< Proverbios 15 >

1 Una respuesta amable evitará la ira, pero las palabras hirientes aumentarán el enojo.
Ti naalumanay a sungbat pabaawenna ti pungtot, ngem ti nagubsang a sao rubrubanna ti unget.
2 Las palabras de los sabios despertarán interés por el conocimiento; pero los necios hablarán sin sentido.
Ti dila dagiti masirib a tattao, padpadayawanna ti pannakaammo, ngem ti ngiwat dagiti maag ket agibuybuyat iti kinamaag.
3 El Señor lo ve todo, y observa el bien y el mal.
Kumitkita ni Yahweh iti sadinoman, sipsiputanna ti dakes ken naimbag.
4 Las palabras amables son Fuente de vida, pero el decir mentiras causa gran daño.
Ti makaagas a dila ket maiyarig a kayo ti biag, ngem ti manangallilaw a dila ket rumrumekenna ti espiritu.
5 Solo un necio aborrece la instrucción de su padre; pero el prudente acepta la corrección.
Kagurgura ti maag ti panangdisiplina ti amana, ngem nasirib ti makasursuro iti pannakailinteg.
6 Hay abundante tesoro donde en la vivienda de los justos; pero el salario de los malvados es causa de tribulación.
Adda adu a gameng iti balay dagiti agar-aramid iti nasayaat, ngem dagiti urnong dagiti nadangkes a tattao ti mangit-ited kadakuada iti riribuk.
7 Los sabios comparten su conocimiento, pero los necios no piensan de esta mima manera.
Iwarwaras dagiti bibig dagiti nasirib a tattao ti maipapan iti pannakaammo, ngem saan a kasta dagiti puso dagiti maag.
8 El Señor aborrece el sacrificio de los malvados, pero le complacen las oraciones de los justos.
Kagurgura ni Yahweh dagiti daton dagiti nadangkes a tattao, ngem pakaragsakanna ti kararag dagiti nalinteg a tattao.
9 El Señor odia el camino del malvado, pero ama a los que actúan con rectitud.
Kagurgura ni Yahweh ti wagas dagiti nadangkes a tattao, ngem ay-ayatenna ti tao a mangar-aramid iti nalinteg.
10 Si abandonas el camino del bien, recibirás disciplina. Todo el que aborrece la corrección morirá.
Nakaro a disiplina ti agur-uray iti siasinoman a mangpanaw iti wagasna, ken matay ti manggurgura iti pannakailinteg.
11 Los muertos no tienen secretos que el Señor no sepa. ¡Cuanto más conoce nuestros pensamientos! (Sheol h7585)
Nakalukat ti sheol ken pannakadadael iti sangoanan ni Yahweh; kasano pay ngata dagiti puso dagiti kaputotan ti sangkataoan? (Sheol h7585)
12 Los burladores no aprecian la corrección, por lo tanto no van donde los sabios para pedir consejo.
Kagurgura ti mananglais ti panangilinteg; saan isuna a mapmapan kadagiti masirib.
13 Si estas feliz por dentro, tu rostro lucirá alegre; pero si estas triste, lucirás derrotado.
Ti naragsak a puso paragsakenna ti rupa, ngem ti nasakitan a puso rumekenna ti espiritu.
14 Una mente inteligente busca el conocimiento; pero los necios se alimentan de estupidez.
Ti puso ti masirib birukenna ti pannakaammo, ngem dagiti maag ket agtartarigagay iti kinamaag.
15 La vida de los pobres es dura, pero si permaneces alegre, la vida es una fiesta sin final.
Naliday ti amin nga aldaw dagiti maparparigat a tattao, ngem ti naragsak a puso ket kasla addaan iti awan patinggana a panagramrambak.
16 Es mejor respetar al Señor y tener poco, que tener abundancia de dinero y además los problemas que le acompañan.
Nasaysayaat ti addaan iti bassit a panagbuteng kenni Yahweh ngem iti addaan iti adu a gameng ngem matiktikaw.
17 Mejor una cena de vegetales donde hay amor, que comer carne con odio.
Nasaysayaat ti mangan iti nateng nga addaan ayat ngem iti mangan iti karne ti napalukmeg a baka a naidasar nga addaan iti gura.
