< Job 19 >

1 Y respondió Job, y dijo:
Ket simmungbat ni Job ket kinunana,
2 ¿Hasta cuándo angustiaréis mi alma: y me moleréis con palabras?
“Kasano kabayag ti panangpasagaba ken panangrumekyo kaniak babaen kadagiti sasao?
3 Ya me habéis avergonzado diez veces: no tenéis vergüenza de afrentarme.
Kadagitoy a sangapulo a daras ket inumsidak; saankayo a nagbain a trinatodak iti saan a nasayaat.
4 Sea así, que de cierto yo haya errado: conmigo se quedará mi yerro.
No pudno daytoy nagbiddutak, agtalinaed ti biddutko a bukodko a pakaseknan.
5 Mas si vosotros os engrandeciereis contra mí, y redarguyereis contra mí mi oprobrio:
No pudno nga agparammagkayo maibusor kaniak ken allukoyenyo ti tunggal maysa a napabainanak,
6 Sabéd ahora, que Dios, me trastornó, y trajo al derredor su red sobre mí.
ket ammoyo koma a nakaaramid ti Dios iti saan a nasayaat kaniak ket tiniliwnak iti iketna.
7 He aquí, yo clamaré agravio, y no seré oído: daré voces, y no habrá juicio.
Adtoy, immawagak tapno ibagak a saan a nasayaat ti naaramid kaniak, ngem saannak nga impangag; agpatpatulongak, ngem awan ti hustisia.
8 Cercó de vallado mi camino, y no pasaré; y sobre mis veredas puso tinieblas.
Inaladanna ti pagnaak tapno saanak a makalasat, ken pinasipngetna ti dalanko.
9 Quitóme mi honra, y quitó la corona de mi cabeza.
Inussobna ti dayagko, ken innalana ti balangat manipud iti ulok.
10 Arrancóme al derredor, y me fui; e hizo ir, como de un árbol, mi esperanza.
Binuraknak iti tunggal sikigan, ket napukawak; pinag-otna dagiti namnamak a kasla maysa a kayo.
11 E hizo inflamar contra mí su furor; y contóme a sí entre sus enemigos.
Pinasgedanna pay ti pungtotna a maibusor kaniak; imbilangnak a kas maysa kadagiti kabusorna.
12 Vinieron sus ejércitos a una, y trillaron sobre mí su camino; y asentaron campo en derredor de mi tienda.
Immay a sangsangkamaysa dagiti buyotna; nagaramidda kadagiti buntoon iti aglawlaw a maibusor kaniak ken nagkampoda iti aglawlaw ti toldak.
13 Mis hermanos hizo alejar de mí, y mis conocidos ciertamente se extrañaron de mí.
Inyadayona kaniak dagiti kakabsatko; dagiti am-ammok ket immadayo ti riknada kaniak.
14 Mis parientes se detuvieron; y mis conocidos se olvidaron de mí.
Pinanawandakon dagiti kakabagiak; nalipatandakon dagiti nasinged a gagayyemko.
15 Los moradores de mi casa, y mis criadas, me tuvieron por extraño: extraño fui yo en sus ojos.
Imbilangdak a kas ganggannaet dagiti naminsan a nagtalinaed a kas sangaili iti pagtaengak ken imbilangdak a kas ganggannaet dagiti babbai nga adipenko; ganggannaetak iti imatangda.
16 Llamé a mi siervo, y no respondió; de mi propia boca le rogaba.
Immawagak iti adipenko, ngem saannak a sinungbatan uray no inayabak isuna babaen iti ngiwatko.
17 Mi aliento fue hecho extraño a mi mujer, y por los hijos de mi vientre le rogaba.
Makarurod ti sang-awko iti asawak; kagura dagiti kakabsatko a lallaki ken babbai ti pakaasik.
18 Aun los muchachos me menospreciaron: en levantándome, luego hablaban contra mí.
Uray dagiti ub-ubbing ket lalaisendak; no tumakderak nga agsao, agsaoda a maibusor kaniak.
19 Todos los varones de mi secreto me aborrecieron; y los que yo amaba, se tornaron contra mí.
Kaguradak dagiti amin a nasinged a gagayyemko; timmallikod a maibusor kaniak dagiti ay-ayatek.
20 Mi hueso se pegó a mi piel y a mi carne, y he escapado con el cuero de mis dientes.
Dimketen dagiti tulangko iti kudilko ken iti lasagko; makalasatak laeng babaen kadagiti kudil ti ngipenko.
21 ¡Oh vosotros mis amigos tenéd compasión de mí, tenéd compasión de mí! porque la mano de Dios me ha tocado.
Maasikayo kaniak, maasikayo kaniak, gagayyemko, gapu ta sinagidnak ti ima ti Dios.
22 ¿Por qué me perseguís como Dios, y no os hartáis de mis carnes?
Apay nga idaddadanesdak a kasla dakayo ti Dios? Apay a saankayo a mapnek a mangib-ibus iti lasagko?
23 ¿Quién diese ahora que mis palabras fuesen escritas? ¿Quién diese que se escribiesen en un libro?
O, a maisurat koman ita dagiti sasaok! O, a mailanad koma dagitoy iti maysa a libro!
24 ¿Qué con cincel de hierro y con plomo fuesen en piedra esculpidas para siempre?
O, a babaen iti landok a paet ken iti buli ket maikitikit dagitoy iti bato iti agnanayon!
25 Yo sé que mi Redentor vive, y que al fin se levantará sobre el polvo.
Ngem maipapan kaniak, ammok a sibibiag ti Mannubbotko, ket agtakderto isuna iti daga iti kamaudiananna;
26 Y después, desde este mi roto cuero, y desde mi propia carne tengo de ver a Dios:
kalpasan a ti kudilko, dayta ket, daytoy a bagi, ket madadael, ket iti lasagko ket makitakto ti Dios.
27 Al cual yo tengo de ver por mí, y mis ojos le han de ver, y no otro, [aunque] mis riñones se consuman dentro de mí.
Makitakto isuna, siak a mismo ket makitakto isuna iti abayko; makitanto dagiti matak isuna, ken saan a kas maysa a ganggannaet. Napnoanak iti karirikna kas panpanunotek dayta a tiempo.
28 ¿Por qué no decís: Por qué le perseguimos? pues que la raíz del negocio se halla en mí.
No ibagayo, 'Kasanotayo a parigaten isuna! Adda kenkuana ti ramut dagiti pakariribukanna,'
29 Teméd a vosotros delante de la espada; porque la ira de la espada de las maldades viene: porque sepáis que hay juicio.
ket agbutengkayo koma iti kampilan, gapu ta iyeg ti pungtot ti dusa ti kampilan, tapno maammoanyo nga adda iti pannakaukom.”

< Job 19 >