< Jono 13 >

1 O prieš Aplenkimo šventę, Jėzus, žinodamas, kad buvo atėjusi jo valanda, jog jis turi išeiti iš šio pasaulio pas Tėvą, mylėjęs savuosius, kurie buvo pasaulyje, jis mylėjo juos iki galo. 2 Ir pasibaigus vakarienei, velniui jau įdėjus į Simono [sūnaus] Judo Iskarijoto širdį jį išduoti, 3 Jėzus, žinodamas, kad Tėvas visa atidavęs į jo rankas ir kad jis išėjo nuo Dievo ir eina pas Dievą, 4 kėlėsi nuo vakarienės [stalo] ir padėjo į šoną savo viršutinius drabužius ir, paėmęs rankšluostį, [juo] apsijuosė. 5 Po to jis įpylė vandens į praustuvę ir ėmė mazgoti mokytiniams kojas bei šluostyti [jas] rankšluosčiu, kuriuo buvo apsijuosęs. 6 Tada jis priėjo prie Simono Petro ir šis jam tarė: „Viešpatie, nejaugi tu mazgosi man kojas?!“ 7 Jėzus atsakydamas tarė jam: „Tu dabar nesupranti, ką aš darau, bet po šių dalykų suvoksi.“ 8 Petras jam tarė: „Nieku būdu nemazgosi man kojų per amžius!“Jėzus jam atsakė: „Jeigu tavęs nenumazgosiu, [vadinasi], tu su manimi neturi dalies.“ (aiōn g165) 9 Simonas Petras jam tarė: „Viešpatie, ne tik mano kojas, bet ir rankas ir galvą!“ 10 Jėzus jam tarė: „Kas yra nuplautas, tam nereikia nieko kito, kaip tik kojas nusimazgoti, nes yra visas švarus – ir jūs esate švarūs, bet ne visi.“ 11 Nes jis žinojo, kas jį išduosiąs, todėl pasakė: „Ne visi esate švarūs.“ 12 Taigi, kai jau buvo numazgojęs jiems kojas ir pasiėmęs savo drabužius [ir] vėl atsilošęs [prie stalo], jis tarė jiems: „Ar suprantate, ką jums padariau? 13 Jūs mane vadinate Mokytoju ir Viešpačiu, ir gerai sakote, nes aš [toks ir] esu. 14 Jei tad aš – Viešpats ir Mokytojas – numazgojau jums kojas, [tai] ir jūs privalote vieni kitiems kojas mazgoti. 15 Nes esu jums davęs pavyzdį, kad ir jūs taip darytumėte, kaip aš jums dariau. 16 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: nei tarnas nėra didesnis už savo šeimininką, nei pasiųstasis didesnis už savo siuntėją. 17 Jei žinote šiuos dalykus, – esate palaiminti, jei juos darote. 18 Ne apie jus visus kalbu. Aš žinau, kuriuos išsirinkau, bet [taip yra], kad išsipildytų šventraštis: Tas, kuris su manimi valgo duoną, pakėlė prieš mane savo kulną. 19 Sakau jums pradedant dabar, prieš įvykstant, kad įvykus tikėtumėte, jog ΑŠ ESU [tas]. 20 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas priima bet kurį [asmenį], kurį siunčiu, tas priima mane, o kas priima mane, tas priima tą, kuris mane siuntė.“ 21 Pasakęs tuos dalykus, Jėzus buvo sukrėstas dvasioje ir liudijo tardamas: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums, kad mane išduos vienas iš jūsų!“ 22 Todėl mokytiniai ėmė žvalgytis vieni į kitus nesuvokdami, apie kurį jis kalbąs. 23 O vienas jo mokytinių, kurį Jėzus mylėjo, buvo atsilošęs [valgyti] prie Jėzaus užančio. 24 Todėl Simonas Petras parodė jam gestą, kad pasiklaustų, kas būtų tas, apie kurį jis kalba. 25 Tad pasilinkęs prie Jėzaus krūtinės, šis pasakė jam: „Kas jis, Viešpatie?“ 26 Jėzus atsakė: „Tai tas, kuriam pamirkęs paduosiu gabaliuką [duonos].“Ir įmirkęs gabaliuką padavė [jį] Judui Iskarijotui, Simono [sūnui]. 27 Ir po gabaliuko Šėtonas įėjo į jį. Tada Jėzus jam tarė: „Ką darai, daryk greičiau!“ 28 Tačiau, nė vienas iš atsilošusių [prie stalo] nesuprato, kodėl jis [taip] pasakė jam. 29 Nes kai kurie manė, kadangi Judas turėjo kasą, kad Jėzus jam sakęs: „Nupirk, ko mums reikia šventei“, arba kad jis ką nors duotų vargšams. 30 Tad anas, priėmęs [duonos] gabaliuką, tuojau išėjo; o buvo naktis. 31 Taigi, kai [tas] buvo išėjęs, Jėzus tarė: „Žmogaus Sūnus jau dabar pašlovintas, ir Dievas jau pašlovintas per jį. 32 Jei Dievas jau pašlovintas per jį, tai ir Dievas jį pašlovins per save – ir tuojau jį pašlovins. 33 Vaikeliai, dar trumpą laiką būsiu su jumis. Jūs manęs ieškosite; ir kaip sakiau žydams: ‚kur aš einu, jūs negalite ateiti‘, – taip dabar ir jums sakau. 34 Jums duodu naują įsakymą, kad jūs vieni kitus mylėtumėte – kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą. 35 Iš to visi pažins, kad esate mano mokytiniai, jei mylėsite vieni kitus.“ 36 Simonas Petras jam tarė: „Viešpatie, kur eini?“Jėzus jam atsakė: „Kur einu, tu dabar negali sekti paskui mane, bet vėliau seksi paskui mane.“ 37 Petras jam tarė: „Viešpatie, kodėl negaliu sekti paskui tave dabar? Aš savo gyvybę guldysiu už tave!“ 38 Jėzus jam atsakė: „Ar savo gyvybę guldysi už mane? Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jokiu būdu gaidys nepragys, iki tu triskart manęs išsižadėsi!“

< Jono 13 >