< Génesis 33 >

1 Jacob vio a Esaú a lo lejos, viniendo hacia él con cuatrocientos hombres. Así que dividió a los niños entre Lea, Raquel y las dos sirvientas personales.
Timmangad ni Jacob ket, adtoy, sumungsungad ni Esau, ken kadwana iti 400 a lallaki. Biningay ni Jacob dagiti ubbing kada Lea, Raquel ken kadagiti dua nga adipen a babbai.
2 Colocó a las dos sirvientas personales con sus hijos primero, luego a Lea y sus hijos, y al final a Raquel y José.
Ket impasangona dagiti adipen a babbai ken dagiti annakda, simmaruno ni Lea ken dagiti annakna, ken simmaruno ni Raquel kenni Jose a kauddian iti amin.
3 Luego Jacob se adelantó a ellas y se inclinó hasta el suelo siete veces antes de acercarse a su hermano.
Immun-una isuna ngem kadakuada. Nagpakleb isuna iti naminpito a daras agingga a nakaasideg isuna iti kabsatna.
4 Esaú corrió hacia él y lo abrazó. Puso sus brazos alrededor de su cuello y lo besó. Los dos lloraron.
Nagtaray ni Esau a simmabat kenkuana, inarakupna, inapungolna iti tengngedna, ken inagkanna isuna. Ket nagsangitda.
5 Entonces Esaú miró a su alrededor, a las mujeres y los niños. “¿Quiénes son estas personas que están contigo?” preguntó. “Son los hijos que Dios le dio a tu siervo”, respondió Jacob.
Idi kimmita ni Esau, nakitana dagiti babbai ken dagiti ubbing. Kinunana, “Siasino dagitoy a tattao a kakuyogmo? Kinuna ni Jacob, “Dagiti annak a sipaparabur nga inted ti Dios iti adipenmo.”
6 Las sirvientas personales y sus hijos se acercaron y se inclinaron.
Ket nagpasango dagiti adipen a babbai ken dagiti annakda, ket nagrukobda.
7 Entonces Lea y sus hijos se acercaron y se inclinaron. Por último, José y Raquel se acercaron y se inclinaron.
Simmaruno met a nagpasango ni Lea ken dagiti annakna ket nagrukobda. Kamaudiananna, nagpasango ni Jose ken ni Raquel ket nagrukobda.
8 “¿Para qué eran todos los animales que encontré en el camino?” Preguntó Esaú. “Son un regalo para ti, mi señor, para que me trates bien”, respondió Jacob.
Kinuna ni Esau, “Ania ti kaipapanan amin dagitoy a bunggoy a nasabatko? Kinuna ni Jacob, “Tapno makasarak iti pabor iti imatang ti apok.”
9 “¡Tengo más que suficiente, hermano mío! Guarda lo que tienes”, dijo Esaú.
Kinuna ni Esau, “Umdasen ti adda kaniak, kabsatko. Idulinmo dagiti adda kenka a para kenka.
10 “¡No, por favor!” Jacob insistió. “Si eres feliz conmigo, entonces por favor acepta el regalo que te estoy dando. Ahora que he vuelto a ver tu rostro es como ver el rostro de Dios, ¡y me has acogido tan amablemente!
Kinuna ni Jacob, “Saan, pangngaasim, no nakasarakak iti pabor iti imatangmo, awatem ngarud ti sagutko manipud kadagiti imak, ta pudno unay, a nakitak ti rupam, ken daytoy ket kasla pannakakita iti rupa ti Dios, ken inawatnak.
11 Por favor, acepta el regalo que te he traído porque Dios me ha tratado muy bien y tengo mucho”. Así que Esaú lo aceptó.
Pangngaasim ta awatem ti sagutko a naiyeg kenka, gapu ta pinaraburannak ti Dios, ken gapu ta umdasen ti adda kaniak.” Iti kasta, naguyugoy isuna ni Jacob, ket inawat ni Esau dagitoy.
12 “Sigamos nuestro camino”, dijo Esaú. “Yo iré delante de ti”.
Ket kinuna ni Esau, “Intayo garuden. Umun-unaak ngem kadakayo.
13 “Mi señor puede ver que los niños son débiles”, respondió Jacob. “También las cabras, las ovejas y el ganado están amamantando a sus crías, y si los presiono demasiado, todos morirán.
Kinuna ni Jacob kenkuana, “Ammo ti apok a babassit pay laeng dagiti ubbing, ken addaan iti urbon dagiti arban a kakuyogko. No apuraenda ida iti uray maysa nga aldaw, matayto amin dagiti arban.
14 Sigue adelante, mi señor, y tu siervo vendrá lentamente, caminando con los niños, y me reuniré contigo en Seir”.
Umun-una koma ti apok ngem iti adipenna. Agdalliasatak a nainnayad a maitunos iti pannagna dagiti taraken iti sangngoanak, ken maitunos iti pannagna dagiti ubbing, agingga a makadanonak iti ayan ti apok idiay Seir.”
15 “Bien, pero déjame dejar algunos de mis hombres contigo”, dijo Esaú. “Eres muy amable, pero no hay necesidad de hacer eso”, respondió Jacob.
Kinuna ni Esau, “Bay-am koma ngarud nga ibatik kadakayo iti dadduma kadagiti kakaduak a lallaki. Ngem kinuna ni Jacob, “Apay nga aramidem dayta? Nangipakitan ti apok iti naan-anay a kinaimbag kaniak.
16 Así que Esaú comenzó su camino de regreso a Seír ese día.
Isu nga iti dayta nga aldaw ket inrugi ni Esau a nagsubli idiay Seir.
17 Pero Jacob se dirigió a Sucot, donde se construyó una casa y refugios para el ganado. Por eso el lugar se llama Sucot.
Nagdaliasat ni Jacob idiay Succot, nangipatakder ti balayna, ken nangaramid kadagiti paglinungan para kadagiti tarakenna. Naawagan ngarud ti lugar iti Succot.
18 Más tarde Jacob continuó su viaje desde Paddan-aram. Llegó a salvo a Siquem en el país de Canaán donde acampó en las afueras del pueblo.
Idi naggapu ni Jacob idiay Padan-aram, nakasangpet isuna a sitatalged idiay siudad ti Sikem, nga adda iti daga ti Canaan. Nagkampo isuna iti asideg ti siudad.
19 Compró el terreno donde acampaba a los hijos de Hamor, el fundador de Siquem, por 100 monedas.
Ket ginatangna iti sangagasut a bagi ti pirak ti paset ti daga a nangibangonanna iti kampona manipud kadagiti annak ni Hamor, nga ama ni Sikem,
20 Construyó un altar allí y lo llamó El-Elohe-Israel.
Nangipatakder isuna sadiay iti altar ket inwaganna daytoy iti El Elohe Israel.

< Génesis 33 >