< Job 9 >

1 Job respondió:
Ket simmungbat ni Job ket kinunana,
2 “¡Sí, todo eso lo sé! Pero, ¿cómo puede alguien tener la razón delante Dios?
“Pudno nga ammok a kasta. Ngem kasano nga agbalin ti tao nga husto iti Dios?
3 Si quisieras discutir con Dios, éste podría hacer mil preguntas que nadie puede responder.
No kayatna ti makisinnupiat iti Dios, saanna a masungbatan isuna iti maminsan iti sangaribu a daras.
4 Dios es tan sabio y poderoso que nadie podría desafiarlo y ganarle.
Nasirib ti puso ti Dios ken nabileg ti pigsana; siasino ti mangpatangken iti bagina a maibusor kenkuana ket nagballigi? -
5 “Dios mueve las montañas de repente; las derriba en su ira.
isuna a mangikkat kadagiti bantay a saanna a ballaagan ti siasinoman inton baliktadenna dagitoy iti pungtotna-
6 Él sacude la tierra, haciendo temblar sus cimientos.
isuna a manggun-gon ti daga iti ayanna ken mangpatigerger kadagiti pundasionna daytoy.
7 Él es quien puede ordenar que el sol no salga y que las estrellas no brillen.
Isu met laeng daytoy ti Dios a mangibagbaga iti init a saan nga agsingising, ket saan nga agsingising daytoy, ken ti mangak-akkob kadagiti bituen,
8 Sólo él es quien extiende los cielos y camina sobre las olas del mar.
isuna a mangbinbinnat kadagiti langit ken isuna a mangibadbaddek ken mangpaspasardeng kadagiti dalluyon iti baybay,
9 Él hizo las constelaciones de la Osa, de Orión, de las Pléyades y las estrellas del cielo austral.
isuna a mangar-aramid iti Oso, Orion, ti Pleiades, ken dagiti pannakaiyurnos dagiti bituen ti abagatan.
10 Él es quien hace cosas increíbles que están más allá de nuestro entendimiento, cosas maravillosas que son incontables.
Isu met laeng daytoy ti Dios a mangar-aramid kadagiti naindaklan a banbanag, saan a maawatan a banbanag- pudno, dagiti nakakaskasdaaw a banbanag a saan a mabilang.
11 “Pero cuando pasa junto a mí, no lo veo; cuando camina hacia adelante, es invisible para mí.
Kitaem, magna isuna iti abayko, ket saanko isuna a makita; lumabas pay isuna, ngem saanko a mabigbig isuna.
12 Si él quita, ¿Quién podrá impedírselo? ¿Quién va a preguntarle: ‘Qué haces’?
No mangtiliw isuna iti biktima, siasino ti makalapped kenkuana? Siasino ti makaibaga kenkuana, 'Ania ti ar-aramidem?'
13 Dios no refrena su ira, y aplasta a los ayudantes de Rahab.
Saan nga ibabawi ti Dios ti pungtotna; nagrukob dagiti katulungan ni Rahab iti babaenna.
14 “Así que, ¡cuánto menos podría responder a Dios, o elegir mis palabras para discutir con él!
Kasano a masungbatak isuna, makapiliak kadi kadagiti sasao a pagrason kenkuana?
15 Aunque tenga razón, no puedo responderle. Debo implorar la misericordia de mi juez.
Uray no nalintegak, saanko a masungbatan isuna; mabalinko laeng ti dumawat iti asi iti ukomko.
16 Aunque lo llamara para que viniera y él respondiera, no creo que me escuchara.
Uray no immawagak ket sinungbatannak, saanak a mamati a dumdumngeg isuna iti timekko.
17 “Me golpea con vientos de tormenta; me hiere una y otra vez, sin dar razón.
Ta dinadaelnak babaen iti bagio ken pinaaduna dagiti sugatko nga awan ti gapgapuna.
18 No me da la oportunidad ni siquiera de recuperar el aliento; en cambio, llena mi vida de amargo sufrimiento.
Saannak pay a palubosan nga aganges; ngem ketdi, pinunnonak iti kinasaem.