18 Los irascibles provocan los problemas, pero los que tardan en enojarse ayudan a sosegar los conflictos.
Ti naunget a tao rubrubanna ti riri, ngem ti tao a saan a nalaka a makaunget pasardengenna ti apa.
19 El camino de los perezosos está lleno de espinas, pero el camino de los justos es una autopista abierta.
Ti dalan dagiti nasadut ket kasla maysa a dalan a nagtuboan dagiti sisiit, ngem ti dalan dagiti nalinteg ket kasla nasimpa a pagnaan.
20 Un hijo sabio trae alegría a su padre; pero un hombre necio aborrece a su madre.
Ti nasirib nga anak mangipapaay iti rag-o iti amana, ngem ti maag a tao lalaisenna ti inana.
21 La necedad alegra a los tontos, pero los prudentes hacen lo recto.
Parparagsaken ti kinamaag ti tao a saan a nasirib, ngem ti tao nga addaan iti pannakaawat ket arigna a magmagna iti dalan a nalinteg.
22 Los planes se caen sin el buen consejo, pero hay éxito donde hay muchos consejeros.
Saan nga agballigi dagiti panggep no awan pammagbaga, ngem agballigida no adda adu a mammagbaga.
23 Una buena respuesta trae alegría a sus oyentes. ¡Cuán bueno es oír la palabra acertada en el momento correcto!
Makabirok ti maysa a tao iti rag-o no mangted isuna iti nasayaat a sungbat; anian a nagsayaat a denggen ti umno a sao iti umno a tiempo!
24 El camino de la vida para los justos va hacia arriba, para que pueden evitar caer en la tumba que esta debajo. (Sheol h7585)
Ti dalan para kadagiti nasirib a tattao ket agturong iti biag, tapno maliklikannna ti agturong iti sheol. (Sheol h7585)
25 El Señor derriba la casa de los orgullosos, pero protege los límites de la casa de la viuda.
Dadaelen ni Yahweh ti balay dagiti napalangguad, ngem salsalaknibanna ti sanikua ti balo.
26 El Señor odia los pensamientos de los malvados, pero honra las palabras de los puros.
Kagurgura ni Yahweh ti panunot dagiti nadangkes a tattao, ngem dagiti sasao a naimbag ket nadalus.
27 Los que codician las ganancias ilícitas acarrean problemas para sus familias. Pero los que aborrecen el soborno, vivirán.
Mangipapaay ti mannanakaw iti riribuk iti pamiliana, ngem agbiag ti tao a kagurgurana ti pasuksok.
28 Los justos piensan en la mejor forma de responder a una pregunta, pero los tontos hablan con maldad.
Ti tao nga agar-aramid iti nalinteg ket agpanunot pay sakbay a sumungbat, ngem ti ngiwat dagiti nadangkes a tattao ket ibagana amin a kinadakesna.
29 El Señor guarda distancia con los malvados, pero escucha las oraciones de los justos.
Adayo ni Yahweh kadagiti nadangkes a tattao, ngem ipangpangagna ti kararag dagiti agar-aramid iti nalinteg.
30 Los ojos brillantes producen alegría, y las buenas noticias mejoran el ánimo.
Ti naragsak a mata mangipapaay iti rag-o iti puso, ken dagiti naimbag a damdamag ket salun-at iti bagi.
31 Si atiendes el buen consejo serás uno más entre los sabios.
No ipangpangagmo ti panangilinteg ti maysa a tao iti panagbiagmo, agtalinaedka kadagiti nasirib a tattao.
32 Si ignoras la instrucción, te aborreces a ti mismo; pero si escuchas la corrección, obtendrás entendimiento.
Ti tao a manglaklaksid iti panangdisiplina, laklaksidenna ti bagina, ngem ti dumngeg iti panangtubngar magun-odna ti pannakaawat.
33 El respeto por el Señor enseña sabiduría; la humildad viene antes de la honra.
Ti panagbuteng kenni Yahweh mangisuro iti kinasirib, ken umun-una ti kinapakumbaba sakbay iti pammadayaw.

< Proverbios 15 >