< Apocalipse 16 >

1 Ouvi uma voz alta do templo, dizendo aos sete anjos: “Ide e derramai as sete taças da ira de Deus sobre a terra”!
ئینجا لە پەرستگاکەوە گوێم لە دەنگێکی بەرز بوو بە حەوت فریشتەکەی دەفەرموو: «بڕۆن حەوت جامەکەی تووڕەیی خودا بەسەر زەویدا بڕێژن.»
2 O primeiro foi, e derramou sua tigela na terra, e ela se tornou uma chaga prejudicial e dolorosa para as pessoas que tinham a marca da besta, e que adoravam sua imagem.
فریشتەی یەکەم چوو و جامەکەی خۆی بەسەر زەویدا ڕژاند، جا دومەڵی پیس و ئازاربەخش لەوانە دەرکەوت کە نیشانەی دڕندەکەیان هەڵگرتبوو و کڕنۆشیان بۆ پەیکەرەکەی بردبوو.
3 O segundo anjo derramou sua taça no mar, e ela se tornou sangue como de um homem morto. Todos os seres vivos do mar morreram.
فریشتەی دووەمیش جامەکەی خۆی ڕژاندە سەر دەریا و وەک خوێنی مردووی لێهات، هەموو زیندەوەرێکی ناو دەریا مردن.
4 O terceiro derramou sua tigela nos rios e nascentes de água, e eles se tornaram sangue.
فریشتەی سێیەم جامەکەی خۆی ڕژاندە سەر ڕووبار و کانیاوەکان، بووە خوێن.
5 Ouvi o anjo das águas dizer: “Tu és justo, quem é e quem foi, ó Santo, porque julgaste estas coisas”.
گوێم لە فریشتەی ئاوەکان بوو دەیگوت: «تۆ دادپەروەریت، ئەی ئەوەی هەیە و هەبووە، پیرۆزەکە، چونکە ئاوا حوکمت داوە،
6 Pois eles derramaram o sangue de santos e profetas, e vós lhes destes sangue para beber. Eles merecem isto”.
چونکە ئەوانە خوێنی پێغەمبەران و گەلی پیرۆزی تۆیان ڕشتووە، تۆش خوێنت پێدان بیخۆنەوە، چونکە شایانی ئەوەن.»
7 Ouvi o altar dizer: “Sim, Senhor Deus, o Todo-Poderoso, verdadeiros e justos são seus julgamentos”.
گوێم لە دەنگێک بوو لە قوربانگاکەوە دەیگوت: «بەڵێ ئەی خودای پەروەردگاری هەرە بەتوانا، حوکمەکانت ڕاست و دادپەروەرن.»
8 O quarto derramou sua tigela sobre o sol, e foi-lhe dada para queimar os homens com fogo.
فریشتەی چوارەم جامەکەی خۆی ڕژاندە سەر خۆر و ڕێگە بە خۆر درابوو کە خەڵکی بە ئاگر بسووتێنێت.
9 As pessoas foram queimadas com grande calor, e as pessoas blasfemaram o nome de Deus que tem o poder sobre estas pragas. Eles não se arrependeram e lhe deram glória.
خەڵک بە گەرمایەکی بەتین سووتان، کفریان بە ناوی خودا کرد، ئەوەی دەسەڵاتی بەسەر ئەم دەردانەدا هەیە، بەڵکو تۆبەیان نەکرد تاکو شکۆداری بکەن.
10 O quinto derramou sua taça sobre o trono da besta, e seu reino foi obscurecido. Eles roeram a língua por causa da dor,
فریشتەی پێنجەم جامەکەی ڕژاندە سەر تەختی دڕندەکە، شانشینەکەی تاریک بوو، خەڵکی شانشینەکە لەتاو ئازار زمانی خۆیان دەگەست.
11 e blasfemaram o Deus do céu por causa de suas dores e suas feridas. Eles ainda não se arrependeram de suas obras.
لەتاو ئازار و برینیان کفریان بە خودای ئاسمان کرد بەڵام تۆبەیان لە کردەوەکانیان نەکرد.
