箴言 知恵の泉 17
1 睦じうして一塊の乾けるパンあるは あらそひありて宰れる畜の盈たる家に愈る
Hàmake ty pilipito’e maike am-pianjiñañe, ta ty anjomba lifo-takataka mitraoke falaiñañe.
2 かしこき僕は恥をきたらする子ををさめ 且その子の兄弟の中にありて産業を分ち取る
Ty ondevo mitoloñ’ an-kahiti’e ty hifehe ty anake mahasalatse, ie hifanjara lova aman-droahalahy.
3 銀を試むる者は坩堝 金を試むる者は鑢 人の心を試むる者はヱホバなり
Tranaheñe an-tsinihara ty volafoty naho an-daforo ty volamena, vaho Iehovà ro mpitsòk’ arofo.
4 惡を行ふものは虚偽のくちびるにきき 虚偽をいふ者はあしき舌に耳を傾ぶく
Mañaon-tsoñin-tsereheñe ty lo-tsereke, tsatsihe’ i remborake ty lela manivetive.
5 貧人を嘲るものはその造主をあなどるなり 人の災禍を喜ぶものは罪をまぬかれず
Mañìnje i Andrianamboatse aze t’ie mañinje o rarakeo; tsy ho po-lafa ty mitohàke ami’ty hankàñe.
6 孫は老人の冠弁なり 父は子の榮なり
Sabakan-engen-droanjia o afe’eo, vaho enge’ o anakeo o rae’eo.
7 勝れたる事をいふは愚なる人に適はず 況て虚偽をいふ口唇は君たる者に適はんや
Tsy mañeva i dagola ty enta-soa-fehe; lombolombo izay ty soñy vìlañe an-droandriañe.
8 贈物はこれを受る者の目には貴き珠のごとし その向ふところにて凡て幸福を買ふ
Vatosoa am-pihainom-pahazo aze ty falalàñe, mampitombo mb’atia mb’aroa.
9 愛を追求むる者は人の過失をおほふ 人の事を言ひふるる者は朋友をあひ離れしむ
Mpipay hatea ty mpanaroñe fiolàñe, fe mampiria rañetse te mamereñ’ indroe.
10 一句の誡命の智人に徹るは百囘扑つことの愚なる人に徹るよりも深し
Laleke ty itrofaha’ ty endake ami’ty mahihitse, ta ty lafa zato ami’ty dagola.
11 叛きもとる者はただ惡きことのみをもとむ 比故に彼にむかひて残忍なる使者遣はさる
Mipay fiodiañe avao ty mpiola, aa le hañitrifañe irake masiake.
12 愚なる者の愚妄をなすにあはんよりは寧ろ子をとられたる牝熊にあへ
Hàmake hifanampe ami’ty lambon’ala nalàeñ-anake, te ami’ty dagola aman-kagegea’e.
13 惡をもて善に報ゆる者は惡その家を離れじ
Tsy ho po-hekoheko ty akiba’ ty mamereñe raty ami’ty soa.
14 争端の起源は堤より水をもらすに似たり この故にあらそひの起らざる先にこれを止むべし
Hoe mampipororoake rano ty fifotoram-pifandierañe, aa le apoho i lietsey tsy hiforehetse ho aly.
15 惡者を義とし義者を惡しとするこの二の者はヱホバに憎まる
Songa tiva am’ Iehovà ty mañatò ty lo-tsereke naho ty mamàtse ty vantañe.
16 愚なる者はすでに心なし何ぞ智慧をかはんとて手にその價の金をもつや
Aia ty dagola te hinday drala an-taña’e hikaloa’e hihitse kanao tsy an-tro’e ao ty hilala.
17 朋友はいづれの時にも愛す 兄弟は危難の時のために生る
Mikoko nainai’e ty rañetse, fe nasamake ho an-tsam-poheke ty rahalahy.
18 智慧なき人は手を拍てその友の前にて保證をなす
Miroe-rano ty manò-taña hiantofa’e ty songon-drañetse.
19 争端をこのむ者は罪を好み その門を高くする者は敗壊を求む
Mpitea fiolàñe ty mpikoko lietse, vaho mikai-rotsake ty mandranjy lalambey abo.
20 邪曲なる心ある者はさいはひを得ず その舌をみだりにする者はわざはひに陥る
Tsy mahatrea hasoa ty mengok’ an-troke; vaho mihotrak’ an-kaloviloviañe ao ty aman-dela mamañahy.
21 愚なる者を産むものは自己の憂を生じ 愚なる者の父は喜樂を得ず
Ho aman’anahelo ty misamake ty minè; vaho tsy aman-kaehake ty rae’ i gegey.
22 心のたのしみは良薬なり 霊魂のうれひは骨を枯す
Aoly soa ty arofo mifale, fe mahamain-taolañe ty hafola-po.
23 惡者は人の懐より賄賂をうけて審判の道をまぐ
Mandrambe vokañe boak’am-pisafoa ty lahiaga, hampikelokeloke ty lalam-bantañe.
24 智慧は哲者の面のまへにあり されど愚なる者は目を地の極にそそぐ
Añatrefa’ ty mahatsikarake ty hihitse, fe mihilohilo mb’añ’olo-tane añe ty maso’ i dagola.
25 愚なる子は其父の憂となり 亦これを生る母の煩労となる
Mañembetse an-drae ty hagegean’ana-dahy, vaho hafairañe amy nitoly azey.
26 義者を罰するは善らず 貴き者をその義ががために扑は善らず
Tsy mahasoa te liloveñe ty malio-tahiñe, naho ty andafañe roandriañe ty amy havañona’ey.
27 言を寡くする者は知識あり 心の静なる者は哲人なり
Malea fisaontsy ty mahilala, mahalie-troke t’indaty maharendreke.
28 愚なる者も黙するときは智慧ある者と思はれ その口唇を閉るときは哲者とおもはるべし
Ndra i seretsey ro atao mahihitse naho mahafianjiñe, mbore atao hendre t’ie mahatan-tsoñy.
