< ʻIsaia 46 >

1 ‌ʻOku foʻohifo ʻa Peli, pea tulolo ʻa Nipo, naʻe heka ʻi he ngaahi manu ʻae ngaahi tamapua, pea ʻi he fanga pulu: naʻe māfasia hoʻomou ngaahi saliote; ʻi hono fakaheka kuo ongosia ai ʻae manu.
ベルは伏しネボは屈む かれらの像はけものと家畜とのうへにあり なんぢらが擡げあるきしものは荷となりて疲れおとろへたるけものの負ところとなりぬ
2 ‌ʻOku nau tulolo, ʻoku nau punou fakataha; naʻe ʻikai te nau faʻa fua ʻae kavenga, ka kuo hoko ʻo pōpula ʻakinautolu.
かれらは屈みかれらは共にふし その荷となれる者をすくふこと能はずして己とらはれゆく
3 “Fanongo kiate au, ʻae fale ʻo Sēkope, pea mo hono toe kotoa pē ʻoe fale ʻo ʻIsileli, ʻaia naʻaku fua mei he fatu, ʻaia ʻoku fua mei he manāva.
ヤコブの家よイスラエルのいへの遺れるものよ 腹をいでしより我におはれ胎をいでしより我にもたげられしものよ 皆われにきくべし
4 Pea ʻo aʻu ki hoʻo motuʻa ko au ia; pea ʻo aʻu ki he ʻuluhinā te u fua koe: kuo u ngaohi, pea te u fua ia; ʻio, te u fua, pea te u fakamoʻui.
なんぢらの年老るまで我はかはらず白髮となるまで我なんぢらを負ん 我つくりたれば擡ぐべし我また負ひかつ救はん
5 “Te mou fakatatau au kia hai, pea te u tatau mo hai, ʻio te mou fakatatau au kia hai, koeʻuhi ke mā tatau mo ia?
なんぢら我をたれに比べ たれに配ひ たれに擬らへ かつ相くらぶべきか
6 ‌ʻOku laku ʻae koula mei he kato, pea fakamamafa ʻae siliva ʻi he meʻa fakatatau, pea fakakau ʻae tufunga koula; pea ʻoku ne ngaohi ia ko e ʻotua: ʻoku nau punou hifo, ʻio, ʻoku nau lotu.
人々ふくろより黄金をかたぶけいだし權衡をもて白銀をはかり金工をやとひてこれを神につくらせ之にひれふして拜む
7 ‌ʻOku nau fua ia ʻi he uma, ʻoku nau hapahapai ia, pea fokotuʻu ia ʻi hono potu, pea ʻoku ne tuʻu; pea ʻe ʻikai te ne ʻalu mei hono potu: ʻio, ʻe kalanga ha tokotaha kiate ia, ka ʻoku ʻikai te ne tali, pe fakamoʻui ia mei heʻene tuʻutāmaki.
彼等はこれをもたげて肩にのせ 負ひゆきてその處に安置す すなはち立てその處をはなれず 人これにむかひて呼はれども答ふること能はず 又これをすくひて苦難のうちより出すことあたはず
8 “Manatuʻi ʻae meʻa ni, pea fakahā ko e kau tangata ʻakimoutolu: toe manatu ki ai, ʻakimoutolu ʻae kau angahala.
なんぢら此事をおもひいでて堅くたつべし 悖逆者よこのことを心にとめよ
9 Manatu ki he ngaahi ʻuluaki meʻa ʻi muʻa: he ko au ko e ʻOtua, pea ʻoku ʻikai ha taha kehe; Ko au ko e ʻOtua, pea ʻoku ʻikai ha tokotaha ʻe tatau mo au,
汝等いにしへより以來のことをおもひいでよ われは神なり我のほかに神なし われは神なり我のごとき者なし
10 Ke fakahā ʻae ikuʻanga mei he kamataʻanga, pea mei he ngaahi kuonga ʻi muʻa ʻae ngaahi meʻa ʻoku teʻeki ke fai, ʻo pehē, ʻE tuʻumaʻu ʻeku tuʻutuʻuni, pea te u fai ʻeku faʻiteliha kotoa pē:
われは終のことを始よりつげ いまだ成ざることを昔よりつげ わが謀畧はかならず立つといひ すべて我がよろこぶことを成んといへり
11 ‌ʻO ui ʻae manupuna ʻoku fekai mei he potu hahake, ʻae tangata ʻoku ne fai ki heʻeku fekau mei he fonua mamaʻo: ʻio, kuo u fakahā ia, pea te u fakahoko ia; kuo u tuʻutuʻuni ki ai, pea te u fai ia.
われ東より鷲をまねき遠國よりわが定めおける人をまねかん 我このことを語りたれば必らず來らすべし 我このことを謀りたればかならず成すべし
12 Fanongo kiate au, ʻakimoutolu ʻoku loto mālohi, ʻakimoutolu ʻoku mamaʻo mo e māʻoniʻoni:
なんぢら心かたくなにして義にとほざかるものよ我にきけ
13 ‌ʻOku ou ʻomi ke ofi ʻeku māʻoniʻoni; ʻe ʻikai mamaʻo ia, pea mo ʻeku fakamoʻui ʻe ʻikai tatali ia: pea te u tuku ʻae fakamoʻui ʻi Saione, maʻa ʻIsileli ko hoku nāunau.
われわが義をちかづかしむ可ればその來ること遠からず わが救おそからず 我すくひをシオンにあたへ わが榮光をイスラエルにあたへん

< ʻIsaia 46 >