< Ded'enu' ra Dud'uin 21 >

1 Hai mitea basa mo lasi Kristen mia Efesus ra ma, mi sae ofaꞌ no rala susaꞌ, de lao tuteꞌ misiꞌ pulu Kos. Fefetun ma, hai losa pulu Rodos. Mia naa, hai lao mikindoo misiꞌ namo sia kota Patara.
我等は漸く彼等に別れて船に乗り、コス[島]に直航して翌日ロデ[島]に至り、其よりパタラ[市]に往きしが、
2 Hai onda mia Patara, de sae nggati ofaꞌ mana nae nisiꞌ nusa Fenisia deka no Siria. Hai sae mala ofaꞌ naa ma, ara lea naka tuteꞌ.
フェニケアへ渡海する船に遇ひたれば、之に乗りて出帆し、
3 Nda dooꞌ sa ma, hai mita pulu Siprus sia hai bobꞌoa dii mara, te hai lao seli, mikindoo losa nggari naka mia kota Tirus, sia nusa Siria. Sia naa, atahori ofaꞌ ra rae raꞌondaꞌ sudꞌiꞌ a saa ra mia ofaꞌ a.
クプロ[島]沖に至り、之を左に見てシリアに渡り、チロに至れり。其は其處にて船荷を卸すべければなり。
4 Huu ara feꞌe raꞌondaꞌ sudꞌi a saa ra, de hai onda mii sangga atahori mamahereꞌ ra. Hai mindaa mo se, de leo mo se nggarei esa. Dula-dale nafadꞌe atahori mana sia naa ra, fo raꞌangge Paulus afiꞌ sudꞌi fee ne Yerusalem ne.
然て弟子等を尋出して、其處に留る事七日なりしが、彼等は[聖]霊によりて、パウロにエルザレムへ上ること勿れ、と謂ひ居たり。
5 Nggarei sa boe ma, hai baliꞌ ofaꞌ ata mi. Atahori mamahereꞌ ra, touꞌ-inaꞌ, moko-anak, lasiꞌ-soruꞌ, ro hai losa tasi suu na. Basa hai sendeꞌ lululangga mara fo hule-oꞌe sia naa.
七日の後出發して往きけるに、彼等皆妻子と共に市外まで送りしかば、我等は海岸に跪きて祈り、
6 Hai mitea basa, de hene ofaꞌ ata mii ma, ara baliꞌ.
互に別を告げて、我等は船に乗り彼等は家に歸れり。
7 Hai lao hela Tirus, de tuli mia kota Ptolemais. Hai onda ofaꞌ, fo mii sangga atahori mamahereꞌ ra. Hai mindaa se ma, leo mo se fai esa.
斯て我等チロより海を渡り終てて、プトレマイスに上陸し、兄弟等に挨拶して彼等の許に留る事一日、
8 Mbilaꞌ neu ma, hai lao losa kota Kaisarea. Hai onda ma numban sia Filipus ume na. Filipus ia, mana nendi naꞌahuluꞌ Lamatuaꞌ Yesus Dudꞌui Malole Na sia naa. Ma ana o, esa mia atahori kahituꞌ fo tengga ralaꞌ ra, fo fee se banggi nanaat fee ina falu mana sia Yerusalem ra.
翌日出立してカイザリアに至り、彼七人の一人なるフィリッポ福音師の家に入りて其許に留りしが、
9 Filipus ana feto nara haa. Lamatualain pake se dadꞌi mana ola-ola Na, fo reu dui-bꞌengga hihii-nanau Na.
是に童貞なる四人の女ありて、皆預言しつつありき。
10 Hai leo mo se fai hira ena ma, atahori sa, nara na Agabus, nema mia nusaꞌ Yudea. Lamatualain pake e, dadꞌi mana ola-ola Na fo nafadꞌe hihii-nanau Na.
我等が數日此處に止れる間に、アガポと云へる一人の預言者ユデアより來り、
11 Ana nema tuteꞌ nisiꞌ hai. Ana haꞌi nala Paulus bobꞌori na, de paꞌa neu ei-lima nara, ma olaꞌ nae, “Dula-dale Meumareꞌ olaꞌ nae: ‘Dei fo atahori Yahudi ra paꞌa bobꞌorit ia tenu enan, onaꞌ ia sia Yerusalem. Basa fo, ara fee e neu atahori nda Yahudi ra sa lima nara.’”
我等に近づきてパウロの帯を取り、己が手足を縛りて云ひけるは、聖霊曰はく、エルザレムに於て斯の如く、ユデア人此帯の主をば縛りて異邦人に付さん、と。
12 Hai rena mala ma, basa hai ai Paulus fo ana afiꞌ sudꞌi nisiꞌ Yerusalem. Basa hai mana dadꞌi eni manatungga nara mo atahori mamahereꞌ sia mamanaꞌ naa, moꞌe taꞌo naa.
