< Juan 8 >
1 Y JESÚS se fué al monte de las Olivas.
Xeꞌ kꞌu ri Jesús pa ri juyubꞌ Olivos.
2 Y por la mañana volvió al templo, y todo el pueblo vino á él: y sentado él, los enseñaba.
Are xsaqir chukabꞌ qꞌij, xopan chi junmul pa ri Templo. Konojel ri winaq xeqet rukꞌ, xtꞌuyiꞌk kꞌut, xuchapleꞌj uyaꞌik kꞌutuꞌn chike.
3 Entonces los escribas y los Fariseos le traen una mujer tomada en adulterio; y poniéndola en medio,
Ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik e kachiꞌl ri fariseos xkikꞌam bꞌik jun ixoq ri xkiriq pa mak kukꞌ achyabꞌ xeꞌkiya chikixoꞌl ri winaq
4 Dícenle: Maestro, esta mujer ha sido tomada en el mismo hecho, adulterando;
Kꞌa te riꞌ xkibꞌij che ri Jesús: Ajtij, xriqitaj we ixoq riꞌ tajin kamakun kukꞌ achyabꞌ.
5 Y en la ley Moisés nos mandó apedrear á las tales: tú pues, ¿qué dices?
Ri utaqanik ri Moisés kubꞌij chaqe chi keꞌqakamisaj che abꞌaj ri ixoqibꞌ ri jewaꞌ kakibꞌano. ¿Jas kabꞌij lal che?
6 Mas esto decían tentándole, para poder acusarle. Empero Jesús, inclinado hacia abajo, escribía en tierra con el dedo.
Jewaꞌ xkibꞌij che rech kakikoj jun kꞌaꞌmabꞌal pa ubꞌe rech jeriꞌ kakimol umak. Ri Jesús kꞌut xchiqiꞌk, xuchapleꞌj tzꞌibꞌanem pa ri ulew.
7 Y como perseverasen preguntándole, enderezóse, y díjoles: El que de vosotros esté sin pecado, arroje contra ella la piedra el primero.
Ri winaq xkichapleꞌj ubꞌanik kꞌotbꞌal chiꞌ che ri Jesús rumal riꞌ, xtakꞌiꞌk kꞌa te riꞌ xubꞌij chike: Ri maj umak chiꞌwe chukꞌyaqa ri nabꞌe abꞌaj.
8 Y volviéndose á inclinar hacia abajo, escribía en tierra.
Ri Jesús xchiqiꞌ chi junmul xuchapleꞌj chik tzꞌibꞌanem pa ri ulew.
9 Oyendo, pues, ellos, redargüidos de la conciencia, salíanse uno á uno, comenzando desde los más viejos hasta los postreros: y quedó solo Jesús, y la mujer que estaba en medio.
Are xkita ri xbꞌix chike xkichapleꞌj bꞌik elem pa jujunal, nabꞌe xebꞌe ri e riꞌjabꞌ, xaq xwi xekanaj kanoq ri Jesús rachiꞌl ri ixoq.
10 Y enderezándose Jesús, y no viendo á nadie más que á la mujer, díjole: ¿Mujer, dónde están los que te acusaban? ¿Ninguno te ha condenado?
Ri Jesús kꞌut xuta che ri ixoq: Ixoq, ¿jawjeꞌ e kꞌo wi ri kakiqꞌat tzij pa awiꞌ?
11 Y ella dijo: Señor, ninguno. Entonces Jesús le dijo: Ni yo te condeno: vete, y no peques más.
Ri ixoq xubꞌij: Ajawxel, man e kꞌo ta chik. Ri Jesús xubꞌij che: Man kinqꞌat ta xuqujeꞌ tzij in pa awiꞌ. Jat, ma katmakun ta chik junmul.
12 Y hablóles Jesús otra vez, diciendo: Yo soy la luz del mundo: el que me sigue, no andará en tinieblas, mas tendrá la lumbre de la vida.
Ri Jesús junmul chik xubꞌij chike ri winaq: In in tunal ri katunan ri uwachulew. Ri kateriꞌ chwij man kabꞌin taj pa qꞌequꞌmal xane kukꞌamawaꞌj na ri tunal rech kꞌaslemal.
