< Proverbios 1 >

1 Los proverbios de Salomón, hijo de David, rey de Israel.
Dagiti proverbio ni Solomon nga anak ni David, ti ari ti Israel.
2 Estos proverbios son para alcanzar sabiduría e instrucción, y para reconocer los dichos que proporcionan conocimiento.
Mangisuro dagitoy a proverbio iti kinasirib ken sursuro, mangisuro kadagiti sasao iti pudno a pannakaawat,
3 Los proverbios educan en razón, en vivir bien, en el sano juicio, y en actuar con justicia.
tapno maawatyo koma ti pannakailinteg tapno agbiagkayo babaen iti panangaramid iti umno, nalinteg, ken maiparbeng.
4 Dan discernimiento a los inmaduros, así como conocimiento y discreción a los jóvenes.
Mangted met dagitoy a proverbio iti kinasirib kadagiti saan a nasuroan, ken mangted iti pannakaammo ken kinatimbeng kadagiti agtutubo.
5 Las personas sabias escucharán y aprenderán aún más, y los que tienen buen juicio aprenderán a guiar a otros,
Dumngeg koma dagiti nasirib a tattao ket manayunan ti pannakasursuroda, ken makagun-od koma dagiti mannakaawat a tattao iti pannakatarabay,
6 entendiendo los proverbios y los enigmas, así como los dichos y preguntas de los sabios.
tapno maawatanda dagiti proverbio, pagsasao, ken dagiti sasao dagiti nasirib a tattao ken dagiti burburtiada.
7 El verdadero conocimiento comienza con la honra al Señor, pero los insensatos se burlan de la sabiduría y del buen consejo.
Ti panagbuteng kenni Yahweh ket isu ti pangrugian iti pannakaammo— laisen dagiti maag ti kinasirib ken disiplina.
8 Hijo mío, presta atención a la instrucción de tu padre, y no rechaces la enseñanza de tu madre.
Anakko, denggem dagiti sursuro ti amam, ken saanmo a baybay-an dagiti annuroten ti inam;
9 Son como una corona de gracia para adornar tu cabeza, y como dijes para tu cuello.
agbalindanto a makaay-ayo a balangat ti ulom ken kuwintas iti tengngedmo.
10 Hijo mío, si alguna persona malvada quisiera tentarte, no cedas.
Anakko, no awisendaka dagiti managbasol iti basolda, agkedkedka a sumurot kadakuada.
11 Podrán decirte: “Ven con nosotros. Escondámonos y alistémonos para matar a cierta persona. ¡Hagámosle una emboscada y vamos a divertirnos!
No kunaenda, “Kumuyogka kadakami, mangpadaantayo iti patayentayo, aglemmengtayo ket mangdaruptayo lattan kadagiti inosente a tattao.
12 ¡Vamos y quemémoslo vivo, y llevémoslo a la tumba, aunque aún está sano! (Sheol h7585)
Alun-onentayo ida a sibibiag, kas iti panangala ti sheol kadagiti nasalun-at, ket pagbalinentayo ida a kas kadagiti matmatnag iti abut. (Sheol h7585)
13 Así podremos tomar sus pertenencias de valor, y llenaremos nuestros hogares con lo que habremos robado!
Makasaraktayo kadagiti amin a kita dagiti napapateg a banbanag; punnoentayo dagiti balbalaytayo kadagiti tinakawtayo kadagiti dadduma.
14 ¡Ven con nosotros y comprartiremos las ganancias!”
Makikappengka kadakami; pagbalinentayo a maymaysa ti supottayo.”
15 Hijo mío, no sigas sus caminos. No vayas en la misma dirección con ellos.
Anakko, saanka a makipagna kadakuada iti dayta a dalan; saanmo nga idisdiso ta sakam iti pagpagnaanda;
16 Porque ellos se corren para hacer el mal, y se apresuran en causar violencia y cometer asesinatos.
tumartaray dagiti sakada iti kinadakes ken agdardarasda a mangpasayasay iti dara.
17 De nada sirve ponerle una trampa a las aves si ellas la pueden ver.
Ta awan serserbina nga agipakatka iti iket a mangtiliw iti billit kabayatan a kumitkita ti billit.
18 Sin embargo, estas personas malvadas se ocultan y están listas para matar a otros, pero ellos mismos son las víctimas. ¡Sus trampas son para ellos mismos!
