< 箴言 知恵の泉 1 >
Masese ya Salomo, mwana mobali ya Davidi, mokonzi ya Isalaele:
2 これは人に知恵と教訓とを知らせ、悟りの言葉をさとらせ、
mpo na koyeba bwanya, kozwa mateya mpe kososola maloba ya mayele;
3 賢い行いと、正義と公正と公平の教訓をうけさせ、
mpo na kozwa mateya ya bwanya oyo epesaka bizaleli ya sembo, ya boyengebene mpe makambo ya alima;
4 思慮のない者に悟りを与え、若い者に知識と慎みを得させるためである。
mpo na kopesa mayele epai ya bazoba, mpe boyebi epai ya bilenge.
5 賢い者はこれを聞いて学に進み、さとい者は指導を得る。
Tika ete moto ya bwanya ayoka yango, mpe akobakisa bwanya na ye, bongo moto ya mayele akoyeba mayele ya kotambolisa bato;
6 人はこれによって箴言と、たとえと、賢い者の言葉と、そのなぞとを悟る。
mpo na kososola masese mpe sambole, maloba ya bwanya mpe kolimbola makambo.
7 主を恐れることは知識のはじめである、愚かな者は知恵と教訓を軽んじる。
Kotosa Yawe ezali mosisa ya mayele; bato oyo bazangi mayele batiolaka bwanya mpe toli.
8 わが子よ、あなたは父の教訓を聞き、母の教を捨ててはならない。
Mwana na ngai ya mobali, yoka toli ya tata na yo, mpe kobwaka te mateya ya mama na yo;
9 それらは、あなたの頭の麗しい冠となり、あなたの首の飾りとなるからである。
Pamba te ekozala lokola ekoti ya ngolu na moto na yo, mpe lokola mayaka ya kitoko na kingo na yo.
10 わが子よ、悪者があなたを誘っても、それに従ってはならない。
Mwana na ngai ya mobali, soki bato ya masumu balingi kokweyisa yo, komitika te.
11 彼らがあなたに向かって、「一緒に来なさい。われわれは待ち伏せして、人の血を流し、罪のない者を、ゆえなく伏してねらい、
Soki balobi na yo: « Yaka elongo na biso, tika ete tosala motambo mpo na koboma bato, tokosepela mpo na kokanga moto oyo ayebi likambo te!
12 陰府のように、彼らを生きたままで、のみ尽し、健やかな者を、墓に下る者のようにしよう。 (Sheol )
Ndenge mokili ya bakufi esalaka, tokomela ye ya bomoi, tokomela ye mobimba lokola bato oyo bakitaka na libulu ya kufa; (Sheol )
13 われわれは、さまざまの尊い貨財を得、奪い取った物で、われわれの家を満たそう。
tokozwa biloko ya talo ya ndenge na ndenge, mpe tokotondisa bandako na biso na bomengo ya bitumba;
14 あなたもわれわれの仲間に加わりなさい、われわれは共に一つの金袋を持とう」と言っても、
okozwa ndambo na yo epai na biso, pamba te biso nyonso tokosangisa biloko na biso esika moko; »
15 わが子よ、彼らの仲間になってはならない、あなたの足をとどめて、彼らの道に行ってはならない。
mwana na ngai ya mobali, kokende elongo na bango te, longola makolo na yo na nzela na bango;
16 彼らの足は悪に走り、血を流すことに速いからだ。
pamba te makolo na bango ekimaka mbangu mpo na kolanda mabe, mpe bapotaka mbangu mpo na kosopa makila.
17 すべて鳥の目の前で網を張るのは、むだである。
Solo, ezali pamba kotia monyama liboso ya miso ya bikelamu nyonso oyo ezali na mapapu.
18 彼らは自分の血を待ち伏せし、自分の命を伏してねらうのだ。
Kasi bango, batiaka mitambo mpo na kosopa makila na bango moko, bamilukelaka pasi na bomoi na bango.
19 すべて利をむさぼる者の道はこのようなものである。これはその持ち主の命を取り去るのだ。
Moto oyo alukaka kozwa bomengo na nzela ya lokuta asukaka kaka bongo, mpe bomengo yango ebomaka kaka ye moko.
20 知恵は、ちまたに呼ばわり、市場にその声をあげ、
Bwanya azali koganga na libanda, atomboli mongongo na ye na bisika oyo bato ebele bakutanaka;
azali koganga na bisika ya loyenge mpe azali koloba liboso ya ekuke ya engumba:
22 「思慮のない者たちよ、あなたがたは、いつまで思慮のないことを好むのか。あざける者は、いつまで、あざけり楽しみ、愚かな者は、いつまで、知識を憎むのか。
« Yo moto oyo ozangi mayele, kino tango nini okolinga bozoba na yo? Kino tango nini batioli bakokoba kosepela kotiola? Mpe bino bazoba, kino tango nini bokokoba koyina mayele?
23 わたしの戒めに心をとめよ、見よ、わたしは自分の思いを、あなたがたに告げ、わたしの言葉を、あなたがたに知らせる。
Soki boyoki makebisi na Ngai, nakosopela bino Molimo na Ngai mpe nakososolisa bino maloba na Ngai.
24 わたしは呼んだが、あなたがたは聞くことを拒み、手を伸べたが、顧みる者はなく、
Kasi lokola bosundolaki Ngai tango nazalaki kobelela mpe moto moko te asalaki keba tango natandaki loboko,
25 かえって、あなたがたはわたしのすべての勧めを捨て、わたしの戒めを受けなかったので、
lokola bobwakaki toli na Ngai mpe boboyaki kondima pamela na Ngai,
26 わたしもまた、あなたがたが災にあう時に、笑い、あなたがたが恐慌にあう時、あざけるであろう。
Ngai mpe nakoseka bino tango pasi ekoyela bino, nakotiola bino tango minyoko ekokomela bino,
27 これは恐慌が、あらしのようにあなたがたに臨み、災が、つむじ風のように臨み、悩みと悲しみとが、あなたがたに臨む時である。
tango minyoko ekokomela bino na pwasa lokola mvula ya kake makasi, tango somo ekoyela bino lokola ekumbaki, tango mawa mpe somo ekokomela bino.
28 その時、彼らはわたしを呼ぶであろう、しかし、わたしは答えない。ひたすら、わたしを求めるであろう、しかし、わたしに会えない。
Bakoganga epai na Ngai, kasi nakoyanola bango te; bakoluka Ngai na ngonga ya malamu, kasi bakomona Ngai te.
Lokola bayinaki boyebi mpe baponaki te nzela ya kotosa Yawe,
30 わたしの勧めに従わず、すべての戒めを軽んじたゆえ、
lokola baboyaki kondima toli na Ngai mpe batiolaki pamela na Ngai,
31 自分の行いの実を食らい、自分の計りごとに飽きる。
bakolia mbuma ya etamboli na bango mpe bakotonda na mabongisi ya mitema na bango moko.
32 思慮のない者の不従順はおのれを殺し、愚かな者の安楽はおのれを滅ぼす。
Pamba te kotomboka ya bato oyo bazangi mayele ekoboma bango, mpe bozangi bokebi ya bato oyo bazangi mayele ekoboma kaka bango moko;
33 しかし、わたしに聞き従う者は安らかに住まい、災に会う恐れもなく、安全である」。
kasi moto oyo ayokaka Ngai akovanda na kimia mpe akobanga mabe moko te. »