19 Si de fuerza se trata, Dios es el más fuerte. Si es cuestión de justicia, entonces ¿quién fijará un tiempo para mi caso?
No pagsasaritaantayo ti pigsa, apay, nabileg isuna! Ket no pagsasaritaantayo ti hustiya? 'Siasino,' kunana, 'ti mangidarum kaniak?
20 Aunque tenga razón, mi propia boca me condenaría; aunque sea inocente, él demostraría que estoy equivocado.
Uray no nalintegak, ukomennak ti bukodko a ngiwat; uray no awan iti pakababalawak, paneknekan latta daytoy a nagbasolak.
21 ¡Soy inocente! No me importa lo que me pase. ¡Odio mi vida!
Awan pakababalawak, ngem awanen ti bibiangko iti bagik; kagurak ti bukodko a biag.
22 Por eso digo: ‘A Dios le da igual. Él destruye tanto al inocente como al malvado’.
Awan ti nagdumaanna daytoy, isu nga ibagbagak a dadaelenna a sangsangkamaysa dagiti awan pakababalawanna kenn nadangkes a tattao.
23 Cuando el desastre golpea de repente, se burla de la desesperación de los inocentes.
No dagus a mangpapatay ti didigra, agkatawa isuna iti pannakaparparigat dagiti awan basolna a tattao.
24 La tierra ha sido entregada al malvado; él ciega los ojos de los jueces; y si no es él, entonces ¿quién?
Naited ti daga kadagiti ima dagiti nadangkes a tattao; kalkaluban ti Dios dagiti rupa dagiti uk-ukomna. No saan nga isuna ti mangar-aramid iti daytoy, ket siasino ngarud?
25 Los días de mi vida corren como un corredor, pasando a toda prisa sin que yo vea ninguna felicidad.
Naparpartak dagiti al-aldawko ngem ti agtartaray a mensahero; tumaytayab dagiti al-aldawko; awan ti makitada a nasayaat iti sadinoman.
26 Pasan como veloces veleros, como el águila que se abalanza sobre su presa.
Napartakda a kas kadagiti bangka a naaramid iti badobadok a runo, ken kas kapartak ti agila a mangsippayut iti biktimana.
27 “Si me dijera a mí mismo: ‘Olvidaré mis quejas; dejaré de llorar y seré feliz’,
No ibagak a lipatekon ti maipanggep kadagiti irirririk, nga ikkatek ti naliday a rupak ket agragsakak,
28 seguiría aterrado por todo mi sufrimiento, porque tú, Dios, no dirás que soy inocente.
mabutengakto kadagiti amin a ladingitko gapu ta ammok a saannakto nga ibilang nga awan basolna.
29 Ya que estoy condenado, ¿qué sentido tiene discutir?
Maukomakto; apay, koma ngarud a padasek daytoy nga awan serserbina?
30 ¡Aunque me lavara con agua pura de la montaña y me limpiara las manos con jabón,
No bugoak ti bagik iti danun ti niebe ken aramidek a nakadaldalus unay dagiti imak,
31 me arrojarías a un pozo de lodo de modo que hasta mis propias ropas me odiarían!
ipurwaknak ti Dios iti kanal, ket karugitdakto dagiti bukodko a kawes.
32 Porque Dios no es un ser mortal como yo, no puedo defenderme ni llevarlo a juicio.
Ta saan a tao ti Dios, a kas kaniak, a mabalinko isuna a sungbatan, a mabalinmi ti mapan iti pangukoman.
33 Si hubiera un árbitro ¡que pudiera reunirnos a los dos!
Awan ti ukom iti nagbaetanmi a mabalin a mangipatay iti imana kadakami.
34 ¡Ojalá Dios dejara de golpearme con su vara y de aterrorizarme!
Awanen ti sabali nga ukom a makaikkat iti pang-or ti Dios kaniak, a makalapped iti panangbutbutengna kaniak. Ket agsaoakto ken saanak nga agbuteng kenkuana.
35 Entonces podría hablar sin tener miedo; pero como lo tengo, no puedo!”
Ngem kas kadagiti banbanag ita, saanko a maaramid dayta.

< Job 9 >