Agpadpadaan dagitoy a tattao a mangpapatayto met laeng kadagiti mismo a bagbagida— mangipakpakatda iti palab-og para kadagiti mismo a bagbagida.
19 Esto es lo que te ocurrirá, si te enriqueces cometiendo crímenes: ¡Morirás!
Kasta dagiti wagas ti amin a tao a manggunggun-od kadagiti kinabaknang babaen iti kinakillo; dagiti banag a nagun-od babaen iti saan a maiparbeng a wagas ti mangpukawto kadagiti biag dagiti kumpet iti daytoy.
20 La sabiduría grita por las calles. Ella clama en las plazas.
Agpukpukkaw ti kinasirib iti kalsada, ipigpigsana ti timekna kadagiti nagtengngaan ti ili;
21 Grita en las esquinas llenas, y explica su mensaje en las puertas de la ciudad:
aglaawlaaw isuna iti nagsasabatan dagiti kalsada, iti pagserkan dagiti ruangan ti siudad ket kunkunana,
22 “¿Hasta cuándo amarán la insensatez, ustedes insensatos? ¿Hasta cuando, ustedes burladores, disfrutarán de sus burlas? ¿Hasta cuándo los tontos odiarán el conocimiento?
“Dakayo nga awanan iti kinasirib, kasano pay kapaut aya ti panangay-ayatyo iti saanyo a maaw-awatan? Dakayo a mananglais, kasano pay kabayag aya ti panangragragsakyo iti pananglalaisyo, ken dakayo a maag, kasano pay kabayag aya a gurguraenyo ti kinalaing?
23 Presten atención a mis advertencias, y yo derramaré sobre ustedes mis pensamientos más profundos. Les explicaré todo lo que sé.
Denggenyo ti panangbabalawko; ibukbukkonto dagiti kapanunotak kadakayo; ipakaammokto dagiti sasaok kadakayo.
24 “Porque yo los he llamado pero ustedes se han negado a escuchar. Les extendí mi mano, pero no les importó.
Immawagak ket saankayo a dimngeg; Inyunnatko ti imak, ngem awan ti nangikaskaso.
25 Ignoraron mi palabra, y no prestaron atención a mis advertencias.
Ngem saanyo nga inkankano dagiti amin a sursurok ken saanyo nga impangag ti panangtubtubngarko.
26 “Por eso me reiré de ustedes cuando estén en problemas. Me burlaré cuando el pánico se apodere de ustedes.
Katawaakto ti pannakadidigrayo, laisenkayonto inton dumteng ti panagbuteng—
27 Cuando el pánico caiga sobre ustedes como una tormenta, y la angustia los golpee como un torbellino. Cuando sobre ustedes venga el dolor y lamento,
inton dumteng a kasla bagyo ti kasta unay a butengyo ket iyanginnakayo ti didigra a kas iti alipugpog, inton dumteng ti panagrigat ken panagtuok kadakayo.
28 clamarán a mi pidiendo ayuda, pero yo no responderé. Me buscarán por todas partes, pero no me encontrarán.
Iti kasta ket awagandakto, ngem saanakto a sumungbat; kastanto unay ti panangawagda kaniak, ngem saandakto a masarakan.
29 ¿Por qué? Porque aborrecieron el conocimiento, y no eligieron respetar al Señor.
Gapu ta kagurada ti pannakaammo ken saanda a pinili ti agbuteng kenni Yahweh,
30 Ellos no están dispuestos a aceptar mi consejo, y aborrecen mis advertencias.
saanda a sinurot ti sursurok, ken linaisda amin a panangilintegko.
31 “Por lo tanto, tendrán que comer el fruto de sus propias decisiones, y se saciarán de sus propios planes retorcidos.
Kanendanto ti bunga dagiti aramidda, ket mapnekdanto babaen iti bunga dagiti panggepda.
32 Los necios mueren por su propia rebeldía. Los tontos son destruidos por su descuido.
Mapapatayto dagiti saan a nasuroan inton tumallikudda, ket ti di panangikaskaso dagiti maag ti mangdadaelto kadakuada.
33 Pero todos los que me oyen estarán seguros, y vivirán sin preocuparse de problema alguno”.
Ngem ti siasinoman a dumngeg kaniak ket agbiagto a sitatalged ken aginananto a sitatalged nga awanan iti panagbuteng iti didigra.”

< Proverbios 1 >