之を聞きて、我等も土地の人々も、エルザレムに上ること勿れと願ひ居たれど、
13 Te nataa nae, “Hokoꞌ! Taꞌo bee de hei nggae? Hei miꞌisususaꞌ rala ngga ena! Memaꞌ hambu atahori nda hii au sa, huu au tungga Lamatuaꞌ Yesus. Te mae ara futu-paꞌa au, do risa au, do tao taꞌo bee o, au simboꞌ a.”
パウロ答へて云ひけるは、汝等何為ぞ泣きて我心を憂ひしむる、我は主イエズスの御名の為には、エルザレムに於て縛らるる耳ならず、死ぬる覚悟をさえ為せるなり、と。
14 Hai bubꞌuluꞌ Paulus nda nau rena hai sa ena ma, hai hela e neu. Hai mae, “Neu! Hela Lamatuaꞌ hihii-nanau Na dadꞌi.”
我等は終に説得ずして、主の御旨の儘に成れかし、と云ひて止みたり。
15 Hai leo fai hira sia Kaisarea ma, hai miꞌililinuꞌ sudꞌi a saa mara, de lao Yerusalem mii.
數日の後、我等は旅支度してエルザレムに上る時、
16 Atahori mamahereꞌ hira mia Kaisarea o, tungga ro hai boe. Ara ro hai losa ume esa, de sungguꞌ mia naa. Tenu umeꞌ a naran, Manason. Ana mia pulu Siprus ma ana tungga Lamatuaꞌ Yesus dooꞌ ena boe.
カイザリアよりの弟子數人、來りて我等に伴ひ、ムナソンと云へるクプロ生れの古き弟子の許に宿らせんとて、其家に伴ひ行けり。
17 Hai losa Yerusalem ma, basa toronooꞌ ra simbo hai ro rala nemehoꞌot.
第五項 エルザレムに於るパウロ就縛 エルザレムに至りしかば、兄弟等は我等を歓迎せり。
18 Mbilaꞌ neu ma, basa hai mi mindaa mo Yakobis. Basa lasi Kristen ra o raꞌabꞌue sia naa boe.
翌日パウロ我等と共にヤコボの家に入りしに、長老等皆集りしかば、
19 Hai esa mitea esa ma, Paulus dui basa saa fo Lamatualain tao fee atahori nda Yahudi ra sa sudꞌi a sia bee-bꞌee. Ana nae, Lamatuaꞌ Yesus soi dalaꞌ ena fo ara ramahere E. Ana o dui onaꞌ bee Lamatualain pake eni, no basa nonoo nara, sia ue-tataoꞌ ia.
パウロ彼等に接吻して、己が聖役に由りて異邦人の中に神の為し給ひし事を具に語りけるに、
20 Ara rena basa Paulus dudꞌuin ma, basa se koa-kio Lamatualain. Basa ma rafadꞌe Paulus rae, “Aꞌa Paul! Sadꞌi aꞌa bubꞌuluꞌ, atahori Yahudi rifon-rifon ramahere Lamatuaꞌ Yesus ena. Ara o feꞌe toꞌu rahereꞌ hohoro-lalaneꞌ fo Baꞌi Musa fee hitaꞌ a.
彼等聞きて神を賞賛し、且パウロに謂ひけるは、兄弟よ、汝の見る如く、ユデア人の中信じたる者幾萬に及びて、皆律法の熱心家なるが、
21 Te hambu atahori rendi-rendiꞌ dedꞌea lenaꞌ rae, aꞌa nanori atahori Yahudi ra sia mamana feaꞌ mae, ara nda parlu tungga baꞌi Musa hohoro-lalane agama nara sa. Ara o rafadꞌe rae, aꞌa ai se, fo sudꞌi sunat ana tou nara. Ma aꞌa o ai atahori saraniꞌ ra fo afiꞌ tungga adat Yahudi feaꞌ ra boe.
彼等は、汝が異邦人中のユデア人に向ひ、面々の男子等に割禮を授くるに及ばず、慣例に從ふに及ばず、と云ひてモイゼに遠ざかる事を教ふるを聞けり。
22 Dadꞌi musunedꞌa o! Atahori Yahudi ra rena aꞌa Paul sia ia ena. Ma atahori mana rena siuꞌ ra, ramanasa ena. De ata sangga dalaꞌ taꞌo bee?
然て如何にかすべき、彼等は汝が來れる事を聞くべければ、必ず夥しく來集るならん。
23 Hai duꞌa taꞌo ia: Atahori haa mia hai e helu-fuli basa mo Lamatualain ena. Oras ia, ara rae eu mboliꞌ langga nara, fo dadꞌi bukti, sira tao tungga hehelu-fufuli nara ena.