13 Entonces los Fariseos le dijeron: Tú de ti mismo das testimonio: tu testimonio no es verdadero.
Ri fariseos xkibꞌij che ri Jesús: Xaq at kaqꞌalajisaj awibꞌ maj kutayij ri qꞌalajisanik ri kabꞌano.
14 Respondió Jesús, y díjoles: Aunque yo doy testimonio de mí mismo, mi testimonio es verdadero, porque sé de dónde he venido y á dónde voy; mas vosotros no sabéis de dónde vengo, y á dónde voy.
Ri Jesús xubꞌij: Pune in kinqꞌalajisaj wibꞌ, qas saq ri nuqꞌalajisanik, jeriꞌ rumal wetaꞌm jawjeꞌ nupetik wi xuqujeꞌ jawjeꞌ kineꞌ wi. Ri ix kꞌut man iwetaꞌm taj jawjeꞌ nupetik xuqujeꞌ jawjeꞌ kineꞌ wi.
15 Vosotros según la carne juzgáis; mas yo no juzgo á nadie.
Ri ix kiqꞌat tzij rukꞌ ri ichomabꞌal rech uwachulew, ri in man kinqꞌat taj tzij puꞌwiꞌ jun chik.
16 Y si yo juzgo, mi juicio es verdadero; porque no soy solo, sino yo y el que me envió, el Padre.
We kꞌu kinqꞌat tzij, ri nuqꞌatoj tzij qas sukꞌ wi, jeriꞌ rumal man kinbꞌan ta xaq pa we wi, xane wachiꞌl ri Tataxel ri xintaqow loq.
17 Y en vuestra ley está escrito que el testimonio de dos hombres es verdadero.
Pa ri itaqanik kubꞌij chi we e kebꞌ winaq kebꞌanow ri qꞌalajisanik, qas tzij riꞌ ri kakibꞌij.
18 Yo soy el que doy testimonio de mí mismo: y da testimonio de mí el que me envió, el Padre.
In kinqꞌalajisaj wibꞌ xuqujeꞌ ri Tataxel ri xintaqow loq kuya qꞌalajisanik chwij in.
19 Y decíanle: ¿Dónde está tu Padre? Respondió Jesús: Ni á mí me conocéis, ni á mi Padre; si á mí me conocieseis, á mi Padre también conocierais.
Ri fariseos xkita che ri Jesús: ¿Jawjeꞌ kꞌo wi ri atat? Ri Jesús xubꞌij chike: We ta iwetaꞌm in jachinaq iwetaꞌm xuqujeꞌ riꞌ jachin ri nuTat.
20 Estas palabras habló Jesús en el lugar de las limosnas, enseñando en el templo: y nadie le prendió; porque aun no había venido su hora.
We jastaq riꞌ xubꞌij ri Jesús are tajin kuya kꞌutuꞌn pa ri kꞌolibꞌal jawjeꞌ kaya wi ri sipanik pa ri Templo. Maj kꞌu jun xchapowik jeriꞌ rumal majaꞌ kuriq ri uqꞌijal.
21 Y díjoles otra vez Jesús: Yo me voy, y me buscaréis, mas en vuestro pecado moriréis: á donde yo voy, vosotros no podéis venir.
Junmul chik ri Jesús xubꞌij chike: In kineꞌek, ri ix kꞌut kinitzukuj na pune jeriꞌ kixkam kꞌu pa taq ri imak. Man kixkwin taj kixeꞌek jawjeꞌ ri kineꞌ wi in.
22 Decían entonces los Judíos: ¿Hase de matar á sí mismo, que dice: A donde yo voy, vosotros no podéis venir?
Ri winaq aꞌj Israel xkibꞌij: ¿Teꞌq xa kuchomaj kukamisaj ribꞌ? ¿Wine rumal laꞌ kubꞌij chi: “Man kixkwin taj kixeꞌek jawjeꞌ ri kineꞌ wi”?
23 Y decíales: Vosotros sois de abajo, yo soy de arriba; vosotros sois de este mundo, yo no soy de este mundo.
Ri Jesús xubꞌij: Ix ix aj waral choch ri uwachulew, in in rech chikaj. Ix ix ajuwachulew, ri in man in ajuwachulew taj.
