< Jono 19 >
1 Tad Pilotas tuomet paėmė Jėzų ir nuplakdino.
2 Ir kareiviai, nupynę vainiką iš erškėčių, uždėjo jam ant galvos ir apsiautė jį purpurine skraiste
3 ir tarė: „Sveikas, žydų karaliau!“, ir vis daužė Jėzui [per veidą].
4 Taigi Pilotas dar kartą išėjo [laukan] ir jiems tarė: „Štai išvedu jį jums, kad žinotumėte, jog nerandu jokios kaltės jame.“
5 Tada Jėzus išėjo [laukan] nešinas erškėčių vainiku ir purpurine skraiste. O [Pilotas] jiems tarė: „Štai žmogus!“
6 Taigi, kai aukštieji kunigai ir patikėtiniai jį pamatė, jie šaukė, sakydami: „Nukryžiuok [jį], nukryžiuok!“Pilotas jiems tarė: „Jį paimkite jūs patys ir nukryžiuokite, nes aš jame nerandu kaltės!“
7 Žydai jam atsakė: „Mes turime įstatymą, ir pagal mūsų įstatymą jis turi mirti, nes jis paskyrė save Dievo Sūnumi.“
8 Taigi, kai Pilotas išgirdo tą pasakymą, jis dar labiau išsigando
9 ir vėl nuėjo į teismo aikštę ir pasakė Jėzui: „Iš kur tu esi?“Bet Jėzus jam neatsakė.
10 Tada Pilotas jam tarė: „Nekalbi su manimi? Ar nežinai, kad turiu valdžią tave nukryžiuoti ir turiu valdžią tave paleisti?!“
11 Jėzus atsakė: „Tu prieš mane neturėtum jokios valdžios, jei tau nebūtų duota iš aukštybių. Todėl tas, kuris mane perdavė tau, turi didesnę nuodėmę.“
12 Ir nuo tol Pilotas vis pasistengė jį paleisti, bet žydai vis šaukė, sakydami: „Jei šitą paleisi, nesi ciesoriaus draugas. Kiekvienas, kuris darosi karaliumi, kalba prieš ciesorių.“
13 Tada Pilotas, išgirdęs tą pasakymą, išvedė Jėzų laukan ir atsisėdo į teismo krasę vietoje, pavadintoje „Akmenų grindinys“, o hebrajiškai – Gabata.
14 O tai buvo Aplenkimo [šventės] Pasirengimo [diena] ir apie šeštą valandą. Ir jis tarė žydams: „Štai jūsų karalius!“
15 Bet jie šaukė: „Šalin, šalin! Nukryžiuok jį!“Pilotas jiems tarė: „Ar man nukryžiuoti jūsų karalių?“Aukštieji kunigai atsakė: „Neturime karaliaus, tiktai ciesorių!“
16 Taigi tuomet jis atidavė jiems jį, kad būtų nukryžiuotas. O jie paėmė ir nusivedė Jėzų.
17 Ir jis, nešdamas savo kryžių, išėjo į vadinamąją Kaukolės vietą, kuri hebrajiškai vadinama Golgota,
18 kur jie nukryžiavo jį, o su juo kitus du vienoje ir antroje pusėje, bet Jėzų viduryje.
19 O be to Pilotas parašė užrašą ir prisegė [jį] prie kryžiaus. Buvo parašyta: „Jėzus Nazarietis, žydų karalius.“
20 Tad šį užrašą skaitė daugybė žydų, nes vieta, kur Jėzus buvo nukryžiuotas, buvo arti miesto, o parašyta buvo hebrajiškai, graikiškai [ir] lotyniškai.
21 Tad žydų aukštieji kunigai tarė Pilotui: „Nerašyk: „Žydų Karalius„“, bet, „Šitas sakė: „Aš esu žydų Karalius“.“
22 Pilotas atsakė: „Ką parašiau, parašiau!“
23 O kareiviai, kai buvo nukryžiavę Jėzų, paėmė jo drabužius ir padalijo juos į keturias dalis – kiekvienam kareiviui po dalį; [pasiėmė] ir tuniką. O tunika buvo be siūlės, nuo viršaus ištisai austa.
24 Todėl jie vieni kitiems tarė: „Neplėšykime jοs, bet meskime dėl jos burtą, kam teks“, – kad išsipildytų šventraštis, kuris sako: „Jie pasidalijo tarpusavyje mano drabužius ir dėl mano apdaro metė burtą.“Būtent dėl to kareiviai padarė šituos dalykus.
25 Tuo tarpu prie Jėzaus kryžiaus stovėjo jo motina bei jo motinos sesuo, Kleopo [žmona] Marija, ir Marija Magdalietė.
26 Taigi Jėzus, pamatęs motiną ir šalia stovintį mokytinį, kurį jis mylėjo, tarė savo motinai: „Moterie, štai tavo sūnus!“
27 Po to jis tarė mokytiniui: „Štai tavo motina!“Ir nuo tos valandos tas mokytinis pasiėmė ją į savo [namus].
28 Po to, žinodamas, jog jau viskas atlikta, kad išsipildytų šventraštis, Jėzus tarė: „Trokštu.“
29 O tenai buvo pastatytas indas, pilnas acto. Ir jie, pripildę kempinę acto ir uždėję [ją] ant yzopo [šakelės], prikišo prie jo burnos.
30 Taigi, kai Jėzus buvo ėmęs acto, jis tarė: „Atlikta!“Ir, nulenkęs galvą, atidavė dvasią.
31 Taigi, dėl to, kad buvo Pasirengimo [diena], žydai, kad kūnai neliktų ant kryžiaus per šabą, – nes ta šabo diena buvo didi, – prašė Pilotą, kad būtų sulaužytos jų kojos ir [kūnai] būtų nuimti.
32 Tad atėjo kareiviai ir sulaužė pirmojo kojas, taip pat kito, kuris buvo su juo nukryžiuotas.
33 Bet kai, priėję prie Jėzaus, pamatė jį jau mirus, jie nebelaužė jam kojų,
34 tik vienas iš kareivių ietimi perdūrė jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens.
35 Ir tas, kuris [tai] matė, yra paliudijęs (ir jo liudijimas yra tiesa, ir jis žino, kad sako tiesą), kad tikėtumėte jūs.
36 Nes šitie dalykai įvyko, kad išsipildytų šventraštis: Nė vienas jo kaulas nebus sulaužytas.
37 Ir vėl, kitas šventraštis sako: „Jie žiūrės į tą, kurį perdūrė.“
38 Ir po šitų [įvykių] Juozapas iš Arimatėjos, būdamas Jėzaus mokytinis, – tik slaptas dėl žydų baimės, – paprašė Pilotą, kad [tas jam] leistų pasiimti Jėzaus kūną, ir Pilotas leido. Tad jis atėjo ir pasiėmė Jėzaus kūną.
39 Taip pat atėjo ir Nikodemas, kuris iš pradžių buvo atėjęs pas Jėzų nakčia, atnešdamas apie šimto svarų miros ir alavijo mišinio.
40 Taigi, jie paėmė Jėzaus kūną ir suvyniojo jį į linines drobules su kvepalais, kaip yra paprotys žydams paruošti laidojimui.
41 O toje vietoje, kur jis buvo nukryžiuotas, buvo sodas, o tame sode naujas kapo rūsys, kuriame dar niekas nebuvo laidotas.
42 Taigi dėl žydų Pasirengimo [dienos] jie ten paguldė Jėzų, nes kapas buvo arti.
