2 Timote 2
1 Ko ia, ko hoku foha, ke ke mālohi koe ʻi he ʻofa ʻaia ʻoku ʻia Kalaisi Sisu.
第二項 勞苦に拘らず勇氣を振ふべし 然れば我子よ、汝キリスト、イエズスに於る恩寵に愈堅固なれ。
2 Pea ko e ngaahi meʻa ko ia kuo ke fanongo ʻiate au ʻi he ʻao ʻoe kau fakamoʻoni tokolahi, ke ke tuku ia ki he kau tangata angatonu, ke nau faʻa fai ke akonekina foki ʻae niʻihi.
然て、數多の證人の前に我より聞きし事を、他人に教ふるに足るべき、忠實なる人々に托せよ。
3 Ko ia ke ke faʻa kātaki ʻae ngaue faingataʻa, ʻo taau mo e tangata tau lelei ʻa Sisu Kalaisi.
キリストの善き軍人として共に苦を忍べ。
4 ʻOku ʻikai ha tangata ʻoku ne fai ʻa ʻetau pea ne fakaʻefihia ia ʻi he ngaahi meʻa ʻoe moʻui ni; kaekehe ke fakafiemālie kiate ia kuo fili ia ko e tangata tau.
軍人は生活の事を以て己を煩はさずして、募りし者の心を獲んとす。
5 Pea kapau ʻoku feinga ʻe ha tokotaha ke ne ikuna, ʻoku ʻikai fakapale ia, kae ʻi heʻene feinga totonu.
又勝負を争ふ人は規定に從ひて争はざれば冠を得ず。
6 Pea ʻoku taau mo e tangata tauhi ngoue ke tomuʻa fai ʻae ngaue ʻi heʻene kai hono fua.
辛勞する農夫は先其産物を獲ざるべからず。
7 Tokanga ki heʻeku lea; pea ʻofa ke tuku kiate koe ʻe he ʻEiki ʻae ʻilo ʻi he meʻa kotoa pē.
我が言ふ所を悟れ、主は萬事に就きて汝に悟を賜ふべし。
8 Manatu kia Sisu Kalaisi ko e hako ʻo Tevita, naʻe fokotuʻu hake ia mei he mate, ʻo fakatatau mo ʻeku ongoongolelei:
ダヴィドの裔に在す主イエズス、キリストが、我福音の儘に死者の中より復活し給ひしことを記憶せよ、
9 ʻAia ʻoku ou mamahi ai ʻo hangē ha fai kovi, pea kuo haʻisia au; ka ʻoku ʻikai haʻisia ʻae folofola ʻae ʻOtua.
我は此福音の為に苦を嘗めて、惡人の如く鎖に繋がるるに至れり。然れども神の御言は繋がれず、
10 Ko ia ʻoku ou faʻa kātaki ai ʻae meʻa kotoa pē koeʻuhi ko kinautolu kuo fili, koeʻuhi ke nau maʻu foki ʻae fakamoʻui ʻaia ʻoku ʻia Kalaisi Sisu mo e hakeakiʻi taʻengata. (aiōnios g166)
故に我は選まれたる人々の為に萬事を忍ぶ、是彼等をしてイエズス、キリストに於る救霊と天の榮光とを得しめん為なり。 (aiōnios g166)
11 Ko e tala moʻoni eni: “He kapau kuo tau mate mo ia, te tau moʻui foki mo ia:
眞實の談なる哉、我等キリストと共に死したるならば、又共に活くべし、
12 Kapau ʻoku tau faʻa kātaki, te tau pule foki mo ia: kapau te tau liʻaki ia, te ne liʻaki ʻakitautolu foki:
忍ばば又彼と共に王と成るべし、我等若彼を否まば、彼も亦我等を否み給ふべし、
13 Kapau ʻoku tau taʻetui, ka ʻoku moʻoni pehē ai pe ia: ʻoku ʻikai te ne faʻa fakaʻikaiʻi ia.”
我等は信ぜざる事ありとも、彼は絶えず眞實にて在す、其は己に違ひ給ふ事能はざればなり。
14 Fakamanatu ʻae ngaahi meʻa ni, ʻo fekau [kiate kinautolu ]ʻi he ʻao ʻoe ʻEiki, ke ʻoua naʻa nau fakakikihi ʻi he ngaahi lea ʻoku ʻikai hano ʻaonga, [ka ]ko e fakahēʻi ʻoe kau fanongo ki ai.