12 O sexto derramou sua tigela sobre o grande rio, o Eufrates. Sua água estava seca, para que o caminho pudesse ser preparado para os reis que vêm do nascer do sol.
فریشتەی شەشەم جامەکەی ڕژاندە سەر ڕووباری گەورەی فورات، ئیتر ئاوەکە وشکی کرد، تاکو ڕێگای پاشاکانی ڕۆژهەڵات خۆش بکات.
13 Vi sair da boca do dragão, e da boca da besta, e da boca do falso profeta, três espíritos impuros, algo como rãs;
ئینجا سێ ڕۆحی پیسی وەک بۆقم بینی لە دەمی ئەژدیهاکە و دەمی دڕندەکە و دەمی پێغەمبەرە درۆزنەکە دەهاتنە دەرەوە.
14 pois são espíritos de demônios, fazendo sinais, que saem para os reis de toda a terra habitada, para reuni-los para a guerra daquele grande dia de Deus Todo-Poderoso.
ئەوانە ڕۆحی شەیتانین کە پەرجوو دەکەن، دەچنە لای پاشاکانی هەموو جیهان، تاکو لەو ڕۆژە گەورەیەی خودای هەرە بەتوانادا بۆ جەنگ کۆیان بکەنەوە.
15 “Eis que eu venho como um ladrão. Abençoado aquele que observa, e guarda suas roupas, para que não ande nu, e eles vejam sua vergonha”.
مەسیح دەفەرموێ: «ئەوەتا وەک دزێک دێم! خۆزگە دەخوازرێت بەوەی ئێشک دەگرێت و جلوبەرگەکانی دەپارێزێت، نەوەک ئابڕووی ببینرێت و بە ڕووتی بڕوات.»
16 Ele os reuniu no lugar que se chama em hebraico, “Harmagedon”.
پاشان ڕۆحەکان لە شوێنێکدا کۆی کردنەوە کە بە عیبری پێی دەگوترێ «هارمەگیدۆن».
17 O sétimo derramou sua tigela no ar. Uma voz alta saiu do templo do céu, do trono, dizendo: “Está feito”!
فریشتەی حەوتەم جامەکەی خۆی بە هەوادا ڕژاند، دەنگێکی بەرز لە پەرستگاکە و لە تەختەکەوە هات و گوتی: «هاتە دی!»
18 Houve relâmpagos, sons e trovões; e houve um grande terremoto como não aconteceu desde que houve homens na terra - um terremoto tão grande e tão poderoso.
پاشان هەورە بروسکە و دەنگەدەنگ و هەورەگرمە پەیدابوو، بوومەلەرزەیەکی گەورە ڕوویدا، تەنانەت لەو کاتەوەی خەڵک لەسەر زەوین شتی وا ڕووی نەداوە. بوومەلەرزەکە زۆر بەهێز بوو.
19 A grande cidade foi dividida em três partes, e as cidades das nações caíram. Babilônia, a grande, foi lembrada aos olhos de Deus, para dar-lhe a taça do vinho da ferocidade de sua ira.
شارە گەورەکە بووە سێ بەش، شارەکانی نەتەوەکانیش کەوتن. خوداش بابلی گەورەی بەبیر هاتەوە تاکو جامی شەرابی تووڕەیی هەڵچووی خۆی بداتێ.
20 Cada ilha fugiu, e as montanhas não foram encontradas.
هەموو دوورگەکان ڕایانکرد و چیاکان نەدۆزرانەوە.
21 Grandes pedras de granizo, sobre o peso de um talento, caíram do céu sobre as pessoas. As pessoas blasfemavam contra Deus por causa da praga do granizo, pois esta praga era extremamente severa.
تەرزەیەکی گەورە کە قورساییەکەی یەک تالنت‏ دەبوو لە ئاسمانەوە بەسەر خەڵکیدا باری، لەتاو لێدانی تەرزەکە کفریان بە خودا کرد، چونکە لێدانەکەی زۆر توند بوو.

< Apocalipse 16 >