< Приповісті 11 >
1 Обма́нливі ша́льки — оги́да для Господа, а повна вага́ — це Його уподо́ба.
Malvera pesilo estas abomenaĵo por la Eternulo; Sed plena pezo plaĉas al Li.
2 Прийде пишність, та при́йде і га́ньба, а з суми́рними — мудрість.
Se venis malhumileco, venos ankaŭ honto; Sed ĉe la humiluloj estas saĝo.
3 Невинність простосердих веде їх, а лука́вство зрадли́вих — їх вигубить.
La senkulpeco de la piuloj gvidos ilin; Sed la falsemo pereigos la maliculojn.
4 Не поможе багатство в день гніву, а справедливість від смерти визво́лює.
Ne helpos riĉo en la tago de kolero; Sed bonfaremo savas de morto.
5 Справедливість невинного дорогу йому випросто́вує, безбожний же падає через безбожність свою́.
La justeco de piulo ebenigas lian vojon; Sed malpiulo falos per sia malpieco.
6 Справедливість прямих їх рятує, а зрадливі захо́плені будуть своєю захла́нністю.
La justeco de piuloj savos ilin; Sed la pasio de maliculoj ilin kaptos.
7 При смерті люди́ни безбожної гине надія, зникає чека́ння люди́ни нікче́мної.
Kiam mortas homo pia, ne pereas lia espero; Sed la atendo de la pekuloj pereas.
8 Виривається праведний з у́тиску, і замість нього безбожний іде.
Piulo estas savata kontraŭ mizero, Kaj malpiulo venas sur lian lokon.
9 Свого ближнього нищить лукавий уста́ми, а знання́м визволя́ються праведні.
Per la buŝo de hipokritulo difektiĝas lia proksimulo; Sed per kompreno piuloj saviĝas.
10 Добром праведних місто радіє, а як гинуть безбожні — співає.
Kiam al la piuloj estas bone, la urbo ĝojas; Kaj kiam pereas malpiuloj, ĝi estas gaja.
11 Благословенням че́сних підно́ситься місто, а уста́ми безбожних руйну́ється.
Per la beno de piuloj urbo altiĝas; Kaj per la buŝo de malpiuloj ĝi ruiniĝas.
12 Хто пого́рджує ближнім своїм, той позба́влений розуму, а розумна люди́на мовчить.
Kiu mokas sian proksimulon, tiu estas malsaĝulo; Sed homo prudenta silentas.
13 Виявляє обмо́вник таємне, вірнодухий же справу ховає.
Kiu iras kun kalumnioj, tiu elperfidas sekreton; Sed kiu havas fidelan spiriton, tiu konservas aferon.
14 Народ падає з бра́ку розумного про́воду, при числе́нності ж ра́дників спасі́ння буває.
Ĉe manko de prikonsiliĝo popolo pereas; Sed ĉe multe da konsilantoj estas bonstato.
15 Зле робить, як хто за чужого пору́чується, хто ж пору́ку ненавидить, той безпечний.
Malbonon faras al si tiu, kiu garantias por fremdulo; Sed kiu malamas donadon de mano, tiu estas ekster danĝero.
16 Жінка чесно́тна ося́гує слави, і пильні багатства здобу́дуть.
Aminda virino akiras honoron, Kaj potenculoj akiras riĉon.
17 Люди́на ласка́ва душі своїй чинить добро́, а жорстока замучує тіло своє.
Bonkora homo donos bonon al sia animo, Kaj kruelulo detruas sian karnon.
18 Чинить діло безва́ртне безбожний, хто ж праведність сіє — заплату правдиву оде́ржує.
Malvirtulo akiras profiton malveran, Kaj la semanto de virto veran rekompencon.
19 Отак праведність є на життя, хто ж жене́ться за злом, той до смерти зближа́ється.
Bonfarado kondukas al vivo; Kaj kiu celas malbonon, tiu iras al sia morto.
20 Серцем лукаві — оги́да для Господа, а хто в неповинності ходить — Його уподо́ба.
Abomenaĵo por la Eternulo estas la malickoruloj; Sed plaĉas al Li tiuj, kiuj iras vojon pian.
21 Ручаюсь: не бу́де невинним лихий, а наща́док правдивих захований буде.
Oni povas esti certa, ke malvirtulo ne restos senpuna; Sed la idaro de virtuloj estos savita.
22 Золотая сере́жка в свині на ніздрі́ — це жінка гарна, позба́влена розуму.
Kiel ora ringo sur la nazo de porko, Tiel estas virino bela, sed malbonkonduta.
23 Жада́ння у праведних — тільки добро, надія безбожних — то гнів.
La deziro de virtuloj estas nur bono; Sed malvirtuloj povas esperi nur koleron.
24 Дехто щедро дає, та ще додається йому, а дехто ховає над міру, та тільки бідні́є.
Unu disdonas, kaj riĉiĝas ĉiam pli; Alia tro avaras, kaj tamen nur malriĉiĝas.
25 Душа, яка благословля́є, наси́чена буде, а хто по́їть інших, — напо́єний буде і він.
Animo benanta ĝuos bonstaton; Kaj kiu trinkigas, tiu mem havos sufiĉe por trinki.
26 Хто задержує збіжжя, того проклинає наро́д, хто ж поживу випро́дує, тому благослове́ння на голову.
Kiu retenas grenon, tiun malbenas la popolo; Sed beno venas sur la kapon de tiu, kiu disdonas.
27 Хто прагне добра, той шукає вподо́бання, хто ж лихого жадає, то й при́йде на нього воно.
Kiu celas bonon, tiu atingos plaĉon; Sed kiu serĉas malbonon, tiun ĝi trafos.
28 Хто надію кладе на багатство своє, той впаде́, а праведники зелені́ють, як листя.
Kiu fidas sian riĉecon, tiu falos; Sed virtuloj floros kiel juna folio.
29 Хто не́ряд уносить до дому свого, той вітер пося́де, а дурноголо́вий розумному стане рабом.
Kiu detruas sian domon, tiu heredos venton; Kaj malsaĝulo estas sklavo de saĝulo.
30 Плід праведного — дерево життя, і мудрий життя набуває.
La frukto de virtulo estas arbo de vivo; Kaj akiranto de animoj estas saĝulo.
31 Коли праведний ось надолу́жується на землі, то тим більше безбожний та грішний!
Se virtulo ricevas redonon sur la tero, Tiom pli malvirtulo kaj pekulo!