24 Por eso os dije que moriréis en vuestros pecados; porque si no creyereis que yo soy, en vuestros pecados moriréis.
Rumal riꞌ xinbꞌij chiꞌwe chi kixkam pa taq ri imak, jeriꞌ rumal man kikoj taj chi in ri kinbꞌij chiꞌwe kinuxik, rumal riꞌ kixkam pa ri imak.
25 Y decíanle: ¿Tú quién eres? Entonces Jesús les dijo: El que al principio también os he dicho.
Ri winaq xkita che: ¿At jachin kꞌu ri at? Ri Jesús xubꞌij chike: Pa ri majibꞌal re xinbꞌij chiꞌwe in jachinaq.
26 Muchas cosas tengo que decir y juzgar de vosotros: mas el que me envió, es verdadero: y yo, lo que he oído de él, esto hablo en el mundo.
Sibꞌalaj kꞌi jastaq na kinbꞌij chiꞌwe xuqujeꞌ kinqꞌat na tzij pa iwiꞌ rumal rech kiꞌ jastaq. Are kꞌu ri xintaqow loq qas kꞌo wi, ri ubꞌim chwe are kintzalij ubꞌixik chike ri winaq aꞌjuwachulew.
27 Mas no entendieron que él les hablaba del Padre.
Ri winaq kꞌut man xkichomaj taj chi ri Jesús are tajin kutzijoj rij ri uTat.
28 Díjoles pues, Jesús: Cuando levantareis al Hijo del hombre, entonces entenderéis que yo soy, y que nada hago de mí mismo; mas como el Padre me enseñó, esto hablo.
Ri Jesús xutzꞌaqatisaj ubꞌixik chike: Are kawaꞌjilisax ri uKꞌojol ri Achi, kiwetaꞌmaj na chi ri in man kinkwin taj kinbꞌan ri jastaq xqa pa we wi, xane are kinbꞌan ri ukꞌutum ri Tataxel chinuwach.
29 Porque el que me envió, conmigo está; no me ha dejado solo el Padre; porque yo, lo que á él agrada, hago siempre.
Kꞌo wukꞌ ri xintaqow loq, man in uyaꞌom ta kanoq nutukel, jeriꞌ rumal are kinbꞌan ri kaqaj choch.
30 Hablando él estas cosas, muchos creyeron en él.
Tajin katzijon na ri Jesús are xkichapleꞌj kojonem che e kꞌi winaq.
31 Y decía Jesús á los Judíos que le habían creído: Si vosotros permaneciereis en mi palabra, seréis verdaderamente mis discípulos;
Xubꞌij kꞌu ri Jesús chike ri winaq aꞌj Israel ri xekojon che: We qas kixjeqiꞌk pa ri nukꞌutuꞌn qas kixux riꞌ nutijoxelabꞌ.
32 Y conoceréis la verdad, y la verdad os libertará.
Kiwetaꞌmaj kꞌu na ri qas tzij, ri qas tzij kꞌut kubꞌan na chiꞌwe chi kixtzoqopitajik.
33 Y respondiéronle: Simiente de Abraham somos, y jamás servimos á nadie: ¿cómo dices tú: Seréis libres?
Ri winaq aꞌj Israel xkibꞌij: Ri uj rijaꞌl ri Abraham, man ujuxinaq ta wi patanil rech jun chik. ¿Jas kꞌu che kabꞌij at chi kujtzoqopitaj na?
34 Jesús les respondió: De cierto, de cierto os digo, que todo aquel que hace pecado, es siervo de pecado.
Ri Jesús xubꞌij: Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe xapachin ri kamakunik, riꞌ patanil rech ri mak.
35 Y el siervo no queda en casa para siempre: el hijo queda para siempre. (aiōn )
Jun patanijel man kakanaj ta kanoq amaqꞌel pa ri ja ri kapatanij wi, are kꞌu ri alkꞌwaꞌlaxel chi aj upaja wi. (aiōn )
36 Así que, si el Hijo os libertare, seréis verdaderamente libres.
We qas are ri Alkꞌwaꞌlaxel kixtzoqopinik, qas kixtzoqopitaj wi na.
