箴言 知恵の泉 14
1 智慧ある婦はその家をたて 愚なる婦はおのれの手をもて之を毀つ
Mwasi ya bwanya atongaka ndako na ye, kasi mwasi oyo azangi mayele abukaka yango na maboko na ye moko.
2 直くあゆむ者はヱホバを畏れ 曲りてあゆむ者はこれを侮る
Moto oyo atambolaka alima atosaka Yawe, kasi moto oyo nzela na ye etengama-tengama atiolaka Ye.
3 愚なる者の口にはその傲のために鞭笞あり 智者の口唇はおのれを守る
Kati na monoko ya moto oyo azangi mayele, ezalaka na nzete ya lolendo, kasi bibebu ya moto ya bwanya ebatelaka ye.
4 牛なければ飼蒭倉むなし牛の力によりて生産る物おほし
Esika oyo ezalaka na ngombe te, elielo mpe ezalaka na eloko te, pamba te ezali makasi ya bangombe nde epesaka bomengo.
5 忠信の證人はいつはらず 虚偽のあかしびとは謊言を吐く
Motatoli ya sembo akosaka te, kasi motatoli ya mabe alobaka lokuta.
6 嘲笑者は智慧を求むれどもえず 哲者は知識を得ること容易し
Motioli alukaka bwanya mpe azwaka yango te, kasi boyebi eyaka na pete epai na moto ya mayele.
7 汝おろかなる者の前を離れされ つひに知識の彼にあるを見ざるべし
Zala mosika ya zoba, pamba te okotikala kozwa boyebi te na bibebu na ye.
8 賢者の智慧はおのれの道を暁るにあり 愚なる者の痴は欺くにあり
Bwanya ya moto ya mayele esosolisaka ye nzela na ye, kasi bozoba ya bato oyo bazangi mayele: lokuta.
9 おろろかなる者は罪をかろんず されど義者の中には恩恵あり
Bazoba balingaka te kosenga bolimbisi, kasi ngolu na Nzambe ezalaka kati na bato ya sembo.
10 心の苦みは心みづから知る其よろこびには他人あづからず
Motema eyebaka pasi na yango moko, moko te akoki kokabola na yango esengo.
11 惡者の家は亡され 正直き者の幕屋はさかゆ
Ndako ya moto mabe ekobukana, kasi ndako ya kapo ya bayengebene ekofuluka.
12 人のみづから見て正しとする途にしてその終はつひに死にいたる途となるものあり
Nzela mosusu emonanaka sembo na miso ya bato, nzokande, na suka, ememaka na kufa.
13 笑ふ時にも心に悲あり 歎樂の終に憂あり
Ezala kati na koseka, motema ekoki kozala na mawa, mpe esengo ekoki kosuka na mawa.
14 心の悖れる者はおのれの途に飽かん 善人もまた自己に飽かん
Bato oyo batambolaka na boyengebene te bakozwa lifuti kolanda misala na bango, kasi moto ya sembo mpe akozwa lifuti kolanda misala na ye.
15 拙者はすべての言を信ず 賢者はその行を愼む
Moto oyo azangi mayele andimaka makambo nyonso oyo balobaka, kasi moto ya mayele atambolaka na bokebi.
16 智慧ある者は怖れて惡をはなれ 愚なる者はたかぶりて怖れず
Moto ya bwanya abangaka mabe mpe akimaka yango, kasi zoba atombokaka, na elikya nyonso.
17 怒り易き者は愚なることを行ひ 惡き謀計を設くる者は惡まる
Moto oyo asilikaka noki asalaka makambo ya bozoba, mpe bayinaka moto ya mayele mabe.
18 批者は愚なる事を得て所有となし 賢者は知識をもて冠弁となす
Bato oyo bazangi mayele bazwaka bozoba lokola libula, kasi bato ya mayele bazwaka boyebi lokola motole.
19 惡者は善者の前に俯伏し 罪ある者は義者の門に俯伏す
Bato mabe bakofukama liboso ya bato ya malamu, bato ya mitema mabe bakofukama na ekuke ya bato ya sembo.
20 貧者はその鄰にさへも惡まる されど富者を愛ずる者はおほし
Mobola ayinamaka ata epai na moninga na ye moko, kasi mozwi azalaka na baninga ebele.
21 その鄰を藐むる者は罪あり 困苦者を憐むものは幸福あり
Moto oyo atiolaka moninga na ye asalaka lisumu, kasi esengo na moto oyo asalaka bato bakelela bolamu.
22 惡を謀る者は自己をあやまるにあらずや 善を謀る者には憐憫と眞實とあり
Boni, bato oyo babongisaka kosala mabe bazali na libunga te? Kasi boboto mpe solo ezali epai ya bato oyo babongisaka kosala bolamu.
23 すべての勤労には利益あり されど口唇のことばは貧乏をきたらするのみなり
Mosala nyonso epesaka litomba, kasi maloba ya pamba ememaka na bobola.
24 智慧ある者の財寳はその冠弁となる 愚なる者のおろかはただ痴なり
Bozwi ya bato ya bwanya ezalaka lokola motole na bango, kasi bozoba ya bato oyo bazangi mayele ezalaka lokola liboma.
25 眞實の證人は人のいのちを救ふ 謊言を吐く者は偽人なり
Motatoli oyo alobaka solo abikisaka bato ebele, kasi motatoli ya mabe alobaka lokuta.
26 ヱホバを畏るることは堅き依頼なり その児輩は逃避場をうべし
Moto oyo atosaka Yawe akomaka na kondima makasi, mpe bana na ye bakozwa ekimelo.
27 ヱホバを畏るることは生命の泉なり 人を死の罟より脱れしむ
Kotosa Yawe ezali etima ya bomoi, ekangolaka na mitambo ya kufa.
28 王の榮は民の多きにあり 牧泊の衰敗は民を失ふにあり
Kozala na bato ebele epesaka mokonzi lokumu, kasi mokonzi akweyaka soki azali na bato te.
29 怒を遅くする者は大なる知識あり 氣の短き者は愚なることを顕す
Moto oyo asilikaka noki te azalaka mayele, kasi moto oyo akangaka motema te abimisaka bozoba na ye.
30 心の安穏なるは身のいのちなり 娼嫉は誉の腐なり
Motema oyo ezali na kimia epesaka bomoi na nzoto, kasi bilulela epolisaka mikuwa.
31 貧者を虐ぐる者はその造主を侮るなり 彼をうやまふ者は貧者をあはれむ
Moto oyo anyokolaka mobola atiolaka Mokeli ya mobola yango, kasi moto oyo asalelaka moto akelela bolamu apesaka Ye lokumu.
32 惡者はその惡のうちにて亡され義者はその死ぬる時にも望あり
Babenganaka moto mabe mpo na mabe na ye, kasi moto ya sembo awumelaka na elikya kino ata na kufa.
33 智慧は哲者の心にとどまり 愚なる者の衷にある事はあらはる
Bwanya ewumelaka kati na motema ya moto oyo azali na bososoli; kasi boni, ekoyebana solo kati na bazoba?
34 義は國を高くし罪は民を辱しむ
Bosembo etombolaka ekolo, kasi lisumu ememelaka bato soni.
35 さとき僕は王の恩を蒙ぶり 辱をきたらす者はその震怒にあふ
Mokonzi asepelaka na mosali ya bwanya, kasi mosali oyo ayokisaka ye soni apelisaka kanda na ye.
