< Hebreos 11 >
1 Ri kojonik are chi qas tzij kaqayeꞌj xuqujeꞌ kakubꞌiꞌ qakꞌuꞌx chi kaqakꞌamawaꞌj na ri man kaqil ta uwach.
信仰は望んでいる事がらを保証し、目に見えないものを確信させるものです。
2 Jeriꞌ rumal che ri rumal ri kojobꞌal ri Dios xuꞌkꞌamawaꞌj ri qatat qanan ojer.
昔の人々はこの信仰によって称賛されました。
3 Xuqujeꞌ rumal ri kojobꞌal kaqachꞌobꞌo chi rumal ri utzij ri Dios xtikitaj ronojel ri jastaq ri kaqil uwach xuqujeꞌ ri man kaqil ta uwach jeriꞌ ri kaqil uwach xbꞌanik rumal ri man kaqil ta uwach. (aiōn )
信仰によって、私たちは、この世界が神のことばで造られたことを悟り、したがって、見えるものが目に見えるものからできたのではないことを悟るのです。 (aiōn )
4 Rumal ri kojobꞌal ri Abel xutzuj jun sipanik ri sibꞌalaj xqaj cho ri Dios man kajunumataj ta rukꞌ ri rech ri Caín, rumal riꞌ xqꞌalajisaxik chi jun sukꞌalaj winaq, rumal cher ri Dios xukꞌam ri usipanik. Xuqujeꞌ pune kaminaq chik ri Abel kꞌo kaqetaꞌmaj chirij ri ukuꞌlibꞌal ukꞌuꞌx chirij ri Dios.
信仰によって、アベルはカインよりもすぐれたいけにえを神にささげ、そのいけにえによって彼が義人であることの証明を得ました。神が、彼のささげ物を良いささげ物だとあかししてくださったからです。彼は死にましたが、その信仰によって、今もなお語っています。
5 Rumal ri kojobꞌal ri Enoc xesax bꞌik pa we uwachulew riꞌ rech jeriꞌ man xkam taj, are majaꞌ kakꞌam bꞌik xnimanik xuqujeꞌ xqaj cho ri Dios man xriqitaj ta chi kꞌu wi, rumal cher are ri Dios xkꞌamow bꞌik.
信仰によって、エノクは死を見ることのないように移されました。神に移されて、見えなくなりました。移される前に、彼は神に喜ばれていることが、あかしされていました。
6 Qas tzij wi, we man kꞌo qakojobꞌal man kujqaj ta wi cho ri Dios, jeriꞌ rumal ri kaqet rukꞌ ri Dios choqꞌaqꞌ wi kukojo chi kꞌo ri Dios xuqujeꞌ Areꞌ katewchiꞌnik ri kajeqiꞌ ukꞌuꞌx chirij.
信仰がなくては、神に喜ばれることはできません。神に近づく者は、神がおられることと、神を求める者には報いてくださる方であることとを、信じなければならないのです。
7 Rumal ri kojobꞌal xbꞌix loq che ri Noé ri kakꞌulmataj na, rukꞌ mochꞌoj ibꞌ xuyako ri arca rech jeriꞌ xuꞌkol ri e kꞌo pa ri rachoch. Rukꞌ ri kojobꞌal xuqꞌat tzij pa kiwiꞌ ri winaq ajuwachulew xuqujeꞌ xuxik echaꞌnel rech ri sukꞌal ri kakꞌamawaꞌxik rumal ri kojobꞌal.
信仰によって、ノアは、まだ見ていない事がらについて神から警告を受けたとき、恐れかしこんで、その家族の救いのために箱舟を造り、その箱舟によって、世の罪を定め、信仰による義を相続する者となりました。
8 Ri Abraham rumal chi kꞌo ukojobꞌal xnimanik xel bꞌik pa ri kꞌolibꞌal ri kꞌo wi, xeꞌ pa ri kꞌolibꞌal ri xukꞌamawaꞌj na che rechabꞌal, xeꞌek, pune man retaꞌm taj jawjeꞌ ri keꞌ wi.
信仰によって、アブラハムは、相続財産として受け取るべき地に出て行けとの召しを受けたとき、これに従い、どこに行くのかを知らないで、出て行きました。
9 Rumal che ri kꞌo ukojobꞌal, xkꞌojiꞌk pa ri tinimit jacha kubꞌan jun ikꞌowel pa ri ulew ri xtzuj che, xuqujeꞌ xkꞌojiꞌk pa taq ri ja ri xaq che atzꞌyaq xuqujeꞌ cheꞌ bꞌantal wi, e rachiꞌl ri Isaac xuqujeꞌ ri Jacob are waꞌ e rachiꞌl chi rechabꞌexik ri tzujtal loq.