然れば我等が汝に告ぐる所を為せ、我等に誓願を有せる人四人あり、
24 De mete ma bisa, aꞌa Paul masoꞌ mo se, misiꞌ Lamatualain Ume Hule-oꞌe Huuꞌ Na. Aꞌa o tungga se, fo tao tungga adꞌat nemeu aoꞌ. Aꞌa musi tanggon sira rurunggi adꞌat nara. Mete ma aꞌa tao taꞌo naa, atahori ra bubꞌuluꞌ rae, aꞌa feꞌe toꞌu hohoro-lalane agama Yahudi fo Baꞌi Musa fee nema hitaꞌ a. Ma ara o bubꞌuluꞌ dudꞌuit oi, aꞌa ai atahori fo afiꞌ tungga adꞌat Yahudi, naa, ombon-koson!
汝彼等を引取りて共に身を潔め、且費用を弁じて其頭を剃り得させよ、然せば人皆、汝に就きて聞きし所の僞にして、汝自ら律法を守りつつ歩める事を知るべし、
25 Te soaꞌ neu atahori nda Yahudi sa mana ramahere Lamatuaꞌ Yesus, hita fee se susura ena. Hita tafadꞌe se hita neꞌetuꞌ na faiꞌ na mae, sira nda parlu tungga basa hita atoran adat Yahudi nara sa. Te sira musi rasanedꞌa fo afiꞌ tao leli ro touꞌ do inaꞌ. Afiꞌ miꞌibꞌue mo sosonggoꞌ. Afiꞌ mia saa fo mana tao toronoo Yahudi ra melumudꞌu, naeni: afiꞌ mia sisi sosonggoꞌ; afi mia raaꞌ; ma afiꞌ mia sisi mia banda mana neneꞌee nisaꞌ.
異邦人にして信じたる人々に関しては、我等議定して、唯、偶像に献げられし物と血と絞殺されしものと私通とを避くべし、と書贈れり、と。
26 Boe ma Paulus simbo oꞌola nara no maloleꞌ. Mbilaꞌ neu ma, ana no atahori ka haaꞌ ra risiꞌ Ume Hule-oꞌe Huuꞌ a, fo rameu ao nara tungga hohoro-lalane agama Yahudi. Basa ma, Paulus nafadꞌe malangga agama mana sia naa ra nae, feꞌe fai hira fai fo, sira tao ratetu hehelu-fufuliꞌ nara ma sira esa-esaꞌ fee tutunu-hohotuꞌ neu Lamatualain.
斯てパウロ彼人々を引取り、翌日身を潔めて共に[神]殿に入り、面々の為に供物を為さんとて、潔の期日を定めたり。
27 Fai ka hituꞌ fo ara helu tao adat naa nae basa ma, hambu atahori Yahudi hira mia nusa Asia rita Paulus lao nisiꞌ Yerusalem rala, no nonoon esa, naran Trofimus. Trofimus ia, mia Efesus, ma nda atahori Yahudi sa. Ara rita Paulus nisiꞌ Ume Hule-oꞌe Huuꞌ a ma, rae neꞌo ana no Trofimus nisiꞌ naa boe. Matetu na, atahori nda Yahudi sa, nda bole masoꞌ risiꞌ naa sa. Naa de, ara tao naa dadꞌi dalaꞌ, fo tao dedꞌeat. Ara ratatale atahori sia naa, fo humu rala Paulus. Ara eki-randu rae, “Wei! Atahori Israꞌel re! Ima tulu-fali hai dei! Ia eni, atahori mana nanori sia bee-bꞌee nae, nggari hendi hita atahori Yahudi ra adꞌat na. Ana o olaꞌ deꞌulaka Ume Hule-oꞌe Huuꞌ a ma nema fo nae tao nanggenggeo Lamatualain mamana meumare Na!”
七日の終らんとする時、[小]アジアよりのユデア人、パウロを[神]殿の内に見しかば、人民を煽動し、彼に手を懸けて叫びけるは、
助けよ、イスラエルの男子等、是至る處に人民と律法と此所とに反する事を人々に教へ、而も異邦人を[神]殿に入らしめて、此聖所を穢せる者なり、と。
蓋彼等はエフェゾ人なるトロフィモが彼と共に市中に在るを見て、パウロ之を[神]殿に入れたりと思ひしなり。
30 Basa atahori Yerusalem ra rena rala ma, ara ramanasa seli. Atahori hetar rela risiꞌ Ume Hule-oꞌe Huuꞌ a. Ara humu rala Paulus, ma nore roroso e dea neu. Basa ma, ara ena tuteꞌ basa lelesu ra.