37 Sé que sois simiente de Abraham, mas procuráis matarme, porque mi palabra no cabe en vosotros.
Wetaꞌm in chi ix rijaꞌl ri Abraham, pune jeriꞌ are kiwaj kinikamisaj rumal cher man kiwaj taj kikꞌamawaꞌj ri nutzij.
38 Yo hablo lo que he visto cerca del Padre; y vosotros hacéis lo que habéis oído cerca de vuestro padre.
In are kintzijoj ri wilom rukꞌ ri nuTat, are kꞌu ri ix are kinbꞌan ri itom che ri itat.
39 Respondieron y dijéronle: Nuestro padre es Abraham. Díceles Jesús: Si fuerais hijos de Abraham, las obras de Abraham haríais.
Ri winaq xkibꞌij: Are qatat uj ri Abraham. Ri Jesús xubꞌij chike: We ta qas ix ralkꞌwaꞌl ri Abraham, kibꞌan riꞌ jetaq ri xubꞌan areꞌ.
40 Empero ahora procuráis matarme, hombre que os he hablado la verdad, la cual he oído de Dios: no hizo esto Abraham.
Ix kꞌut are kiwaj kinikamisaj jeriꞌ rumal xintzijoj ri tunal chiꞌwe ri xuya chwe ri Dios. Ri Abraham man kubꞌan ta kꞌu riꞌ ri kichomaj ix ubꞌanik.
41 Vosotros hacéis las obras de vuestro padre. Dijéronle entonces: Nosotros no somos nacidos de fornicación; un padre tenemos, [que es] Dios.
Ri ix are kibꞌan ri uchak ri itat itzel. Ri winaq xkibꞌij: Uj, man uj ralkꞌwaꞌl ta mak. Xa jun qatat kꞌolik, are ri Dios.
42 Jesús entonces les dijo: Si vuestro padre fuera Dios, ciertamente me amaríais: porque yo de Dios he salido, y he venido; que no he venido de mí mismo, mas él me envió.
Ri Jesús xubꞌij chike: We ta qas are itat ri Dios, kiniloqꞌaj riꞌ, jeriꞌ rumal in in petinaq che ri Dios xuqujeꞌ in kꞌo waral iwukꞌ. Man in petinaq taj xaq pa we wi, xane Areꞌ xintaqow loq.
43 ¿Por qué no reconocéis mi lenguaje? porque no podéis oir mi palabra.
¿Jas che man kichomaj taj ri kinbꞌij? Man kichomaj taj rumal man kikꞌamawaꞌj taj ri nutzij.
44 Vosotros de [vuestro] padre el diablo sois, y los deseos de vuestro padre queréis cumplir. El, homicida ha sido desde el principio, y no permaneció en la verdad, porque no hay verdad en él. Cuando habla mentira, de suyo habla; porque es mentiroso, y padre de mentira.
Ix ix rech ri itat ri Itzel, are kibꞌan ri urayibꞌal areꞌ. Kamisanel wi riꞌ areꞌ pa ri majibꞌal loq rech ronojel, man kꞌo taj pa ri tunal, jeriꞌ rumal man kꞌo ta tunal pa are. Are kubꞌan bꞌanoj tzij, kukꞌut ribꞌ chi xaq bꞌanal tzij. Ri itzel are utat ri bꞌanoj tzij.
45 Y porque yo digo verdad, no me creéis.
Are kꞌu ri in man kinikoj taj pune are kinbꞌij chiꞌwe ri qas tzij.
46 ¿Quién de vosotros me redarguye de pecado? Pues si digo verdad, ¿por qué vosotros no me creéis?
¿Jachin chiꞌwe kakwin chukꞌutik chi in ajmak? We qas tzij ri kinbꞌij chiꞌwe, ¿jas kꞌu che kiwaj kinikamisaj?
47 El que es de Dios, las palabras de Dios oye: por esto no [las] oís vosotros, porque no sois de Dios.
Ri winaq ri rech ri Dios kutatabꞌej ri kubꞌij ri Dios. Ri ix kꞌut man kitatabꞌej taj rumal man ix rech taj ri Dios.
48 Respondieron entonces los Judíos, y dijéronle: ¿No decimos bien nosotros, que tú eres Samaritano, y tienes demonio?
Ri winaq aꞌj Israel xkibꞌij che ri Jesús: ¿La man kꞌyaqal ri kaqabꞌij chawe chi at, at jun achi aj Samaria, ri kꞌo jun itzel uxlabꞌal chawe?
