saíram, pois, da cidade, e vieram a ele.
31 Xu ariliⱪta muhlisliri uningƣa: — Ustaz, bir nǝrsǝ yǝwalsangqu? — dǝp ɵtünüxti.
E enquanto isso, os discípulos lhe pediam, dizendo: Rabi, come.
32 Lekin u ularƣa: — Mening silǝr bilmǝydiƣan bir yemǝklikim bar, — dedi.
Porém ele lhes disse: Uma comida tenho que comer, que vós não sabeis.
33 Muhlislar bir-birigǝ: — Əjǝba, birsi uningƣa yegili bir nǝrsǝ ǝkelip bǝrgǝnmidu? — deyixti.
Diziam, pois, os discípulos uns aos outros: Por acaso alguém lhe trouxe de comer?
34 Əysa ularƣa mundaⱪ dedi: — Mening yemǝklikim — meni Əwǝtküqining iradisini ǝmǝlgǝ axurux wǝ uning [manga tapxurƣan] hizmitini tamamlaxtur.
Disse-lhes Jesus: Minha comida é fazer a vontade daquele que me enviou, e cumprir sua obra.
35 — Silǝr: «Ⱨosul yeƣixⱪa yǝnǝ tɵt ay ⱪaldi» dǝwatmamsilǝr? Mana, silǝrgǝ eytayki, bexinglarni kɵtürüp etizlarƣa ⱪaranglar, ziraǝtlǝr sarƣiyip oruxⱪa tǝyyar boldi!
Não dizeis vós, que ainda há quatro meses até que venha a ceifa? Eis que vos digo: Levantai vossos olhos, e vede as terras; porque já estão brancas para a ceifa.
36 Wǝ ormiqi ix ⱨǝⱪⱪini alidu wǝ mǝnggülük ⱨayatⱪa toplanƣan ⱨosulni yiƣidu, xuning bilǝn teriƣuqi bilǝn ormiqi tǝng xadlinidu. (aiōnios g166)
E o que ceifa, recebe recompensa, e junta fruto para vida eterna; para que ambos se alegrem, tanto o que semeia, quanto o que ceifa. (aiōnios g166)
37 Qünki bu ixta «biri teriydu, yǝnǝ biri yiƣidu» degǝn sɵz ǝmǝlgǝ axurulidu.
Porque nisto é verdadeiro o ditado, que: Um é o que semeia, e outro o que ceifa.
38 Mǝn silǝrni ɵzünglar ǝmgǝk singdürmigǝn ⱨosulni yiƣixⱪa ǝwǝttim; baxⱪilar ǝmgǝk ⱪildi wǝ silǝr ularning ǝmgikining mewisini elixⱪa nesip boldunglar.
Eu vos enviei para ceifar onde vós não trabalhastes; outros trabalharam, e vós entrastes no trabalho deles.
39 Xu xǝⱨǝrdiki nurƣun Samariyǝliklǝr ⱨeliⱪi ayalning: «U ⱨayatimda ⱪilƣanlirimning ⱨǝmmisini manga eytip bǝrdi» degǝn guwaⱨliⱪ sɵzini anglap, Əysaƣa etiⱪad ⱪildi.
E muitos dos samaritanos daquela cidade creram nele pela palavra da mulher, que testemunhava, dizendo: Ele me disse tudo quanto eu tenho feito.
40 Xunga, ular uning aldiƣa kelip, uning ɵzliri bilǝn billǝ turuxini ɵtünüxkili turdi; xuning bilǝn u u yǝrdǝ ikki kün turdi.
Vindo pois os samaritanos a ele, suplicaram-lhe que ficasse com eles; e ele ficou ali dois dias.
41 Uning sɵz-kalami arⱪiliⱪ tehimu kɵp adǝm uningƣa etiⱪad ⱪildi.
E creram ainda muitos mais pela palavra dele.
42 Ular ayalƣa: — Bizning etiⱪad ⱪiliximiz ǝmdi sening sɵzliring sǝwǝbidin ǝmǝs, qünki ɵzimiz uni angliduⱪ wǝ bilduⱪki, dunyaning Ⱪutⱪuzƣuqisi dǝl xu kixidur! — deyixti.
E diziam à mulher: Já não cremos por teu dito; porque nós mesmos temos [o] ouvido, e sabemos que verdadeiramente este é o Cristo, o Salvador do mundo.
43 Bu ikki kündin keyin u xu yǝrdin qiⱪip Galiliyǝgǝ ⱪarap mangdi
E depois de dois dias partiu dali, e foi-se para a Galileia.
