< Ījaba 18 >
1 Tad Bildads no Šuhas atbildēja un sacīja:
Ket simmungbat ni Bildad a Suhita ket kinunana,
2 Cik ilgi vēl jūs grābstīsities pēc vārdiem? Pieņemiet padomu, un tad runāsim.
“Kaano nga isardengmo ti panagsaom? Utobem, ket kalpasanna, agsaokaminto.
3 Kāpēc mēs topam turēti par lopiem, un par muļķiem jūsu acīs?
Apay a naibilangkami a kas narungsot nga ay-ayup; apay a nagbalinkami a maag iti imatangmo?
4 Tava dvēsele no dusmām plīst; vai tad tevis dēļ zeme paliks tukša un klintis celsies no savas vietas?
Sika a mangdangdangran iti bagim iti pungtotmo, rumbeng kadi a malipatan ti daga gapu kenka wenno rumbeng kadi a maikkat dagiti bato kadagiti lug-lugarda?
5 Tomēr bezdievīgo gaisma izdzisīs, un viņa uguns liesma nespīdēs.
Pudno, maiddepto ti silaw ti nadangkes a tao; saanto nga agraniag ti ressak ti apuyna.
6 Gaišums paliek tumšs viņa dzīvoklī, un viņa spīdeklis pār viņu izdziest.
Sumipngetto ti silaw iti toldana; maiddepto ti pagsilawanna iti ngatoenna.
7 Viņa varas ceļi paliek šauri, un paša padoms viņu gāž.
Umababanto dagiti addang ti pigsana; ipababanto isuna dagiti bukodna a panggep.
8 Jo viņa kājas to iedzen tīklā, un viņš staigā pār slazda valgiem.
Ta maipuruakto isuna iti iket babaen kadagiti bukodna a saka; magnanto isuna iti nauneg nga abut.
9 Valgs saista viņa pēdas, un saites viņu satver.
Mapalab-oganto isuna babaen iti mukodna; tenglento isuna iti silo.
10 Viņa valgs ir apslēpts zemē, un viņa slazds uz ceļa.
Adda nakalemmeng a silo para kenkuana iti daga; ken palab-og a para kenkuana iti dalan.
11 Visapkārt bailība viņu iztrūcina un viņu dzen uz visiem soļiem.
Butbutngento isuna dagiti nakabutbuteng iti aglawlawna; kamatendanto isuna kadagiti mukodna.
12 Nelaime taisās viņu rīt, un posts ir gatavs viņu gāzt.
Agbalinto a bisin ti kinabaknangna, ken nakasagananto ti didigra iti sibayna.
13 Tas ēd viņa miesas, un nāves pirmdzimušais rij viņa locekļus.
Maalun-onto dagiti paset ti bagina; wen, alun-onento ti umuna nga anak ti patay dagiti pasetna.
14 Viņa cerība tiek atņemta no viņa dzīvokļa, un viņam jānoiet pie briesmu ķēniņa.
Marangkayto isuna iti ruar ti toldana, ti pagtaenganna a pagtaltalekanna ita; maipanto isuna iti patay, ti ari dagiti nakabutbuteng.
15 Viņa dzīvoklī dzīvo visai sveši, uz viņa mājas vietu kaisa sēru.
Agnaedto dagiti saanna a bukod a tattao iti toldana kalpasan a makitada a naiwaras ti asupre iti uneg ti pagtaenganna.
16 No apakšas sakalst viņa saknes, un no augšienes novīst viņa zari.
Magangonto dagiti ramutna iti baba; maputedto ti sangana iti ngato.
17 Viņa piemiņa iznīkst no zemes, un slava viņam nepaliek pasaulē.
Mapukawto ti pakalaglagipanna manipud iti daga; awanto ti naganna iti kalsada.
18 No gaismas to izstumj tumsā un aizdzen no zemes virsas.
Maipanto isuna iti sipnget manipud iti lawag ken mapatalawto iti daytoy a lubong.
19 Viņam nav nedz bērna, nedz bērnu bērna savos ļaudīs, un neviens neatliek viņa māju vietās.
Awanto ti anakna wenno anak ti anak kadagiti tattaona, wenno aniaman a nabatbati a kabagyan iti lugar a nagnaedanna.
20 Kas rietumos, iztrūcinājās par viņa dienu, un kas austrumos, tos pārņem šaušalas.
Agbutengto iti maysa nga aldaw dagiti agnanaed iti laud iti mapasamak kenkuana; agbutengto dagiti agnanaed iti daya babaen iti daytoy.
21 Tiešām, tā notiek netaisno dzīvokļiem un tādu ļaužu vietai, kas Dievu neatzīst.
Awan duadua a kastoy dagiti pagtaengan dagiti saan a nalinteg a tattao, dagiti lugar dagiti saan a makaam-ammo iti Dios.”