< Romanos 11 >
1 DIGO pues: ¿Ha desechado Dios á su pueblo? En ninguna manera. Porque también yo soy Israelita, de la simiente de Abraham, de la tribu de Benjamín.
Rumal kꞌu wa kinta chiꞌwe: ¿La xa kꞌu xretzelaj ri Dios ri utinimit? Man je ta riꞌ. In in aj Israel, in rijaꞌl ri Abraham, uj petinaq chike ri winaq ri e ralkꞌwaꞌl ri Benjamín.
2 No ha desechado Dios á su pueblo, al cual antes conoció. ¿O no sabéis qué dice de Elías la Escritura? cómo hablando con Dios contra Israel [dice]:
Ri Dios man xretzelaj taj ri utinimit ri uchaꞌom loq ojer. ¿La man kꞌu iwetaꞌm ri kubꞌij ri Tzꞌibꞌatalik che ri Elías? Ri Elías xuꞌtzujuj ri winaq aꞌj Israel che ri Dios.
3 Señor, á tus profetas han muerto, y tus altares han derruído; y yo he quedado solo, y procuran matarme.
Wajaw, ri winaq xeꞌkikamisaj kojonel ri e qꞌalajisal taq tzij la, xuqujeꞌ xeꞌkitukij ronojel ri tyoxalaj taq kꞌolibꞌal tzujbꞌal sipanik choch la. Xaq xwi ri in xinkꞌasiꞌ kanoq, are kꞌu kakaj kinkikamisaj.
4 Mas ¿qué le dice la divina respuesta? He dejado para mí siete mil hombres, que no han doblado la rodilla delante de Baal.
¿Jas kꞌu xbꞌix che rumal ri Dios? Xbꞌix che: E Nuqꞌatom wuqubꞌ mil achyabꞌ ri man e xukulinaq ta wi choch ri Baal.
5 Así también, aun en este tiempo han quedado reliquias por la elección de gracia.
Xaq jeriꞌ pa taq we qꞌij riꞌ xaq jeꞌ e koltal kanoq e jujun winaq ri e chaꞌtalik xa rumal ri utoqꞌobꞌ ri Dios.
6 Y si por gracia, luego no por las obras; de otra manera la gracia ya no es gracia. Y si por las obras, ya no es gracia; de otra manera la obra ya no es obra.
We rumal ri utoqꞌobꞌ ri Dios xechaꞌik, man xechaꞌ ta riꞌ rumal ta ri kichak, we rumal ri kichak xechaꞌik, man toqꞌobꞌ ta bꞌa riꞌ.
7 ¿Qué pues? Lo que buscaba Israel aquello no ha alcanzado; mas la elección lo ha alcanzado: y los demás fueron endurecidos;
¿Jas kꞌu kaqabꞌij? Man konojel taj ri tinimit Israel xkiriq ri qas karaj ri kanimaꞌ, areꞌ kꞌu ri xechaꞌ rumal ri Dios, qas xkiriq wi ri xraj ri kanimaꞌ, are kꞌu ri nikꞌaj chik, xkowirisax ri kanimaꞌ.
8 Como está escrito: Dióles Dios espíritu de remordimiento, ojos con que no vean, y oídos con que no oigan, hasta el día de hoy.
Jetaq ri kubꞌij ri tzꞌibꞌatalik: Ri Dios xukowirisaj ri kanimaꞌ, xubꞌan chike chi pune kꞌo kibꞌoqꞌoch man kekaꞌy taj, xuqujeꞌ pune kꞌo kixikin, maj kitanabꞌal, jeriꞌ kꞌulmatajinaq kukꞌ kꞌa pa taq we qꞌij kamik riꞌ.
9 Y David dice: Séales vuelta su mesa en lazo, y en red, y en tropezadero, y en paga:
Ri David kubꞌij: Chuxoq ri kinimaqꞌij jun kꞌaꞌmabꞌal pa kibꞌe, xuqujeꞌ jun kꞌat rech ketzaq chupam, jeriꞌ kaqꞌat na tzij pa kiwiꞌ che utojbꞌalil ri kakibꞌano.
10 Sus ojos sean obscurecidos para que no vean, y agóbiales siempre el espinazo.
Chemoyiroq rech man kekaꞌy ta chik xuqujeꞌ kotokobꞌ ri uwo kachaq rech man kuꞌtzir ta wi.
11 Digo pues: ¿Han tropezado para que cayesen? En ninguna manera; mas por el tropiezo de ellos [vino] la salud á los Gentiles, para que fuesen provocados á celos.
Chanim kꞌut kinta chiꞌwe: ¿La xa kꞌu xkitopij kaqan rech man xekwin ta chik xewaꞌjilik? Man je ta riꞌ, xane xa rumal ri kimak xpe ri kolotajem chike ri winaq ri man aꞌj Israel taj, rech jeriꞌ qas kakinaꞌ na kꞌax pa kanimaꞌ chike ri nikꞌaj winaq chik.
12 Y si la falta de ellos es la riqueza del mundo, y el menoscabo de ellos la riqueza de los Gentiles, ¿cuánto más el henchimiento de ellos?
