< Padixaⱨlar 2 24 >
1 Uning künliridǝ Babilning padixaⱨi Neboⱪadnǝsar [Yǝⱨudaƣa] ⱨujum ⱪilixⱪa qiⱪti; Yǝⱨoakim uningƣa üq yilƣiqǝ beⱪindi boldi, andin uningdin tenip uning ⱨɵkümranliⱪiƣa ⱪarxi qiⱪti.
Em seu tempo subiu Nabucodonosor, rei de Babilônia, ao qual Jeoaquim serviu por três anos; depois voltou-se contra e se rebelou contra ele.
2 Xu waⱪitlarda Pǝrwǝrdigar uningƣa ⱨujum ⱪilixⱪa Kaldiylǝr bulangqilar xaykisi, Suriylǝr bulangqilar xaykisi, Moabiylar bulangqilar xaykisi, wǝ Ammoniylar bulangqilar xaykilirini ⱪozƣidi; u ularni Yǝⱨudani ⱨalak ⱪilix üqün ⱪozƣidi. Bu ixlar Pǝrwǝrdigar Ɵz ⱪulliri bolƣan pǝyƣǝmbǝrlǝr arⱪiliⱪ agaⱨ ⱪilƣan sɵz-kalamining ǝmǝlgǝ axuruluxi idi.
O SENHOR, porém, enviou contra ele tropas de caldeus, e tropas de sírios, e tropas de moabitas, e tropas de amonitas; os quais enviou contra Judá para que a destruíssem, conforme a palavra do SENHOR que havia falado por meio dos seus servos, os profetas.
3 Dǝrwǝⱪǝ Pǝrwǝrdigarning eytⱪinidǝk, Manassǝⱨning gunaⱨliri tüpǝylidin Yǝⱨudani Ɵz kɵzliridin neri ⱪilix üqün, bu ixlar ularning bexiƣa qüxti.
Certamente foi por ordem do SENHOR que veio isto contra Judá, para tirá-la de sua presença, pelos pecados de Manassés, conforme tudo o que ele fez;
4 Qünki [Manassǝⱨning] naⱨǝⱪ ⱪan tɵküp, Yerusalemni naⱨǝⱪ ⱪanlar bilǝn toldurƣini tüpǝylidin, Pǝrwǝrdigar [Yǝⱨudalarni] ǝpu ⱪilixⱪa kɵngli unimaytti.
Também pelo sangue inocente que derramou, pois encheu Jerusalém de sangue inocente; o SENHOR, portanto, não quis perdoar.
5 Yǝⱨoakimning baxⱪa ixliri ⱨǝm ⱪilƣanlirining ⱨǝmmisi «Yǝⱨuda padixaⱨlirining tarih-tǝzkiriliri» degǝn kitabta pütülgǝn ǝmǝsmidi?
Os demais dos feitos de Jeoaquim, e todas as coisas que fez, não estão escritos no livro das crônicas dos reis de Judá?
6 Yǝⱨoakim ata-bowilirining arisida uhildi; oƣli Yǝⱨoakin uning ornida padixaⱨ boldi.
E descansou Jeoaquim com seus pais, e reinou em seu lugar seu filho Joaquim.
7 Misirning padixaⱨi bolsa ɵz yurtidin ikkinqi qiⱪmidi. Qünki Babilning padixaⱨi «Misir eⱪini»din tartip Əfrat dǝryasiƣiqǝ bolƣan Misir padixaⱨiƣa tǝwǝ zeminni tartiwalƣanidi.
E nunca mais o rei do Egito saiu de sua terra; porque o rei da Babilônia lhe tomou tudo o que era seu, desde o rio do Egito até o rio de Eufrates.
8 Yǝⱨoakin padixaⱨ bolƣanda on sǝkkiz yaxta bolup, üq ay Yerusalemda sǝltǝnǝt ⱪildi. Uning anisining ismi Nǝⱨuxta idi; u Yerusalemliⱪ Əlnatanning ⱪizi idi.
Tinha Joaquim dezoito anos quando começou a reinar, e reinou em Jerusalém três meses. O nome de sua mãe foi Neusta filha de Elnatã, de Jerusalém.
9 Yǝⱨoakin atisining barliⱪ ⱪilƣanliridǝk Pǝrwǝrdigarning nǝziridǝ rǝzil bolƣanni ⱪildi.
E fez o que era mau aos olhos do SENHOR, conforme todas as coisas que seu pai havia feito.
10 Babilning padixaⱨi Neboⱪadnǝsarning sǝrdarliri Yerusalemƣa jǝng ⱪilƣili qiⱪip, xǝⱨǝrni ⱪamal ⱪildi.
Naquele tempo subiram os servos de Nabucodonosor rei da Babilônia contra Jerusalém e a cidade foi cercada.
11 Uning sǝrdarliri xǝⱨǝrni ⱪamal ⱪilip turƣanda Neboⱪadnǝsar ɵzimu xǝⱨǝrning sirtiƣa qiⱪti.
Veio também Nabucodonosor rei da Babilônia contra a cidade, quando seus servos a tinham cercado.
