箴言 知恵の泉 14
1 智慧ある婦はその家をたて 愚なる婦はおのれの手をもて之を毀つ
Mandranjy ty akiba’e ty rakemba mahihitse, fe arotsa’ ty minè an-taña’e ty aze.
2 直くあゆむ者はヱホバを畏れ 曲りてあゆむ者はこれを侮る
Mañeveñe am’ Iehovà ty mañavelo an-kahiti’e, fe manirika aze ty mengok’ amo lala’eo.
3 愚なる者の口にはその傲のために鞭笞あり 智者の口唇はおのれを守る
Am-bava’ i dagola ty kobay ho an-dambosi’e, fe mañaro ty mahihitse o fivimbi’eo.
4 牛なければ飼蒭倉むなし牛の力によりて生産る物おほし
Ie tsy eo añombe, koake ty riha’e; Toe mahavokatse ty haozaran’ añombe.
5 忠信の證人はいつはらず 虚偽のあかしびとは謊言を吐く
Tsy mandañitse ty mpitalily migahiñe, fe mikofòke habodiake ty mpitarom-bande.
6 嘲笑者は智慧を求むれどもえず 哲者は知識を得ること容易し
Mipay hihitse ty mpanivetive fa tsy mahatrea, fe mora ami’ty mahafohiñe ty hitendreke hilala.
7 汝おろかなる者の前を離れされ つひに知識の彼にあるを見ざるべし
Mihankaña ami’ty fiatrefañe i minèñey, fa tsy ho oni’o eo ty soñy mahilala.
8 賢者の智慧はおのれの道を暁るにあり 愚なる者の痴は欺くにあり
Ty hihi’ i mahilalay: le t’ie mahatsikarake ty lia’e, fe hakalitahañe ty hagegean-dagola.
9 おろろかなる者は罪をかろんず されど義者の中には恩恵あり
Sirikae’ ty minèñe ty fisolohoañe, fe amo vañoñeo ty fiharoan-drehake.
10 心の苦みは心みづから知る其よろこびには他人あづからず
Fohi’ ty troke ty hafaim-piai’e, vaho tsy itraofa’ ty ambahiny ty firebeha’e.
11 惡者の家は亡され 正直き者の幕屋はさかゆ
Harotsake ty akiba’ i rati-tserekey, fe hiraorao ty kivoho’ o vañoñeo.
12 人のみづから見て正しとする途にしてその終はつひに死にいたる途となるものあり
Eo ty làlañe atao’ ondaty ho vantañe, f’ie migodañe mb’an-kavilasy ao.
13 笑ふ時にも心に悲あり 歎樂の終に憂あり
Mikoretse ty arofo ndra t’ie miankahake, vaho migadoñ’ an-kontoke ty rebeke.
14 心の悖れる者はおのれの途に飽かん 善人もまた自己に飽かん
Atsake o sata’eo ty midisa-voly, fe mahaeneñe t’indaty soa i azey.
15 拙者はすべての言を信ず 賢者はその行を愼む
Kila iantofa’ ty seretse, fe tsakorè’ ty hendre o lia’eo.
16 智慧ある者は怖れて惡をはなれ 愚なる者はたかぶりて怖れず
Mihilotse ty mahihitse vaho iholiara’e ty raty, fe mijikajika naho mitsidaredare ty dagola.
17 怒り易き者は愚なることを行ひ 惡き謀計を設くる者は惡まる
Manao raha tsi-roe-tafa-toe ty mora boseke, vaho tsambolitioheñe ty mikinia.
18 批者は愚なる事を得て所有となし 賢者は知識をもて冠弁となす
Mandova hagegeañe ty seretse, fe sabakaen-kilala ty hendre.
19 惡者は善者の前に俯伏し 罪ある者は義者の門に俯伏す
Hidrakadrakak’ anatrefa’ ty soa ty raty, naho an-dalambei’ o vantañeo ty tsereheñe.
20 貧者はその鄰にさへも惡まる されど富者を愛ずる者はおほし
Heje’ ty rañe’e i rarakey, fe maro ty mikoko i mpañalealey.
21 その鄰を藐むる者は罪あり 困苦者を憐むものは幸福あり
Aman-tahiñe ty manirìka ondaty, haha ka ty matarike amo poi’eo.
22 惡を謀る者は自己をあやまるにあらずや 善を謀る者には憐憫と眞實とあり
Tsy hidridrike hao ty mpikilily? Fe fiferenaiñañe naho hatò ro amo misafiry hasoao.
23 すべての勤労には利益あり されど口唇のことばは貧乏をきたらするのみなり
Amam-bokatse ze hene fitoloñañe, fe mahararake ty soñy mikofofoake.
24 智慧ある者の財寳はその冠弁となる 愚なる者のおろかはただ痴なり
Sabaka’ o mahihitseo ty vara’e; fe hagegeañe ty hanè’ o dagolao.
25 眞實の證人は人のいのちを救ふ 謊言を吐く者は偽人なり
Mpañaha aiñe ty mpitaroñe mahity, fe mpikitro-draha ty mikofò-bande.
26 ヱホバを畏るることは堅き依頼なり その児輩は逃避場をうべし
Fañarovañe fatratse ty fañeveñañe am’ Iehovà, vaho amam-pipalirañe o ana’eo.
27 ヱホバを畏るることは生命の泉なり 人を死の罟より脱れしむ
Havelo migoangoañe ty fañeveñañe am’ Iehovà, toe fampiariañe o fandri-kakoromahañeo.
28 王の榮は民の多きにあり 牧泊の衰敗は民を失ふにあり
Enge’ i mpanjakay ty borizañe maro; ampoheke ka ty ana-donake tsy ama’ ondaty.
29 怒を遅くする者は大なる知識あり 氣の短き者は愚なることを顕す
Àmpon-kilala ty malaon-kaviñerañe; fe mpañonjo hagegeañe ty mora boseke.
30 心の安穏なるは身のいのちなり 娼嫉は誉の腐なり
Mahavelon-tsandriñe ty arofo hendre, fe mahavoroke taolañe ty farahy.
31 貧者を虐ぐる者はその造主を侮るなり 彼をうやまふ者は貧者をあはれむ
Mitera i Andrianamboatse aze ty mamorekeke o rarakeo, fe miasy Aze ty mitretre mahatra.
32 惡者はその惡のうちにて亡され義者はその死ぬる時にも望あり
Arotsa’ ty fandilara’e ty rati-tsereke, fe am-pitsalohañe ty vañoñe te mivetrake.
33 智慧は哲者の心にとどまり 愚なる者の衷にある事はあらはる
Mimoneñe añ’arofo’ i mahilalay ty hihitse, fe abentabenta’ o dagolao ty antrok’ ao.
34 義は國を高くし罪は民を辱しむ
Mañonjom-pifeheañe ty havañonañe, fe mañìnje o borizañeo ty hakeo.
35 さとき僕は王の恩を蒙ぶり 辱をきたらす者はその震怒にあふ
Osihe’ ty mpanjaka ty mpitoroñe mitoloñe an-kihitse, fe atretrè’e an-kaviñerañe ty manao hasalarañe.
