Salamo 72
1 Toloro amy mpanjakay ty fizakà’o, ry Andrianañahare, vaho amy ana’ i mpanjakaiy ty havantaña’o,
ソロモンのうた 神よねがはくは汝のもろもろの審判を王にあたへ なんぢの義をわうの子にあたへたまへ
2 Hizaka’e an-kahiti’e ondati’oo, o mpisotri’oo an-katò.
かれは義をもてなんぢの民をさばき公平をもて苦しむものを鞫かん
3 Hinday fanintsiñañe am’ ondatio o vohitseo, naho havañonañe o haboañeo.
義によりて山と岡とは民に平康をあたふべし
4 Ho mei’e to o rarake am’ondatioo, ho rombahe’e ty ana’ o poi’eo, vaho ho demohe’e ty mpamorekeke.
かれは民のくるしむ者のために審判をなし乏しきものの子輩をすくひ虐ぐるものを壊きたまはん
5 Hañeveñe ama’o iereo naho mbe ey i androy, vaho mbe eñe i volañey, amy ze hene tariratse.
かれらは日と月とのあらんかぎり世々おしなべて汝をおそるべし
6 Ie hizotso manahake ty orañe an-teteke vaho tinatake eo, hoe ereke mampiboboke ty tane.
かれは苅とれる牧にふる雨のごとく地をうるほす白雨のごとくのぞまん
7 Hiraorao amo andro’eo o vañoñeo: vaho am-pierañerañañe vokatse ampara’ te mimosaoñe i volañey.
かれの世にただしき者はさかえ平和は月のうするまで豊かならん
8 Ho fehè’e ty boak’ an-driake eñe, pak’an-driak’ añe ka; le boak’ amy sakay pak’amo olon-taneo.
またその政治は海より海にいたり河より地のはてにおよぶべし
9 hilokoloko ama’e o mpimoneñe am-babangoañeo; vaho hitsela lemboke o rafelahi’eo.
野にをる者はそのまへに屈み そり仇は塵をなめん
10 Handroroñe ama’e o mpanjaka’ i Tarsiseo naho o tokonoseo; hañenga ama’e o mpanjaka’ i Tsebà naho i Sebào.
タルシシおよび島々の王たちは貢ををさめ之シバとセバの王たちは礼物をささげん
11 Eka, hibokokoa’ ze kila mpanjaka, hene fifeheañe ro hitoroñe aze.
もろもろの王はそのまへに俯伏し もろもろの國はかれにつかへん
12 Himbae’e ty rarake te mitoreo, naho i mpisotriy, vaho i tsy amam-pañimbay.
かれは乏しき者をその叫ぶときにすくひ 助けなき苦しむ者をたすけ
13 Hiferenaiña’e ty maifoifo naho o poi’eo, vaho ho rombahe’e ty fiai’ o mavomavoo.
弱きものと乏しき者とをあはれみ乏しきものの霊魂をすくひ
14 Ho jebañe’e ami’ty famorekekeañe naho amo hasiahañeo ty fiai’iareo, fa sarotse am-pivazohoa’e eo ty lio’ iareo.
かれらのたましひを暴虐と強暴とよりあがなひたまふ その血はみまへに貴かるべし
15 Ho velon-dre! hatolotse aze ty volamena’ i Sebà; añonjono halaly ama’e nainai’e, andriaño lomoñandro.
かれらは有ふべし 人はシバの黄金をささげてかれのために恒にいのり終日かれをいははん
16 ho vokats’ ampemba i taney, an-dengon-kaboañe ey, le hihelakelake hoe e Lebanone añe o havokara’eo; vaho handrevake hoe ty ahe’ i taney o boak’an-drovao.
國のうち五穀ゆたかにしてその實はレバノンのごとく山のいただきにそよぎ 邑の人々は地の草のごとく榮ゆべし
17 Tsy ho tampetse nainai’e ty tahina’e; tsy ho modo aolo’ i àndroy ty tahina’e; vaho hifampitata ty ama’e ondatio, ze kilakila ondaty hanao aze soa-tata.
かれの名はつねにたえず かれの名は日の久しきごとくに絶ることなし 人はかれによりて福祉をえん もろもろの國はかれをさいはひなる者ととなへん
18 Andriaño t’Iehovà Andrianamboatse, Andrianañahare’ Israele, Ie avao ro manao raha tsitantane.
ただイスラエルの神のみ奇しき事跡をなしたまへり 神ヱホバはほむべきかな
19 Bangoeñe nainai’e i tahina’e lifo-bolonahetsey; mañàtseke ty tane toy ty enge’e. Ie izay! naho Amena!
その榮光の名はよよにほむべきかな全地はその榮光にて満べしアーメン アーメン
20 Migadoñe eo ty filolofa’ i Davide, ana’ Iesae.
ヱッサイの子ダビデの祈はをはりぬ
