箴言 知恵の泉 23
1 なんぢ侯たる者とともに坐して食ふときは 愼みて汝の前にある者の誰なるかを思へ
Kom fin wi sie mwet fulat muta mongo, esam akwoya lah su el uh.
2 汝もし食を嗜む者ならば汝の喉に刀をあてよ
Kom finne ke mongo yohk, kom eis na lupa fal.
3 その珍饈を貪り食ふこと勿れ これ迷惑の食物なればなり
Nimet oasroasr nu ke mwe mongo yuyu el kite kom kac. Sahp el oru in mwe srike kom.
4 富を得んと思煩らふこと勿れ 自己の明哲を恃むこと勿れ
Kom in lalmwetmet, ac tia kemkatula in suk mwe kasrup.
5 なんぢ虚しきに歸すべき者に目をとむるか 富はかならず自ら翅を生じて鷲のごとく天に飛さらん
Mani lom uh ku in wanginla ke kitin pacl na — oana in oasr posohksok kac, na sohkla oana sie eagle.
6 惡目をする者の糧をくらふことなく その珍饈をむさぼりねがふことなかれ
Nimet mongo yurin sie mwet srowohsr, ku mwel mwe mongo yuyu el oru.
7 そはその心に思ふごとくその人となりも亦しかればなり 彼なんぢに食へ飮めといふこといへどもその心は汝に眞実ならず
El ac fahk mu, “Fahsru eis pac kutu mongo uh,” tusruktu el tia fahk ke inse pwaye. Nunak lal siena.
8 汝つひにその食へる物を吐出すにいたり 且その出し懇懃の言もむなしくならん
Kom ac wihtacla ma kom kangla, ac kusen eyeinse lom uh wanginla sripa.
9 愚なる者の耳に語ること勿れ 彼なんぢが言の示す明哲を藐めん
Nimet srike in sramsram in lalmwetmet nu sin sie mwet lalfon; el tia ku in eis in nunku kac.
10 古き地界を移すことなかれ 孤子の畑を侵すことなかれ
Nimet mokle sie masrol matu, ku eisla acn lun mwet mukaimtal.
11 そはかれが贖者は強し 必ず汝に對らひて之が訴をのべん
LEUM GOD El ac loangelos ke ku lal, ac aolulos in sramsram lain kom.
12 汝の心を教に用ゐ 汝の耳を知識の言に傾けよ
Porongo mwet luti lom, ac sang kuiyom in lutlut.
13 子を懲すことを爲ざるなかれ 鞭をもて彼を打とも死ることあらじ
Nimet alolo in kai sie tulik. Sie sringsring fal ac tia unilya,
15 わが子よもし汝のこころ智からば我が心もまた歓び
Tulik nutik, kom fin sun lalmwetmet, nga ac arulana insewowo.
16 もし汝の口唇ただしき事をいはば我が腎腸も喜ぶべし
Nga ac arulana engan ke nga lohng kom fahk kas lalmwetmet.
17 なんぢ心に罪人をうらやむ勿れ ただ終日ヱホバを畏れよ
Nimet sok sin mwet koluk, a kom in akfulatye LEUM GOD pacl nukewa.
18 そは必ず應報ありて汝の望は廃らざればなり
Fin ouinge, kom ac fah sun finsrak nukewa lom.
19 わが子よ汝ききて智慧をえ かつ汝の心を道にかたぶけよ
Tulik nutik, porongeyu. Kom in lalmwetmet ac nunak akloalya ke ouiyen moul lom.
20 酒にふけり肉をたしむものと交ること勿れ
Nimet kupasr nu sin mwet nim wain yokla ac kainmongo.
21 それ酒にふける者と肉を嗜む者とは貧しくなり 睡眠を貪る者は敞れたる衣をきるにいたらん
Mwet lungse nimnim ac mwet kainmongo elos ac sukasrup. Fin pwayena ma kom oru pa mongo ac motul, ac tia paht na kom nukum nuknuk mihsasa.
22 汝を生る父にきけ 汝の老たる母を軽んずる勿れ
Porongo papa tomom — funu tia el, kom lukun wangin. Ke pacl se nina kiom el matuoh, akkalemye srui lom nu sel.
23 眞理を買へ これを售るなかれ 智慧と誡命と知識とまた然あれ
Pwaye, lalmwetmet, lutlut, ac etauk — ma inge kewa fal kom in moli, tusruktu kom in tia kukakunla, mweyen ma inge arulana saok.
24 義き者の父は大によろこび 智慧ある子を生る者はこれがために樂しまん
Mwe insewowo nu sin sie papa tulik natul fin lalmwetmet ac moul suwohs.
25 汝の父母を樂しませ 汝を生る者を喜ばせよ
Oru ma ac akinsewowoye papa tomom ac nina kiom. Kom fin oru ouinge, nina kiom el ac arulana engan.
26 わが子よ汝の心を我にあたへ 汝の目にわが途を樂しめ
Wen nutik, lohang akwoya, ac lela moul luk in mwe srikasrak nu sum.
27 それ妓婦は深き抗のごとく 淫婦は狭き井のごとし
Mutan kosro su eis molin kosro lalos, ac mutan koluk uh, elos sie kwasrip nu ke misa.
28 彼は盗賊のごとく人を窺ひ かつ世の人の中に悖れる者を増なり
Elos soanekom oana mwet pisrapasr, ac oru mukul puspis in tia pwaye nu sin mutan kialos.
29 禍害ある者は誰ぞ 憂愁ある者は誰ぞ 争端をなす者は誰ぞ 煩慮ある者は誰ぞ 故なくして傷をうくる者は誰ぞ 赤目ある者は誰ぞ
Su oasr ongoiya yoro? Su oasr asor yoro? Su amei ac lungse anwuk finne wangin sripa? Su srusrala atronmuta?
30 是すなはち酒に夜をふかすもの 往て混和せたる酒を味ふる者なり
Elos su muta paht ke wain uh, ac elos su kar mwe nim ku.
31 洒はあかく盃の中に泡だち滑かにくだる 汝これを見るなかれ
Nimet lela wain uh in srifekomla, finne srusra ac saromrom in cup uh, ac arulana wo emah ke kom ac ukumya uh.
32 是は終に蛇のごとく噬み蝮の如く刺すべし
Ke lotutang tok ah, kom ac pula mu oana soko wet pwasin el ngaliskomi.
33 また汝の目は怪しきものを見 なんぢの心は諕言をいはん
Motom ac liye ma sakirik, ac nunak lom ac kaskas lom ac fah tia kalem.
34 汝は海のなかに偃すもののごとく帆桅の上に偃すもののごとし
Kom ac pula mu kom kalkal meoa — ikwot ikme oana ke kom muta elucng ke kwesu in oak uh.
35 汝いはん人われを撃ども我いたまず 我を拷けども我おぼえず 我さめなばまた酒を求めんと
Na kom ac fahk, “Oasr mwet puokyu, nga tia pula. Oasr mwet uniyu tuh nga tiana esam. Efu ku nga kofla in tukakek? Nga enenu sie pac mwe nim ah.”