We are ri kimak ri tinimit Israel xqꞌinomarisan ri uwachulew, we are ri kitzaqem xbꞌanow qꞌinomabꞌ chike ri winaq ri man aꞌj Israel taj, are ta kꞌu mat sibꞌalaj nim na qꞌinomal kakiya na aꞌreꞌ ketzaratzobꞌ loq.
13 Porque á vosotros hablo, Gentiles. Por cuanto pues, yo soy apóstol de los Gentiles, mi ministerio honro,
Iwukꞌ ix kintzijon wi ri man ix aꞌj Israel taj. Jeriꞌ rumal cher in taqoꞌn chi kech ri winaq ri man aꞌj Israel taj, rumal riꞌ kinya uqꞌij ri nuchak.
14 Por si en alguna manera provocase á celos á mi carne, é hiciese salvos á algunos de ellos.
Wine rukꞌ we kinbꞌij riꞌ kinkwinik kinkoj kꞌax pa kanimaꞌ ri e nuwinaqil, wine rukꞌ jubꞌiqꞌ kekolotaj na jujun chike.
15 Porque si el extrañamiento de ellos [es] la reconciliación del mundo, ¿qué [será] el recibimiento [de ellos], sino vida de los muertos?
Jeriꞌ rumal we xukꞌam la utzirem chike ri winaq man aꞌj Israel taj are xetzelax kiwach ri aꞌj Israel, ¿la man kꞌu kayaꞌtaj na kikꞌaslemal we kekꞌamawaꞌx chi na junmul pune e kꞌo chikixoꞌl ri kaminaqibꞌ?
16 Y si el primer fruto es santo, también lo es el todo, y si la raíz es santa, también lo son las ramas.
We sibꞌalaj tyox ri nabꞌe taq jastaq ri katzuj cho ri Dios, tyoxirisatal xuqujeꞌ bꞌa riꞌ ri qꞌor ri kakanaj kanoq, we tyoxirisatal ri ukꞌaꞌmal ri cheꞌ, tyoxirisatal xuqujeꞌ bꞌa riꞌ ri uqꞌabꞌ ri cheꞌ.
17 Que si algunas de las ramas fueron quebradas, y tú, siendo acebuche, has sido ingerido en lugar de ellas, y has sido hecho participante de la raíz y de la grosura de la oliva;
We kꞌo jujun uqꞌabꞌ ri cheꞌ ri xesakꞌix bꞌik, ri at kꞌut, ri at juyubꞌil cheꞌ xaq xatnakꞌ ku che chikixoꞌl ri uqꞌabꞌ ri jeꞌl taq cheꞌ. Kakꞌamawaꞌj chi kꞌu awe ri uwaꞌl ri cheꞌ ri kape che ri ucheꞌal ri olivo.
18 No te jactes contra las ramas; y si te jactas, [sabe que] no sustentas tú á la raíz, sino la raíz á ti.
Pune jeriꞌ, manaꞌ nimal chikiwach ri qas uqꞌabꞌ ri cheꞌ, naꞌtaj chawe chi man at taj katyoꞌw uchuqꞌabꞌ ri ukꞌaꞌmal ri cheꞌ xane are ri ukꞌaꞌmal ri cheꞌ kayoꞌw achuqꞌabꞌ at.
19 Pues las ramas, dirás, fueron quebradas para que yo fuese ingerido.
Wine kabꞌij: Xsakꞌix bꞌik nikꞌaj uqꞌabꞌ we cheꞌ riꞌ rumal riꞌ xinnakꞌ kan in.
20 Bien: por su incredulidad fueron quebradas, mas tú por la fe estás en pie. No te ensoberbezcas, antes teme,
Pune qas tzij aꞌreꞌ xesakꞌix bꞌik rumal maj kikojobꞌal, at kꞌut rumal ri kojobꞌal ko at kꞌolik. Man kanaꞌ ta bꞌa nimal, xane chaxiꞌj awibꞌ.
21 Que si Dios no perdonó á las ramas naturales, á ti tampoco no perdone.
Ri Dios we man xutoqꞌobꞌisaj kiwach ri qas uqꞌabꞌ taq ri cheꞌ, man kutoqꞌobꞌisaj ta xuqujeꞌ riꞌ awach at ri xaq at nakꞌtal koq.
22 Mira, pues, la bondad y la severidad de Dios: la severidad ciertamente en los que cayeron; mas la bondad para contigo, si permanecieres en la bondad; pues de otra manera tú también serás cortado.
Rumal riꞌ chawila ri rutzilal xuqujeꞌ ri uqꞌatoj tzij ri Dios, ri uqꞌatoj tzij kukꞌ konojel ri xetzaqik, xuqujeꞌ ri rutzilal ri kukꞌut chawe at, we man katkꞌojiꞌ pa ri rutzilal ri Dios, katsakꞌix xuqujeꞌ na bꞌi riꞌ.
