Ohabolana 31
1 Ty enta’ i Lemoela Mpanjaka, ty onin-drehake nanaren-drene’e aze:
レムエル王のことば即ちその母の彼に教へし箴言なり
2 Anhan ry anako! Anhan ry anake tañ’ ovako ao! Anhan ry anako nafantoko!
わが子よ何を言んか わが胎の子よ何をいはんか 我が願ひて得たる子よ何をいはんか
3 Ko atolo’o aman’ ampela ty haozara’o, ndra amo mpandrotsake mpanjakao o sata’oo.
なんぢの力を女につひやすなかれ 王を滅すものに汝の途をまかする勿れ
4 Tsy mañeva ty mpanjaka, ry Lemoela, tsy sazo’ i mpanjakay ty mikama divay, ndra o mpamelek’ arivoo ty hilelalela toake;
レムエルよ酒を飮は王の爲べき事に非ず 王の爲べき事にあらず 醇醪を求むるは牧伯の爲すべき事にあらず
5 kera hinoñe naho handikoke i liliy vaho hañamengoke ty zo’ o anan-kasotriañeo.
恐くは洒を飮て律法をわすれ 且すべて惱まさるる者の審判を枉げん
6 Anjotsò toake ty heta’e, vaho divay ty voretra añ’arofo,
醇醪を亡びんとする者にあたへ 酒を心の傷める者にあたへよ
7 angao hinon-dre hañaliñoa’e ty hararaha’e, tsy ho tiahy ka o hasotria’eo.
かれ飮てその貧窮をわすれ復その苦楚を憶はざるべし
8 Manokafa falie hisolo ty moañe, ho ami’ty zo’ o anam-pamàrañe iabio.
なんぢ瘖者のため又すべての孤者の訟のために口をひらけ
9 Manokafa falie vaho mizakà an-kahiti’e; ambeno ty zo’ o rarake naho mavomavoo.
なんぢ口をひらきて義しき審判をなし貧者と窮乏者の訟を糺せ
10 Ia ty mahaonin-drakemba mañeva? Ie sarotse te amo safirao.
誰か賢き女を見出すことを得ん その價は眞珠よりも貴とし
11 Atokisa’ ty trom-bali’e, ie tsy ho po-vara.
その夫の心は彼を恃み その産業は乏しくならじ
12 Hasoa’e fa tsy mañànto, amy ze hene andro fiveloma’e.
彼が存命ふる間はその夫に善事をなして惡き事をなさず
13 Paia’e ty volon-añondry naho ty vinda, vaho an-kafaleañe ty ifanehafa’e am-pitàñe.
彼は羊の毛と麻とを求め喜びて手から操き
14 Manahake o lakam-pañondrañeo, boak’añe ty añandesa’e mahakama.
商賈の舟のごとく遠き國よりその糧を運び
15 Mitroatse te mbe haleñe, hamahañe o keleia’eo, vaho handiva amo anak’ ampata’eo.
夜のあけぬ先に起てその家人に糧をあたへ その婢女に日用の分をあたふ
16 Ereñerè’e ty teteke vaho vilie’e; ambolea’e tanem-bahe ami’ty vokam-pità’e.
田畝をはかりて之を買ひ その手の操作をもて葡萄園を植ゑ
17 Midian-kafatrarañe, naho ampaozare’e o sira’eo.
力をもて腰に帯し その手を強くす
18 Oni’e te soa o balibalie’eo, tsy mikipe haleñe i failo’ey.
彼はその利潤の益あるを知る その燈火は終夜きえず
19 An-dravem-pità’e ty fañareta’e, le tana’e an-delam-pità’e ty antsòli’e.
かれ手を紡線車にのべ その指に紡錘をとり
20 Velare’e amo rarakeo ty sira’e, vaho ahiti’e amo mavomavoo o fita’eo.
手を貧者にのべ 手を困苦者に舒ぶ
21 Tsy hembaña’e i fanalay amo keleia’eo; fa songa misiki-mañabasà o ana’eo.
彼は家人の爲に雪をおそれず 蓋その家人みな蕃紅の衣をきればなり
22 Anjaira’e saroñe ty vata’e, hene leny naho malòmavo o siki’eo.
彼はおのれの爲に美しき褥子をつくり 細布と紫とをもてその衣とせり
23 Fohiñe an-dalam-bey eo ty vali’e, ie mitrao-piambesatse amo androanavi’ i taneio.
その夫はその地の長老とともに邑の門に坐するによりて人に知らるるなり
24 Mitenoñe lamba leny re vaho aleta’e, tolora’e sokotry o mpanao takinakeo.
彼は細布の衣を製りてこれをうり 帯をつくりて商賈にあたふ
25 Haozarañe naho havantañañe ro fisiki’e, itohafa’e ty ho avy.
彼は筋力と尊貴とを衣とし且のちの日を笑ふ
26 Sokafe’e an-kihitse ty falie’e, le fañòham-patarihañe ty am-pivimbi’e eo.
彼は口を啓きて智慧をのぶ 仁愛の教誨その舌にあり
27 Halahalae’e soa o satan-keleia’eo, vaho tsy kamae’e ty mofon-kavotroañe.
かれはその家の事を鑒み 怠惰の糧を食はず
28 Miongake o ana’eo mañandriañ’ aze, naho mandrenge aze i valie’ey.
その衆子は起て彼を祝す その夫も彼を讃ていふ
29 Maro ty ampela manao soa, fe fonga ilikoara’o.
賢く事をなす女子は多けれども 汝はすべての女子に愈れり
30 Mpamañahy ty hasoa vintañe, kòake ty hamotramotràñe, fe rengèñe ty rakemba mañeveñe am’ Iehovà.
艶麗はいつはりなり 美色は呼吸のごとし 惟ヱホバを畏るる女は誉られん
31 Atoloro aze ty havokaram-pità’e! le handrenge aze an-dalam-bey eo o sata’eo.
その手の操作の果をこれにあたへ その行爲によりてこれを邑の門にほめよ