第一項 謬説に對する處置 第二編 謬説と棄教とを防ぐべし 汝人々をして是等の事を思出さしめ、又主の御前に保證して、口論する事を戒めよ、口論は何等の益する所なく、聞く人をして亡に至らしむる耳なればなり。
15 Ke ke feinga ke fakahā koe ʻoku ke lelei ki he ʻOtua, ko e tangata ngaue ʻoku ʻikai ke mā, kae vahevahe totonu atu ʻae folofola ʻoe moʻoni.
汝神の御前に於て鍛錬したる者、耻づる所なき働人、眞理の言を正しく扱へる者たらん事を努めよ。
16 Ka ke siʻaki ʻae ngaahi lea papūnoa mo e kovi: koeʻuhi ʻe tupu pea ʻāsili ai ʻae anga fakataʻelotu.
世俗の無駄話を避けよ、蓋之を為せる人は、大いに不敬虔に進み、
17 Pea ʻe keina ʻenau lea ʻo hangē ko e popo: pea ʻoku ʻi ai ʻa ʻAiminia mo Failito;
其話の広がる事は脱疽の如し、ヒメネオとフィレトと其中に在りて、
18 ʻAkinaua kuo na hē mei he moʻoni, ʻo na pehē kuo hili ange ʻae toetuʻu; pea kuo na fulihi ʻae tui ʻae niʻihi.
復活は既に在りきと稱へて眞理を脱し、或人々々の信仰を覆へせり。
19 Ka ʻoku tuʻumaʻu pe ʻae tuʻunga ʻoe ʻOtua, ʻoku ʻi ai ʻae fakaʻilonga ni, “ʻOku ʻilo ʻe he ʻEiki ʻakinautolu ʻoku ʻaʻana;” pea, “Ke ʻilonga ia ʻoku ne huaʻaki ʻae huafa ʻo Kalaisi, ke afe ia mei he angahia.”
然れど神の据ゑ給ひし堅固なる基礎立ちて、其上に次の如く録されたる印章あり、曰く、「主は己のものを知り給ふ」、又曰く、「総て主の御名を稱ふる人は不義を離るべし」と。
20 Ka ʻi he fale lahi ʻoku ʻikai ke ngata ʻi he ngaahi ipu koula mo siliva pe, ka ʻoku ʻi ai mo e ipu ʻakau mo e ʻumea; ko e niʻihi ke ʻaonga lahi, mo e niʻihi ke ʻaonga siʻi pe.
抑大いなる家の中には金銀の器のみならず亦木と土との器ありて、或物は尊き用を為し、或物は卑しき用を為す。
21 Ko ia kapau ʻe fakamaʻa ia ʻe ha tangata mei he ngaahi meʻa ni, ʻe hoko ai ia ko e ipu ke ʻaonga lahi, kuo fakatapuʻi, pea taau mo e ʻeiki ke ngāueʻaki kuo teuteu ki he ngaue lelei kotoa pe.
然れば人若彼人々を離れて己を潔くせば、尊き器、聖とせられ且主に有益にして凡ての善業の為に備はれる器と成るべし。
22 Ke ke puna foki mei he ngaahi holi fakatalavou: ka ke tuli ki he māʻoniʻoni, mo e angatonu, mo e ʻofa, mo e melino, kiate kinautolu ʻoku ui ki he ʻEiki ʻi he lotomaʻa.
汝若氣の欲を避けて、義と信と愛とを求め、又潔き心を以て主を呼憑み奉る人々との和合を求めよ。
23 Ka ke liʻaki ʻae ngaahi fehuʻi vale mo launoa, ʻi hoʻo ʻilo ʻoku tupu ai ʻae fakakikihi.
然れど愚にして無學なる探求は、是争論を起すものなりと悟りて之を避けよ。
24 Pea ʻoku ʻikai lelei ke fakakikihi ʻae tamaioʻeiki ʻae ʻEiki; ka ke angavaivai ia ki he kakai kotoa pē, ʻo faʻa ako, mo faʻa kātaki,
主の僕は争論すべきに非ず、却て一切の人に柔和にして、善く教へ且忍耐し、
25 ʻO akonekina ʻi he angamalū ʻakinautolu ʻoku angatuʻu; heiʻilo ʻe foaki ai ʻe he ʻOtua kiate kinautolu ʻae fakatomala ke nau tui ki he moʻoni;
眞理に逆らふ人々を戒むるに謙譲を以てすべし。或は眞理を覚らしめん為に神彼等に改心を賜ひ、
26 Pea nau fakahaofia ʻakinautolu mei he tauhele ʻae tēvolo, ʻakinautolu kuo ne moʻua ʻo fakapōpulaʻi ko ʻene faʻiteliha pe.
彼等は何時しか目を覚して、惡魔の罠を迯るる事あらん、其は彼が、随意虜と為られたればなり。