是に於て市中挙りて立騒ぎ、人民馳集りてパウロを捕へ、[神]殿の外に引出ししが、門は直に鎖されたり。
31 Ara ramue-raanggiꞌ de rae tao risa e ma, malangga monaeꞌ soldꞌadꞌu Roma rena nemue-naanggiꞌ naa.
然て人々パウロを殺さんと謀りければ、軍隊の千夫長の許に、エルザレム全く亂れたりとの報告あり、
32 De ana noꞌe soldꞌadꞌu nara, ro malangga nara, fo masoꞌ risiꞌ atahori mana ramueꞌ naa ra. Ara rita soldꞌadꞌu no malangga monaeꞌ a rema ma, ara raloeꞌ momoko Paulus.
千夫長直に、兵卒及び百夫長らを率ゐて人民の所に馳來りしかば、人々千夫長と兵卒とを見て、パウロを打つ事を罷めたり。
33 Boe ma, malangga monaeꞌ a humu Paulus, ma denu se paꞌa e no rante besi rua. Basa ma, ana natane atahori ra nae, “Atahori ia, seka? Ana tao salaꞌ saa?”
千夫長近づきて之を捕へ、命じて二の鎖にて繋がせ、是は誰なるぞ、何を為ししぞ、と尋ぬるに、
34 Te ara nda rataa no hara iseꞌ sa. Ruma rae, “Ana tao taꞌo ia.” Te ruma rae, “Ana tao taꞌo naa.” De malangga a pusin. Ana nda nahine dedꞌeat naa huu-pata na sa, huu atahori hetar eki-randu. Naa de, ana denu rendi Paulus nisiꞌ mamana neneaꞌ a.
群衆の中より口々に彼是と叫び、騒がしさに事實を確むる事能はざれば、命じてパウロを兵営の内に牽入れしめしが、
35 Soldꞌadꞌu ra nore rendi Paulus te, atahori naa ra tungga ro se, de ramue seluꞌ. Ara rae hene rala reu ma, atahori ra rela risiꞌ mataꞌ, de soldꞌadꞌu ra musi oꞌo a Paulus, naa fo ara afiꞌ nore e fo momoko e. Ma ara o nggasi rahereꞌ rae, “Misa e! Misa e!”
階段に至り、パウロ人民の[押合ふ]勢の為、兵卒に舁上げらるるに及べり、
其は彼を殺せと叫びつつ、人民夥しく後を慕へばなり。
37 Ara rae masoꞌ risiꞌ ume neneaꞌ a ma, Paulus olaꞌ mbali malangga a no dedꞌea Yunani nae, “Amaꞌ! Au bole olaꞌ mbei, do?” Malangga a rena Paulus olaꞌ taꞌo naa ma, ana nggengger, de natane nae, “Ho malaꞌ dedꞌea Yunani? Taꞌo bee de ho bisa olaꞌ dedꞌea Yunani?
パウロ牽かれて兵営に入らんとする時、千夫長に向ひ、我汝に語りて可きか、と云ひしかば彼云ひけるは、汝ギリシア語を知れりや、
38 Mete ma taꞌo naa, au duꞌa sala ena. Au ae neꞌo ho ia, atahori Masir fo maꞌahulun, mana natatale atahori fo ramue. Basa ma, no atahori rifon haa mana toꞌu tee-tandeꞌ, de reu keke sia mamana rouꞌ. Te ho ia, nda eni sa, to?”
過日騒動を起して四千人の刺客を野に引出ししエジプト人は汝に非ずや、と。
39 Paulus nataa nae, “Hokoꞌ, amaꞌ! Au, atahori Yahudi. Mama ngga bꞌonggi au mia kota Tarsus, sia nusa Kilikia. Au oꞌe amaꞌ mboꞌi au, fo bisa olaꞌ o atahori ia ra.”
パウロ之に謂ひけるは、我實はシリシア[州]のタルソ生れなるユデア人にして、隠れなき町の公民なり、乞ふ人民に言ふ事を許せ、と。
40 Malangga a naꞌaheiꞌ, de Paulus nambariiꞌ mia lesu mataꞌ a tatabun ataꞌ, ma botiꞌ lima na noꞌe se nee-nee, fo ana nae olaꞌ. Boe ma, ana olaꞌ dedꞌea Aram fo atahori naa ra dedꞌean (atahori Ibrani ra sia naa, olaꞌ dedꞌea Aram).
彼許ししかば、パウロ階段に立ちて人民に手眞似したるに、皆沈黙したりければ、ヘブレオ語にて語りけるは。

< Ded'enu' ra Dud'uin 21 >