Ohabolana 23
1 Ie miambesatse hitrao-pikama ami’ty mpifehe, biribirio ty añatrefa’o eo,
なんぢ侯たる者とともに坐して食ふときは 愼みて汝の前にある者の誰なるかを思へ
2 vaho tohoro meso ty tretra’o naho mpanao avetse irehe.
汝もし食を嗜む者ならば汝の喉に刀をあてよ
3 Ko lelalelae’o o raha mafiri’eo, fa mahakama mahatsikapy.
その珍饈を貪り食ふこと勿れ これ迷惑の食物なればなり
4 Ko mamokotse vatañe ho mpañaleale, ijihero am-pisafiri’o.
富を得んと思煩らふこと勿れ 自己の明哲を恃むこと勿れ
5 Ampihelañe’o fihaino hao ty tsy eo? fa toe mitsene elatse manahake ty vantio ty vara mitiliñe mb’an-dindiñe eñe.
なんぢ虚しきに歸すべき者に目をとむるか 富はかならず自ら翅を生じて鷲のごとく天に飛さらん
6 Ko kamae’o ty hàne’ o matitio, ko irie’o o aze mafirio;
惡目をする者の糧をくらふことなく その珍饈をむさぼりねがふことなかれ
7 Fa hambañe ami’ty fañereñere’e añ’ova’e ao ty ie: hoe re ama’o; Mikamà naho minoma! fe tsy ama’o ty tro’e.
そはその心に思ふごとくその人となりも亦しかればなり 彼なんぢに食へ飮めといふこといへどもその心は汝に眞実ならず
8 Hilañe’o i pilipito’e nitsopehe’oy, vaho hianto i fañandriaña’oy.
汝つひにその食へる物を吐出すにいたり 且その出し懇懃の言もむなしくならん
9 Ko misaontsy am-pitsanoña’ ty seretse, fa ho sirikae’e ty hihi’ o enta’oo.
愚なる者の耳に語ること勿れ 彼なんぢが言の示す明哲を藐めん
10 Ko avi’o ty nifaritsohañe haehae, vaho ko miaribañe ty tanem-bode-rae,
古き地界を移すことなかれ 孤子の畑を侵すことなかれ
11 amy te maozatse ty mpijeba’ iareo; hitohaña’e ty ama’o.
そはかれが贖者は強し 必ず汝に對らひて之が訴をのべん
12 Ampiantofo filie-batañe ty arofo’o, vaho volan-kilàla o ravembia’oo.
汝の心を教に用ゐ 汝の耳を知識の言に傾けよ
13 Ko ahànkañe ami’ty ana’o ty lilo; fa tsy mahavetrake ty lafan-kobaiñe.
子を懲すことを爲ざるなかれ 鞭をもて彼を打とも死ることあらじ
もし鞭をもて彼をうたばその霊魂を陰府より救ふことをえん (Sheol h7585)
15 O anako, naho mahihitse ty tro’o, ho ehake ty troko,
わが子よもし汝のこころ智からば我が心もまた歓び
16 vaho hirebeke ty añ’ovako ao naho mahafivolañe ty hiti’e o soñi’oo.
もし汝の口唇ただしき事をいはば我が腎腸も喜ぶべし
17 Ko apo’o ho tsikirihen-tro’o ty mpandilatse, fe imaneo lomoñandro ty fañeveñañe am’ Iehovà.
なんぢ心に罪人をうらやむ勿れ ただ終日ヱホバを畏れよ
18 Toe ey ty ho avy, vaho tsy haitoañe ty fisalalà’o.
そは必ず應報ありて汝の望は廃らざればなり
19 O anako, mitsanoña naho mahihira, vaho avantaño mb’amy lalañey ty tro’o.
わが子よ汝ききて智慧をえ かつ汝の心を道にかたぶけよ
20 Ko mitraok’ amo mpitolom-pitrini-divaio, ndra amo mpamotseke henao;
酒にふけり肉をたしむものと交ること勿れ
21 fa songa hivarin-ko rarake ty mahake naho i jike; vaho hisikin-tsirodea ty poie.
それ酒にふける者と肉を嗜む者とは貧しくなり 睡眠を貪る者は敞れたる衣をきるにいたらん
22 Tsendreño ty rae nisamak’ azo, vaho ko injè’o ty rene’o t’ie bey.
汝を生る父にきけ 汝の老たる母を軽んずる勿れ
23 Vilio ty hatò le ko aletake; ikalò hihitse naho anatse vaho hilala.
眞理を買へ これを售るなかれ 智慧と誡命と知識とまた然あれ
24 Handia taroba ty rae’ i mahitiy; vaho hifalea’e i ana-dahy karafito nampiareñe’ey.
義き者の父は大によろこび 智慧ある子を生る者はこれがために樂しまん
25 Ampiehafo ty rae’o naho i rene’o; hampinembanembañ’ i nisamak’ azoy.
汝の父母を樂しませ 汝を生る者を喜ばせよ
26 O anake, atoloro ahiko ty tro’o, le ampifaleo amo satakoo o maso’oo.
わが子よ汝の心を我にあたへ 汝の目にわが途を樂しめ
27 Kadaha laleke ty tsimirirañe, vaho vovoñe maifitse ty karapilo.
それ妓婦は深き抗のごとく 淫婦は狭き井のごとし
28 Mivoñoñe ao re hoe malaso, vaho ampitomboe’e am’ondatio ty hatsivokarañe.
彼は盗賊のごとく人を窺ひ かつ世の人の中に悖れる者を増なり
29 Ia ty mioremèñe, ia ty mihontoke? Ia ty ampoheke? Ia ty mitoreo? Ia ty vinonotroboke tsy amam-poto’e; Ia ty ama-maso mandofiry?
禍害ある者は誰ぞ 憂愁ある者は誰ぞ 争端をなす者は誰ぞ 煩慮ある者は誰ぞ 故なくして傷をうくる者は誰ぞ 赤目ある者は誰ぞ
30 O mihenekeneke an-divaio, o mitolom-pitsopeke divay linaroo.
是すなはち酒に夜をふかすもの 往て混和せたる酒を味ふる者なり
31 Ko hentea’o ty hamena’ ty divay, ty fimilomilo’e am-pitovy ao, ty falamam-pioriha’e.
洒はあかく盃の中に泡だち滑かにくだる 汝これを見るなかれ
32 Ie am-para’e mitifatse hoe lapetake vaho mihehetse hoe fandrefeala.
是は終に蛇のごとく噬み蝮の如く刺すべし
33 Hahaoniñe sahàtse o maso’oo, vaho hivolan-kamengohañe ty ron-doha’o.
また汝の目は怪しきものを見 なんぢの心は諕言をいはん
34 Le hanahake ty mitsalalampatse aivo’ i riakey irehe, naho ty mandre ambone’ ty bodan-dain-dakañe eo.
汝は海のなかに偃すもののごとく帆桅の上に偃すもののごとし
35 Namofok’ ahy iereo, fe tsy manaintaiñe; linafa’e fe tsy nireiko! Ombia te ho tsekake hipaiako indraike?
汝いはん人われを撃ども我いたまず 我を拷けども我おぼえず 我さめなばまた酒を求めんと
