Ījaba 22

1 Tad Elifas no Temanas atbildēja un sacīja:

Ket simmungbat ni Elipas a Temanita ket kinunana,

2 Vai Dievam kāds labums no cilvēka? Nē, labums tam pašam, ka ir prātīgs.

“Adda kadi serserbi ti tao iti Dios? Adda kadi serserbi ti nasarib a tao kenkuana?

3 Vai tas tam Visuvarenam par labu, kad tu taisns, jeb par mantu, ka tu savus ceļus nenoziedzīgi staigā?

Pakaragsakan kadi ti Mannakabalin-amin no nalintegka? Adda kadi ti magun-odna no aramidem dagiti wagasmo nga awan pakababalawanna?

4 Vai tad Viņš tavas Dieva bijāšanas dēļ tevi sodīs un ar tevi ies tiesā?

Gapu kadi iti panagraemmo kenkuana a tubtubngarennaka ken uk-ukomennaka?

5 Vai tava blēdība nav liela un tavi noziegumi bez gala?

Saan kadi a nakaro ti kinadangkesmo? Awan kadi ti pagpatinggaan dagiti kinadakesmo?

6 Jo savus brāļus tu esi ķīlājis bez vainas un novilcis kailiem drēbes.

Ta pinilitmo nga innala ti pammatalged manipud iti kabsatmo nga awan gapgapuna; linabusam ti maysa a lamo-lamo a tao kadagiti pagan-anayna.

7 Piekusušo tu neesi dzirdinājis ar ūdeni un izsalkušam liedzis maizi.

Saanka a nangted iti danum nga inumen dagiti nabannog a tattao; inyimutmo ti tinapay kadagiti mabisin a tattao.

8 Kur kāds bija varens, tam piederēja zeme, un kas bija augstā godā, tas tur dzīvoja.

uray no sika, a nabileg a tao, tinagikuam ti daga, uray no sika, mararaem a tao, nagnaedka iti daytoy.

9 Atraitnes tu esi atlaidis tukšā, un bāriņu elkoņi ir salauzti.

Pinapanawmo dagiti balo nga awanan; natukkol dagiti takkiag dagiti ulila.

10 Tādēļ ir virves ap tevi, un izbailes tev piepeši uzgājušas.

Ngarud, adda dagiti silo iti amin nga aglawlawmo, ken rirriribukennaka ti kellaat a panagbuteng.

11 Jeb vai tu neredzi tumsu un ūdens plūdus, kas tevi apklāj?

Adda ti kinasipnget, tapno saanka a makakita; liplipusennaka ti aglaplapusanan a danum.

12 Vai Dievs nav augšām debesīs? Redzi jel zvaigžņu augstumu, cik tās augstas!

Saan kadi nga adda ti Dios kadagiti kinangato ti langit? Kitaem ti kinangato dagiti bituen, anian a nagngatoda!

13 Un tu saki: ko Dievs zin? Vai Viņš aiz tumšiem mākoņiem māk tiesāt?

Ibagbagam, 'Ania ti ammo ti Dios? Makaukom kadi isuna iti nakaro a kinasipnget?

14 Padebeši ir Viņa aizsegs, ka neredz, un Viņš staigā debesīs.

Dagiti napuskol nga ulep ket maysa a manglinglinged kenkuana, isu a saannatayo a makitkita; magmagna isuna iti dakkel a silid ti langit.'

15 Vai tu vecās pasaules ceļu gribi staigāt, ko netaisnie ļaudis gājuši,

Agtultuloyka kadi iti daan a dalan a nagnaan dagiti nadangkes a tattao -

16 Kas priekšlaiku bojā gājuši, - plūdi izgāzušies pār viņu pamatiem.

dagiti narabsut sakbay pay ti tiempoda, dagiti naiyanud dagiti pundasionda a kas iti maysa a karayan,

17 Kas uz to stipro Dievu sacīja: Nost no mums! un ko tas Visuvarenais tiem varētu darīt?

dagiti nangibaga iti Dios, 'Adaywannakami'; dagiti nangibaga, 'Ania ti maaramidan ti Mannakabalin-amin kadakami?'

18 Tomēr Tas viņu namus bija pildījis ar labumu. Šo bezdievīgo padoms lai ir tālu no manis.

Nupay kasta, pinunnona dagiti babbalayda kadagiti naimbag a banbanag; adayo kaniak dagiti panggep dagiti nadangkes a tattao.

19 Taisnie to redz un priecājās, un nenoziedzīgais par tiem smiesies:

Makita dagiti nalinteg a tattao ti gasatda ket maragsakanda; katkatawaan ida dagiti awan basolna a tattao a mangum-umsi.

20 Tiešām, izdeldēti ir mūsu ienaidnieki, un uguns aprijis viņu pārējo mantu.

Kunada, '“Awan dua-dua a maputed dagiti tumakder a maibusor kadatayo; inuram ti apuy dagiti sanikuada.'

21 Meklē Viņa draudzību, tad paliksi mierā, no tā tev nāks labums.

Ita, makianamongka iti Dios ken makikapiaka kenkuana; iti kasta a wagas, umayto kenka ti kinaimbag.

22 Pieņem jel mācību no Viņa mutes un liec Viņa vārdus savā sirdī.

Agpakpakaasiak kenka, awatem ti pagannurotan manipud iti ngiwatna; salimetmetam dagiti sasaona dita pusom.

23 Ja tu atgriezīsies pie tā Visuvarenā un atmetīsi netaisnību tālu no sava dzīvokļa, tad tu tapsi uztaisīts.

No agsublika iti Mannakabalin-amin, mapapigsaka, no iyadayom ti kinakillo kadagiti toldam.

24 Liec pīšļos mantu un upes oļos zeltu,

Ikabilmo dagiti gamengmo iti tapok, ti balitok ti Ophir kadagiti batbato dagiti waig,

25 Tad tas Visuvarenais tev būs par zeltu un Viņš tev būs par spožu sudrabu.

ket ti Mannakabalin-amin ti agbalinto a gamengmo, ti napateg a pirak kenka.

26 Tad tu par to Visuvareno priecāsies un pacelsi uz Dievu savu vaigu.

Ta kalpasanna agragsakanto iti Mannakabalin-amin; itangadmonto ti rupam iti Dios.

27 Tu Viņu piesauksi, un Viņš tevi paklausīs, un tu maksāsi savus solījumus.

Agkararagkanto kenkuana, ket denggennakanto; aramidemto dagiti sapatam kenkuana.

28 Ko tu apņemsies, tas tev notiks, un uz taviem ceļiem spīdēs gaišums.

Mangikeddengkanto met iti aniaman a banag, ket mapasingkedanto kenka; agraniagto ti silaw kadagiti dalanmo.

29 Kad iet uz leju, tad tu saki: uz augšu! Un Viņš izglābs to, kam noskumis vaigs.

Ipababa ti Dios ti napalangguad a tao, ken isalakanna dagiti nakadumog.

30 Viņš izpestīs to, kas nav nenoziedzīgs; tavu roku šķīstības dēļ tas taps izpestīts.

Ispalenna ti tao nga awan basolna; maispalkanto babaen iti kinadalus dagiti imam.”