12 Andin Yǝⱨudaning padixaⱨi Yǝⱨoakin bilǝn anisi, barliⱪ hizmǝtkarliri, ǝmǝldarliri wǝ aƣwatliri Babil padixaⱨining aldiƣa qiⱪip uningƣa tǝn bǝrdi. Xundaⱪ ⱪilip Babilning padixaⱨi ɵz sǝltǝnitining sǝkkizinqi yilida uni ǝsir ⱪilip tutti.
Então saiu Joaquim rei de Judá, para render-se ao rei da Babilônia, ele, e sua mãe, e seus servos, e seus príncipes, e seus eunucos; e o rei da Babilônia o prendeu no oitavo ano de seu reinado.
13 Neboⱪadnǝsar Pǝrwǝrdigarning ɵyidiki barliⱪ hǝzinilǝr bilǝn padixaⱨning ordisidiki hǝzinilǝrni elip kǝtti; Pǝrwǝrdigar agaⱨ bǝrginidǝk, u Israilning padixaⱨi Sulayman Pǝrwǝrdigarning ibadǝthanisi üqün yasatⱪan ⱨǝmmǝ altun ⱪaqa-ǝswablarni kesip sɵkti.
E tirou dali todos os tesouros da casa do SENHOR, e os tesouros da casa real, e despedaçou todos os utensílios de ouro que havia feito Salomão rei de Israel na casa do SENHOR, como o SENHOR havia dito.
14 Yerusalemning barliⱪ aⱨalisini, jümlidin ⱨǝmmǝ ǝmǝldarlar, ⱨǝmmǝ batur palwanlar, jǝmiy bolup on ming ǝsirni wǝ barliⱪ ⱨünǝrwǝnlǝr wǝ tɵmürqilǝrnimu elip kǝtti; yurttiki hǝlⱪtin ǝng namratlardin baxⱪa ⱨeqkim ⱪalmidi.
E levou em cativeiro toda Jerusalém, todos os príncipes, e todos os homens valentes, até dez mil cativos, e todos os artesãos e ferreiros; que não restou ninguém, exceto os pobres do povo da terra.
15 U Yǝⱨoakinni Babilƣa elip kǝtti wǝ xuningdǝk padixaⱨning anisini, padixaⱨning ayallirini, uning aƣwatliri wǝ yurttiki mɵtiwǝrlǝrni ǝsir ⱪilip Yerusalemdin Babilƣa elip bardi.
Também levou cativo Joaquim à Babilônia, assim como a mãe do rei, as mulheres do rei, os seus eunucos, e os poderosos daquela terra; cativos os levou de Jerusalém à Babilônia.
16 U batur-palwanlarning ⱨǝmmisini (yǝttǝ ming idi), ⱨünǝrwǝn wǝ tɵmürqilǝrni (jǝmiy bir ming idi) — bularning ⱨǝmmisi jǝnggiwar adǝmlǝr bolup, Babilning padixaⱨi ularni ǝsir ⱪilip, Babilƣa elip kǝtti.
A todos os homens de guerra, que foram sete mil, e aos oficiais e ferreiros, que foram mil, e a todos os valentes para fazer a guerra, levou cativos o rei da Babilônia.
17 Andin Babilning padixaⱨi Yǝⱨoakinning taƣisi Mattaniyani uning ornida padixaⱨ ⱪilip, uning ismini Zǝdǝkiyaƣa ɵzgǝrtti.
E o rei da Babilônia pôs como rei em lugar de Joaquim a Matanias, tio dele, e mudou-lhe o nome para Zedequias.
18 Zǝdǝkiya padixaⱨ bolƣanda yigirmǝ bir yaxta bolup, on bir yil Yerusalemda sǝltǝnǝt ⱪildi. Uning anisi Libnaⱨliⱪ Yǝrǝmiyaning ⱪizi bolup, ismi Ⱨamutal idi.
De vinte e um anos era Zedequias quando começou a reinar, e reinou em Jerusalém onze anos. O nome de sua mãe foi Hamutal filha de Jeremias, de Libna.
19 Zǝdǝkiya Yǝⱨoakimning barliⱪ ⱪilƣinidǝk, Pǝrwǝrdigarning nǝziridǝ rǝzil bolƣanni ⱪilatti.
E fez o que era mau aos olhos do SENHOR, conforme a tudo o que havia feito Jeoaquim.
20 Pǝrwǝrdigarning Yerusalemƣa ⱨǝm Yǝⱨudaƣa ⱪaratⱪan ƣǝzipi tüpǝylidin, Pǝrwǝrdigar ularni Ɵz ⱨuzuridin ⱨǝydiwǝtküqǝ bolƣan ariliⱪta, tɵwǝndiki ixlar yüz bǝrdi: — awwal, Zǝdǝkiya Babil padixaⱨiƣa isyan kɵtürdi.
Assim aconteceu por causa da ira do SENHOR contra Jerusalém e Judá, até que os expulsou de sua presença. E Zedequias se rebelou contra o rei da Babilônia.