箴言 知恵の泉 1
1 ダビデの子イスラエルの王ソロモンの箴言
Goe buga ganodini malasu amo Soloumone (Da: ibidi ea mano) Isala: ili hina bagade da dedei.
2 こは人に智慧と訓誨とをしらしめ哲言を暁らせ
Goe da malasu amo ea di bagade fidimuyo amola dia noga: le hou moloi ba: ma: ne amola hou ida: iwanedafa olelesa. Amola noga: le amo sia: dawa: ma: ne ea bai da gududafa.
3 さとき訓と公義と公平と正直とをえしめ
Amola ilia da dima noga: le hou moloi ahoanoma: ne olelesa amola defele hamoma: ne olelesa.
4 拙者にさとりを與へ少者に知識と謹愼とを得させん爲なり
Amola ilia di dawa: loma: ne hamosa amola dunu dawa: su bagade olelesa eno dunu goi olelema: ne.
5 智慧ある者は之を聞て學にすすみ 哲者は智略をうべし
Amo sia: dedei da bagade dawa: su dunu ilima dawa: loma: ne, olelesu amola moloidafa hou imunu.
6 人これによりて箴言と譬喩と智慧ある者の言とその隠語とを悟らん
Amasea, ilia da malasu wamolegei bai amo noga: le dawa: ma: ne amola malasu da moloi dunu ea hou heda: ma: ne eno hou doaga: sea, dawa: ma: ne olelesa.
7 ヱホバを畏るるは知識の本なり 愚なる者は智慧と訓誨とを軽んず
Di da bagade dawa: su hou lamu hanai galea, hidadea Godema nodone dawa: ma. Gagaoui dunu ilia da dawa: su bagade lama: ne hame asigisa, amola moloidafa hou dawa: mu higasa.
8 我が子よ汝の父の教をきけ 汝の母の法を棄ることなかれ
Nagofe! Dia noga: le nabima, dia ada amola ame elea sia: sea.
9 これ汝の首の美しき冠となり 汝の項の妝飾とならん
Elea olelebe amo ea dia hou da gado heda: mu amola dia hamobe liligi da nina: hamoi habuga o galogoaga gisa: gisu amo ba: le defele ba: mu.
10 わが子よ惡者なんぢ誘ふとも從ふことなかれ
Nagofe dia! Wadela: le hamosu dunu ilia dima adoba: sea, di amoma maedafa madelama.
11 彼等なんぢにむかひて請ふ われらと偕にきたれ 我儕まちぶせして人の血を流し 無辜ものを故なきに伏てねらひ
Ilia sia: sa, “Misa! Ninia hedemusa: noga: i dunu medole legemusa: hogola masunu.
Amaiba: le ninia asili, hahawane esalebe dunu ba: sea, hedolowane medole legemu. (Sheol h7585)
13 われら各様のたふとき財貨をえ 奪ひ取たる物をもて我儕の家に盈さん
Amasea ninia ilia liligi lale ninia diasuga gaguli masunu amola ninia da liligi gagui dunu agoai esalumu.
14 汝われらと偕に籤をひけ 我儕とともに一の金嚢を持べしと云とも
Misa! Ninima madelama! Amola ninia wamolai liligi gilisili gagumu.”
15 我が子よ彼等とともに途を歩むことなかれ 汝の足を禁めてその路にゆくこと勿れ
Nagofe! Agoai dunu ilima mae gilisima amola di gasigama.
16 そは彼らの足は惡に趨り 血を流さんとて急げばなり
Ilia da gasa bagadewane eso huluane eno dunu medole legemusa: momagei esala.
17 (すべて鳥の目の前にて羅を張は徒労なり)
Amola di da sio di hanai amo sio sa: ima: ne sani amoga gaguma: ne e ba: lalea hame ligisisa.
18 彼等はおのれの血のために埋伏し おのれの命をふしてねらふ
Be dunu nowa e amane hamosea, e da hina: bogoma: ne sani amoga hina: sa: ima: ne logo hogosa.
19 凡て利を貧る者の途はかくの如し 是その持主をして生命をうしなはしむるなり
Wamolasu e da ea wamolasu hamobeba: le da bogosu ba: mu. Nowa da nimi gasa fi hou bagade hamosea da bogosu ba: mu.
20 智慧外に呼はり衝に其聲をあげ
Nabima! Bagade Dawa: su Hou da welala amola logoga amola gilisisu bidi lama: ne diasu sogega welala.
21 熱閙しき所にさけび 城市の門の口邑の中にその言をのぺていふ
Gasa gala welala amola fi sogebi logo holeiga amola dunu huluane gilisibi amola misini gilisisu sogebi.
22 なんぢら拙者のつたなきを愛し 嘲笑者のあざけりを樂しみ 愚なる者の知識を惡むは何時までぞや
Gagaoui dunu habowali dili da gagaoui esaloma: bela: ? Habowali dilia da Bagade Dawa: su Hou amoma higale oufesega: ma: bela: ? Amola habogala dawa: lama: bela: ?
23 わが督斥にしたがひて心を改めよ 視よわれ我が霊を汝らにそそぎ 我が言をなんぢらに示さん
Na da dilima gagabole sia: sea, dilia noga: le nabima! Na da hahawane sia: olelesa amola na dawa: dilima olelemu.
24 われ呼たれども汝らこたへず 手を伸たれども顧る者なく
Na da dilima welalu amola dili misa: ne sia: nanu, be dilia da hame nabi amola dilia da na sia: be hame dawa: digi.
25 かへつて我がすべての勧告をすて我が督斥を受ざりしに由り
Dili da na fada: i sia: i higa: i amola na olelei amola dili da amane hamomusa: hame hanai amola na gagabosu hame nabi.
26 われ汝らが禍災にあふとき之を笑ひ 汝らの恐懼きたらんとき嘲るべし
Amaiba: le, dilia da da: i dioi doaga: sea na da diliba: le oufesega: mu amola na da dili gadele oumu dilima beda: ga da: i dioi doaga: sea.
27 これは汝らのおそれ颶風の如くきたり 汝らのほろび颺風の如くきたり 艱難とかなしみと汝らにきたらん時なり
Adi liligi, mulu mabe amo defele se fo mabe defele dilima da: i dioi amola se nabasu doaga: sea,
28 そのとき彼等われを呼ばん 然れどわれ應へじ 只管に我を求めん されど我に遇じ
dilia da hahawane bagade dawa: su esalusu hogomu amola wemu. Be na da hame nabimu. Dilia da na hogoi helemu. Be amomane dilia da na hame ba: mu.
29 かれら知識を憎み又ヱホバを畏るることを悦ばず
Dili da musa: Bagade Dawa: su Hou hogomusa: hame hamosu amola dili da Gode Ea moloidafa hou nabimu higasu.
30 わが勤に從はず凡て我督斥をいやしめたるによりて
Dili da na sia: amo hame nabasu amola na olelesea amoga hame dawa: su.
31 己の途の果を食ひおのれの策略に飽べし
Amaiba: le dili da dilia higa: i amo ea bidi lamu. Amola dili hou amo hamoiba: le, dilia da olomu.
32 拙者の違逆はおのれを殺し 愚なる者の幸福はおのれを滅さん
Hame dawa: su dunu ilia bogosu bai da ilia Bagade Dawa: su Hou amo higasa. Amola gagaoui dunu ilia da ilia gagaoui hou amoga ilila: wadela: sa.
33 されど我に聞ものは平穏に住ひかつ禍害にあふ恐怖なくして安然ならん
Nowa da nama nabasu hou hamosea amo da gaga: su ba: mu, amola e da udigili beda: su hou bai hame ba: mu.