23 Y aun ellos, si no permanecieren en incredulidad, serán ingeridos; que poderoso es Dios para volverlos á ingerir.
Ri winaq aꞌj Israel we kakikoj ri kubꞌij ri Dios, kenakꞌ kꞌu na koq riꞌ, jeriꞌ rumal ri Dios kꞌo ukwinem rech kuꞌnakꞌ chi na koq junmul.
24 Porque si tú eres cortado del natural acebuche, y contra natura fuiste ingerido en la buena oliva, ¿cuánto más éstos, que son las [ramas] naturales, serán ingeridos en su oliva?
Jeriꞌ rumal we at xatsakꞌix bꞌik che jun juyubꞌil cheꞌ, awetaꞌm riꞌ chi at juyubꞌil are xatkꞌojiꞌk, xa xatnakꞌ koq che ri ucheꞌal ri olivo. Are ta kꞌu mat aninaq riꞌ kanakꞌiꞌ chi koq junmul ri uqꞌabꞌ ri cheꞌ ri qas ucheꞌal ri olivo.
25 Porque no quiero, hermanos, que ignoréis este misterio, para que no seáis acerca de vosotros mismos arrogantes: que el endurecimiento en parte ha acontecido en Israel, hasta que haya entrado la plenitud de los Gentiles;
Wachalal, kawaj kichomaj jas qas ubꞌantajik we jastaq riꞌ, rech jeriꞌ man kinaꞌ taj nimal. Nikꞌaj chike ri winaq aꞌj Israel xkowirisax ri kanimaꞌ, kakowirisax kꞌu na, kꞌa cheꞌkojon na konojel ri winaq ri man aꞌj Israel taj.
26 Y luego todo Israel será salvo; como está escrito: Vendrá de Sión el Libertador, que quitará de Jacob la impiedad;
Kꞌa te riꞌ konojel ri winaq aꞌj Israel kekolotaj na, jetaq kubꞌij ri tzꞌibꞌatalik: Pa Sión kape wi na ri Kolonel, Areꞌ kesan na bꞌik ri mak kech ri rijaꞌl ri Jacob.
27 Y este es mi pacto con ellos, cuando quitare su pecados.
Are waꞌ ri chomanik ri kinbꞌan na kukꞌ aꞌreꞌ we xinkuy ri kimak.
28 Así que, cuanto al evangelio, son enemigos por causa de vosotros: mas cuanto á la elección, son muy amados por causa de los padres.
Ri winaq aꞌj Israel kikꞌulel ri Dios xa rumal ri utz laj tzij, rech utz kubꞌan chiꞌwe ix. We kꞌu are kaqilo jachin nabꞌe xchaꞌ rumal ri Dios, kaqilo chi aꞌreꞌ e loqꞌ kumal kech ri kitat kinan.
29 Porque sin arrepentimiento son las mercedes y la vocación de Dios.
Jeriꞌ rumal man kakꞌexen ta wi ri usipanik ri Dios xuqujeꞌ ri usikꞌinik.
30 Porque como también vosotros en algún tiempo no creísteis á Dios, mas ahora habéis alcanzado misericordia por la incredulidad de ellos;
Jacha ri ix, man kixniman ta che ri Dios ojer, kamik kꞌut xyaꞌtaj ri toqꞌobꞌ chiꞌwe rumal man xeniman taj aꞌreꞌ.
31 Así también éstos ahora no han creído, para que, por la misericordia para con vosotros, ellos también alcancen misericordia.
Are kꞌu ri man xeniman taj, rech kayaꞌtaj ri toqꞌobꞌ chiꞌwe ix, kayaꞌtaj na ri toqꞌobꞌ chike.
32 Porque Dios encerró á todos en incredulidad, para tener misericordia de todos. (eleēsē )
Jeriꞌ rumal ri Dios xubꞌan chike chi man keniman taj, rech jeriꞌ kutoqꞌobꞌisaj na kiwach kojonel. (eleēsē )
33 ¡Oh profundidad de las riquezas de la sabiduría y de la ciencia de Dios! ¡Cuán incomprensibles son sus juicios, é inescrutables sus caminos!
¡Sibꞌalaj nim ri uqꞌinomal ri retaꞌmabꞌal ri Dios, maj jun kachꞌobꞌowik! ¡Maj jun kakwinik karetaꞌmaj ri uqꞌatoj tzij, xuqujeꞌ man kabꞌan ta rajilaxik ri ubꞌe!
34 Porque ¿quién entendió la mente del Señor? ¿ó quién fué su consejero?
Jeriꞌ rumal ¿Jachin xchꞌobꞌow ri kꞌo pa ri uchomanik ri Dios? O ¿jachin xyoꞌw unoꞌj?
35 ¿O quién le dió á él primero, para que le sea pagado?
¿Jachin on xyoꞌw uqajanik ri Dios, kꞌa te riꞌ xtoj che?
36 Porque de él, y por él, y en él, son todas las cosas. A él sea gloria por siglos. Amén. (aiōn )
Rumal ri che Areꞌ, rumal Areꞌ, xuqujeꞌ e rech Areꞌ ronojel ri jastaq, che Areꞌ yaꞌtal wi juluwem, chibꞌe qꞌij saq. Jeriꞌ. (aiōn )