44 (qünki Əysa ɵzi: «Ⱨeqbir pǝyƣǝmbǝrning ɵz yurtida izziti yoⱪtur» dǝp guwaⱨliⱪ bǝrgǝnidi).
Porque o mesmo Jesus testemunhou que não tem o Profeta honra em sua própria terra.
45 Xuning bilǝn u Galiliyǝgǝ kǝlginidǝ, Galiliyǝliklǝr uning [ɵtüp ketix] ⱨeytida Yerusalemda ⱪilƣan ǝmǝllirining ⱨǝmmisini kɵrgǝqkǝ, uni ⱪarxi elixti (qünki ularmu ⱨeytⱪa qiⱪⱪanidi).
Vindo pois para a Galileia, os Galileus o receberam, havendo visto todas as coisas que fizera em Jerusalém no [dia] da festa, porque também eles foram ao [dia] da festa.
46 Əmdi Əysa bu ⱪetim Galiliyǝdiki Kana yezisiƣa yǝnǝ bardi (u dǝl xu yǝrdǝ suni xarabⱪa aylandurƣanidi). [Xu künlǝrdǝ], Kǝpǝrnaⱨum xǝⱨiridǝ oƣli kesǝl bolup yatⱪan bir orda ǝmǝldari bar idi.
Veio pois Jesus outra vez a Caná da Galileia, onde da água fizera vinho. E estava ali um nobre, cujo filho estava enfermo em Cafarnaum.
47 U Əysaning Yǝⱨudiyǝdin Galiliyǝgǝ kǝlgǝnlikini anglap, uning aldiƣa bardi wǝ: — [Ɵyümgǝ] qüxüp, sǝkratta yatⱪan oƣlumni saⱪaytip bǝrgǝyla! — dǝp tohtimay iltija ⱪildi.
Ouvindo este que Jesus vinha da Judeia para a Galileia, foi ter com ele, e suplicava-lhe que descesse, e curasse a seu filho, porque já estava à morte.
48 Xuning bilǝn, Əysa uningƣa: — Silǝr [Galiliyǝliklǝr] mɵjizilik alamǝtlǝr wǝ karamǝtlǝrni kɵrmigüqǝ, ⱨeq etiⱪad ⱪilmaysilǝr! — dedi.
Disse-lhe pois Jesus: Se não virdes sinais e milagres não crereis.
49 Orda ǝmǝldari Əysaƣa: — Tǝⱪsir, balam ɵlmǝstǝ qüxkǝyla! — dedi.
O nobre lhe disse: Senhor, desce, antes que meu filho morra.
50 Əysa uningƣa: — Barƣin, oƣlung ⱨayat ⱪaldi! — dedi. Ⱨeliⱪi adǝm Əysaning eytⱪan sɵzigǝ ixinip, ɵyigǝ ⱪarap mangdi.
Disse-lhe Jesus: Vai, teu filho vive. E o homem creu na palavra que Jesus lhe disse, e se foi.
51 Yolda ketip barƣinida, uning ⱪulliri aldiƣa qiⱪip, baliliri ⱨayat, dǝp uⱪturdi.
E [estando] ele já descendo, seus servos lhe saíram ao encontro, e [lhe] anunciaram, dizendo: Teu filho vive.
52 Əmǝldar ulardin oƣlining ⱪaysi saǝttin baxlap yahxilinixⱪa yüzlǝngǝnlikini soriwidi, ular: — Tünügün yǝttinqi saǝttǝ ⱪizitmisi yandi, — deyixti.
Perguntou-lhes pois, a que hora se achara melhor; e disseram-lhe: Ontem às sete horas a febre o deixou.
53 Balining atisi buning dǝl Əysaning ɵzigǝ: «Oƣlung ⱨayat ⱪaldi!» degǝn saǝt ikǝnlikini bilip yǝtti. Xuning bilǝn ɵzi pütkül ailisidikilǝr bilǝn billǝ etiⱪad ⱪilixti.
Entendeu pois o pai, que aquela era a mesma hora em que Jesus lhe disse: Teu filho vive. E creu nele, e toda sua casa.
54 Bu Əysaning Yǝⱨudiyǝdin Galiliyǝgǝ kǝlgǝndin keyinki kɵrsǝtkǝn ikkinqi mɵjizilik alamiti idi.
Este segundo sinal Jesus voltou a fazer, quando ele veio d [a] Judeia a Galileia.

< Yuⱨanna 4 >