信仰によって、彼は約束された地に他国人のようにして住み、同じ約束をともに相続するイサクやヤコブとともに天幕生活をしました。
10 Jeriꞌ, rumal cher ri Abraham rayeꞌm ri tinimit ri uyakom ri Dios, ri qas ko xuqujeꞌ utz bꞌantal chuyakik.
彼は、堅い基礎の上に建てられた都を待ち望んでいたからです。その都を設計し建設されたのは神です。
11 Rumal ri kojobꞌal, ri Dios xuya uchuqꞌabꞌ ri Sara rech kakꞌojiꞌ ral pune man kakwinik kekꞌojiꞌ ral, rumal cher ri Sara xkubꞌiꞌ ukꞌuꞌx chi ri Dios kubꞌano ri ubꞌim loq.
信仰によって、サラも、すでにその年を過ぎた身であるのに、子を宿す力を与えられました。彼女は約束してくださった方を真実な方と考えたからです。
12 Rumal riꞌ ri Abraham are jubꞌiqꞌ karaj kakamik xekꞌojiꞌ sibꞌalaj e kꞌi rijaꞌl kejunumataj rukꞌ ri chꞌumil ri e kꞌo cho ri kaj xuqujeꞌ ri sanyobꞌ ri kꞌo chuchiꞌ ri plo, man kꞌo ta jun kakwinik kaꞌjilanik.
そこで、ひとりの、しかも死んだも同様のアブラハムから、天の星のように、また海べの数えきれない砂のように数多い子孫が生まれたのです。
13 Konojel we winaq ri xeꞌqatzijoj xekꞌam bꞌik man xkikꞌamawaꞌj ta ri jastaq ri xtzuj chike, xane xwi xkil apanoq chi petinaq xuqujeꞌ xkibꞌij chi xaq iꞌkꞌowel xuqujeꞌ man e rech taj ri uwachulew.
これらの人々はみな、信仰の人々として死にました。約束のものを手に入れることはありませんでしたが、はるかにそれを見て喜び迎え、地上では旅人であり寄留者であることを告白していたのです。
14 Ri winaq ri jewaꞌ kakibꞌij, qas kakikꞌutu chi qas man ajuwachulew taj, xane tajin kakitzukuj na jun kitinimit.
彼らはこのように言うことによって、自分の故郷を求めていることを示しています。
15 We winaq riꞌ man are ta tajin kakichomaj rij ri tinimit ri xeꞌl wi loq, we ta jeriꞌ, xetzalij ta bꞌa kan riꞌ je laꞌ.
もし、出て来た故郷のことを思っていたのであれば、帰る機会はあったでしょう。
16 Xane are kakirayij jun kitinimit ri kꞌo na cho ronojel, are waꞌ ri kꞌo pa ri kaj. Rumal riꞌ ri Dios man xukꞌixibꞌej taj chi we winaq riꞌ xkibꞌij kiDios che, xane xuyak jun tinimit ri xaq ke aꞌreꞌ.
しかし、事実、彼らは、さらにすぐれた故郷、すなわち天の故郷にあこがれていたのです。それゆえ、神は彼らの神と呼ばれることを恥となさいませんでした。事実、神は彼らのために都を用意しておられました。
17 Rumal ri kojobꞌal, ri Abraham xunimaj ri Dios are xtaqchiꞌx chutzujik, ri Isaac ri xa jun ukꞌojol, che sipanik.
信仰によって、アブラハムは、試みられたときイサクをささげました。彼は約束を与えられていましたが、自分のただひとりの子をささげたのです。
18 Pune xubꞌij ri Dios che chi kekꞌojiꞌ na sibꞌalaj e kꞌi rijaꞌl rumal rech ri Isaac.
神はアブラハムに対して、「イサクから出る者があなたの子孫と呼ばれる。」と言われたのですが、
19 Ri Abraham retaꞌm chi ri Dios kꞌo ukwinem chikikꞌastajisaxik ri kaminaqibꞌ, jeriꞌ xaq esal uwach chi ri Isaac xkꞌastajik chikixoꞌl ri kaminaqibꞌ.
彼は、神には人を死者の中からよみがえらせることもできる、と考えました。それで彼は、死者の中からイサクを取り戻したのです。これは型です。
20 Rumal ri kojobꞌal ri Isaac xuꞌtewechiꞌj ri uꞌkꞌojol ri Jacob rachiꞌl ri Esaú, xril apanoq ri kakꞌulmatajik pa ri qꞌij ri petinaq.