49 Respondió Jesús: Yo no tengo demonio, antes honro á mi Padre; y vosotros me habéis deshonrado.
Ri Jesús xubꞌij: Man kꞌo taj jun itzel uxlabꞌal chwe. Xaq xwi kinqꞌijilaꞌj ri nuTat, ri ix kꞌut xaq xwi kiwesaj nukꞌixibꞌal.
50 Y no busco mi gloria: hay quien [la] busque, y juzgue.
Man are ta kintzukuj kinya nuqꞌij chibꞌil wibꞌ, xane kꞌo jun ri karaj kaya uqꞌij, are riꞌ ri Qꞌatal tzij.
51 De cierto, de cierto os digo, que el que guardare mi palabra, no verá muerte para siempre. (aiōn )
Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe, ri kubꞌan ri kubꞌij ri nutzij man kakam taj. (aiōn )
52 Entonces los Judíos le dijeron: Ahora conocemos que tienes demonio. Abraham murió, y los profetas, y tú dices: El que guardare mi palabra, no gustará muerte para siempre. (aiōn )
Ri winaq aꞌj Israel xkibꞌij: Chanim qas kaqakojo chi qas kꞌo jun itzel uxlabꞌal chawe. Xkam ri Abraham, xekam xuqujeꞌ konojel ri e qꞌalajisal taj utzij ri Dios, ri at kꞌut kabꞌij chi we kakojon jun che ri atzij, man kakam taj. (aiōn )
53 ¿Eres tú mayor que nuestro padre Abraham, el cual murió? y los profetas murieron: ¿quién te haces á ti mismo?
¿La at ta kꞌut at nabꞌyal cho ri qatat Abraham? Areꞌ xkamik, xekꞌam xuqujeꞌ konojel ri e qꞌalajisal taj utzij ri Dios. ¿Jachin kabꞌij at katuxik?
54 Respondió Jesús: Si yo me glorifico á mí mismo, mi gloria es nada: mi Padre es el que me glorifica; el que vosotros decís que es vuestro Dios;
Ri Jesús xubꞌij chike: Man kꞌo ta kutayij riꞌ we xaq in kinya nuqꞌij chibꞌil wibꞌ. Ri kayoꞌw nuqꞌij in are ri nuTat ri kibꞌij ix iDios che,
55 Y no le conocéis: mas yo le conozco; y si dijere que no le conozco, seré como vosotros mentiroso: mas le conozco, y guardo su palabra.
pune man iwetaꞌm uwach. Ri in kꞌut wetaꞌm uwach. We kinbꞌij chiꞌwe chi man wetaꞌm taj uwach, in jun bꞌanal tzij riꞌ jetaq ri ix. Ri in kꞌut wetaꞌm uwach xuqujeꞌ kinbꞌan ri kubꞌij ri utzij.
56 Abraham vuestro padre se gozó por ver mi día; y lo vió, y se gozó.
Ri itat Abraham sibꞌalaj xkiꞌkotik are xuchomaj chi karil na ri nuqꞌij, are xrilo sibꞌalaj xkiꞌkotik.
57 Dijéronle entonces los Judíos: Aun no tienes cincuenta años, ¿y has visto á Abraham?
Ri winaq aꞌj Israel xkibꞌij che: Majaꞌ ne katzꞌaqat nikꞌaj ciento ajunabꞌ, ¿are ta kꞌu riꞌ kabꞌij chi xawil uwach ri Abraham?
58 Díjoles Jesús: De cierto, de cierto os digo: Antes que Abraham fuese, yo soy.
Ri Jesús xubꞌij chike: Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe: Are taq majaꞌ kakꞌojiꞌ ri Abraham, In Riꞌ.
59 Tomaron entonces piedras para tirarle: mas Jesús se encubrió, y salió del templo; y atravesando por medio de ellos, se fué.
Xepe kꞌu ri winaq aꞌj Israel, xkisikꞌ abꞌaj rech kakikoj che ri Jesús. Ri Jesús kꞌut xrawaj ribꞌ, maj jun xilowik are xel bꞌik pa ri Templo.