信仰によって、イサクは未来のことについて、ヤコブとエサウを祝福しました。
21 Rumal ri kojobꞌal ri Jacob are jubꞌiqꞌ karaj kakamik, xuꞌtewechiꞌj chi kijujunal ri e ralkꞌwaꞌl ri José, kꞌa te riꞌ xuqꞌijilaꞌj ri Dios xuqꞌaleꞌj ri utzaꞌm ri uchꞌamiꞌy.
信仰によって、ヤコブは死ぬとき、ヨセフの子どもたちをひとりひとり祝福し、また自分の杖のかしらに寄りかかって礼拝しました。
22 Ri José rumal ri kojobꞌal are jubꞌiqꞌ karaj kakamik, xutzijoj chi keꞌl na loq ri winaq aꞌj Israel je laꞌ pa ri tinimit Egipto, xuqujeꞌ xubꞌij kanoq chike chi kakikꞌam bꞌik ri ubꞌaqil are kebꞌek.
信仰によって、ヨセフは臨終のとき、イスラエルの子孫の脱出を語り、自分の骨について指図しました。
23 Rumal ri kojobꞌal ri Moisés are xkꞌojiꞌk xawaxik oxibꞌ ikꞌ kumal ri utat unan, rumal cher xkilo chi ri kꞌin laj akꞌal sibꞌalaj jeꞌl kakaꞌyik, man xkixiꞌj ta kibꞌ cho ri utaqanik ri nim taqanel.
信仰によって、モーセは生まれてから、両親によって三か月の間隠されていました。彼らはその子の美しいのを見たからです。彼らは王の命令をも恐れませんでした。
24 Rumal ri kojobꞌal, ri Moisés are achi chik, man xraj taj xukꞌamawaꞌj uqꞌabꞌ chi ral ri umiꞌal ri faraón.
信仰によって、モーセは成人したとき、パロの娘の子と呼ばれることを拒み、
25 Ri Moisés man xraj taj xukꞌamawaꞌj ri yaꞌtal che jetaq jun winaq ri aꞌj Egipto, rumal cher we jastaq riꞌ makaj cho ri Dios, xane are xukochꞌo xbꞌan kꞌax che rukꞌ ri utinimit ri Dios.
はかない罪の楽しみを受けるよりは、むしろ神の民とともに苦しむことを選び取りました。
26 Man xraj taj xukꞌamawaꞌj ri qꞌinomal rech Egipto, are xuchomaj chi are katanik kuriq kꞌax jetaq ri kꞌax ri kuriq na ri Cristo, jeriꞌ rumal cher retaꞌm chi are ri Dios kayoꞌw na ri utojbꞌalil che.
彼は、キリストのゆえに受けるそしりを、エジプトの宝にまさる大きな富と思いました。彼は報いとして与えられるものから目を離さなかったのです。
27 Rumal ri kojobꞌal, ri Moisés xel bꞌik pa ri tinimit Egipto, man xuxiꞌj ta ribꞌ che ri royawal ri nim taqanel, ko xkꞌojiꞌk pa ri uchomanik, are xukaꞌyej ri Dios ri man kilitaj ta uwach.
信仰によって、彼は、王の怒りを恐れないで、エジプトを立ち去りました。目に見えない方を見るようにして、忍び通したからです。
28 Rumal ri kojobꞌal xrikꞌowisaj ri nimaqꞌij rech Pascua, xuqujeꞌ xtaqanik chi ri aꞌj Israel kakichikoj kikꞌ chuchiꞌ taq ri kachoch rech jeriꞌ ri ángel rech ri kamikal man xuꞌkamisaj ta ri e nabꞌyal taq kal ri aꞌj Israel.
信仰によって、初子を滅ぼす者が彼らに触れることのないように、彼は過越と血の注ぎとを行ないました。
29 Rumal ri kojobꞌal, ri winaq aꞌj Israel kiqꞌaxaj ri kyaq plo jetaq ta ne chi xebꞌinik choch ri chaqiꞌj uwachulew, ri winaq aꞌj Egipto, are xkaj xeqꞌax pa ri plo, xejiqꞌ kanoq.
信仰によって、彼らは、かわいた陸地を行くのと同様に紅海を渡りました。エジプト人は、同じようにしようとしましたが、のみこまれてしまいました。
30 Rumal ri kojobꞌal xetzaq ri tapya ri usutim rij ri tinimit Jericó, are xesutin wuqubꞌ mul ri aꞌj Israel chirij.
信仰によって、人々が七日の間エリコの城の周囲を回ると、その城壁はくずれ落ちました。
31 Rumal ri kojobꞌal, ri ixoq ubꞌiꞌ Rahab, ri kukꞌayij ribꞌ kamakun kukꞌ taq achyabꞌ, man xkam taj kukꞌ ri winaq ri man xeniman taj, rumal cher utz xubꞌan che kikꞌamawaꞌxik ri xetaq bꞌik chi rilik ri tinimit Jericó.
信仰によって、遊女ラハブは、偵察に来た人たちを穏やかに受け入れたので、不従順な人たちといっしょに滅びることを免れました。
32 ¿Jas chi kꞌu ri kinbꞌij na? Xa man kuya ta chi ri qꞌotaj chutzijoxik kij ri Gedeón, Barac, Sansón, Jefté, David, Samuel, xuqujeꞌ ri e qꞌalajisal taq tzij.
これ以上、何を言いましょうか。もし、ギデオン、バラク、サムソン、エフタ、またダビデ、サムエル、預言者たちについても話すならば、時が足りないでしょう。
33 We winaq riꞌ rukꞌ ri kikojobꞌal xechꞌeken chike ri tinimit, xkiqꞌat tzij pa kiwiꞌ, xuqujeꞌ xkikꞌamawaꞌj ri bꞌiꞌtal loq chike, xkitzꞌapij upakichiꞌ ri e koj,
彼らは、信仰によって、国々を征服し、正しいことを行ない、約束のものを得、ししの口をふさぎ、
34 Xkichup nimaq taq qꞌaqꞌ. Ri winaq man xekwin taj che kikamisaxik rukꞌ sakꞌibꞌal, pa ri chꞌoꞌj xkikꞌutu chi qas kꞌo kichuqꞌabꞌ, ri ajchꞌoꞌjabꞌ e kikꞌulel xaꞌnimaj bꞌik chikiwach.
火の勢いを消し、剣の刃をのがれ、弱い者なのに強くされ、戦いの勇士となり、他国の陣営を陥れました。
35 Ri ixoqibꞌ rumal che ri xkubꞌiꞌ kikꞌuꞌx chirij ri Dios, xekꞌastaj na ri e kikaminaqibꞌ. E kꞌo chi jujun ri xechꞌayik xekamisaxik man xkaj taj chi xetzoqopix kanoq jeriꞌ rumal cher ketaꞌm chi sibꞌalaj jeꞌl ri kꞌaslemal ri kakiriq na are kekꞌastajik.
女たちは、死んだ者をよみがえらせていただきました。またほかの人たちは、さらにすぐれたよみがえりを得るために、釈放されることを願わないで拷問を受けました。
36 E nikꞌaj chik xkiriq yoqꞌik, xkiriq chꞌayik, xejatꞌix rukꞌ taq chꞌichꞌ jatꞌibꞌal kꞌa te riꞌ xetzꞌapix pa cheꞌ.
また、ほかの人たちは、あざけられ、むちで打たれ、さらに鎖につながれ、牢に入れられるめに会い、
37 Xebꞌan che abꞌaj, xesyerixik, xeꞌsax pa kebꞌ. Xaꞌnimajik xebꞌek naj naqaj, kikojom utzꞌuꞌmal chij xuqujeꞌ utzꞌuꞌmal kꞌisikꞌ che katzꞌyaq, xkiriq ri mebꞌail, xkiriq ri bꞌis, kꞌax xbꞌan chike.
また、石で打たれ、試みを受け、のこぎりで引かれ、剣で切り殺され、羊ややぎの皮を着て歩き回り、乏しくなり、悩まされ、苦しめられ、
38 Ri winaq ri aꞌjuwachulew man xtaqiꞌ ta chike xekꞌojiꞌ we utz taq winaq riꞌ kukꞌ, rumal riꞌ we winaq riꞌ man kꞌyaqal taj xekꞌojiꞌ wi, xane xekꞌojiꞌ pa taq ri ulew ri katzꞌinowik, pa taq ri juyubꞌ, xuqujeꞌ pa taq ri jul.
――この世は彼らにふさわしい所ではありませんでした。――荒野と山とほら穴と地の穴とをさまよいました。
39 Konojel we winaq riꞌ, pune utz xenoꞌjinik xuqujeꞌ xkiꞌkotik ri Dios kukꞌ, man kꞌo ta jun chike xukꞌamawaꞌj ri bꞌiꞌtal loq.
この人々はみな、その信仰によってあかしされましたが、約束されたものは得ませんでした。
40 Jeriꞌ xkꞌulmatajik, rumal kꞌo apanoq jun jeꞌl laj uchomanik ri Dios chaqe uj, rech jeriꞌ kaqakꞌamawaꞌj ri bꞌiꞌtal loq chaqe. Ri Dios xwi kubꞌan na sukꞌ chike riꞌ ri winaq riꞌ, we xbꞌantaj sukꞌ chaqe uj.
神は私たちのために、さらにすぐれたものをあらかじめ用意しておられたので、彼らが私たちと別に全うされるということはなかったのです。