箴言 知恵の泉 31
1 レムエル王のことば即ちその母の彼に教へし箴言なり
Maloba ya mokonzi Lemweli, mateya oyo mama na ye ateyaki ye:
2 わが子よ何を言んか わが胎の子よ何をいはんか 我が願ひて得たる子よ何をいはんか
Eh mwana na ngai ya mobali, mwana oyo abimi na libumu na ngai, mwana mobali oyo nalapelaka ndayi:
3 なんぢの力を女につひやすなかれ 王を滅すものに汝の途をまかする勿れ
Kosilisa makasi na yo na basi te, komitika te na basi oyo bapengwisaka bakonzi!
4 レムエルよ酒を飮は王の爲べき事に非ず 王の爲べき事にあらず 醇醪を求むるは牧伯の爲すべき事にあらず
Eh Lemweli, ebongi te mpo na bakonzi; te, ebongi te mpo na bato minene kotuna: « Wapi masanga ya makasi? »
5 恐くは洒を飮て律法をわすれ 且すべて惱まさるる者の審判を枉げん
Noki te soki bameli yango, bakobosana mibeko mpe bakokata na bosembo te makambo ya banyokolami.
6 醇醪を亡びんとする者にあたへ 酒を心の傷める者にあたへよ
Pesa masanga ya makasi epai ya bato oyo balingi kokufa, mpe vino epai ya bato oyo bazali kotungisama na motema.
7 かれ飮てその貧窮をわすれ復その苦楚を憶はざるべし
Tika bango bamela mpo ete babosana pasi na bango mpe batika kokanisa lisusu minyoko na bango.
8 なんぢ瘖者のため又すべての孤者の訟のために口をひらけ
Fungola monoko na yo mpo na kolobela bato oyo bazali na makoki ya koloba te, mpe mpo na kolongisa bato oyo bazanga basungi.
9 なんぢ口をひらきて義しき審判をなし貧者と窮乏者の訟を糺せ
Fungola monoko na yo mpe sambisa na bosembo, bundela babola mpe bato oyo bakelela.
10 誰か賢き女を見出すことを得ん その價は眞珠よりも貴とし
Nani akoki komona mwasi ya lokumu? Azali na motuya koleka babiju ya talo.
11 その夫の心は彼を恃み その産業は乏しくならじ
Mobali na ye atielaka ye motema mpe azangaka te biloko ya motuya.
12 彼が存命ふる間はその夫に善事をなして惡き事をなさず
Tango nyonso ya bomoi na ye, apesaka mobali na ye esengo, kasi mawa te;
13 彼は羊の毛と麻とを求め喜びて手から操き
alukaka bapwale ya meme mpe basinga ya lino, bongo maboko na ye etongaka yango na esengo.
14 商賈の舟のごとく遠き國よりその糧を運び
Azali lokola masuwa ya bato ya mombongo, akendaka koluka bilei na ye mosika;
15 夜のあけぬ先に起てその家人に糧をあたへ その婢女に日用の分をあたふ
alamukaka wana butu ezali nanu, abongisaka bilei mpo na ndako na ye mpe akabolelaka basali na ye ya basi misala.
16 田畝をはかりて之を買ひ その手の操作をもて葡萄園を植ゑ
Soki asepeli na elanga, asombaka yango; mpe na mbuma ya misala na ye, alonaka elanga ya vino.
17 力をもて腰に帯し その手を強くす
Akangaka loketo na ye makasi mpe akembisaka maboko na ye na mosala.
18 彼はその利潤の益あるを知る その燈火は終夜きえず
Amonaka ete mombongo na ye etambolaka malamu; mpe kino na butu, mwinda na ye ekokufa te.
19 かれ手を紡線車にのべ その指に紡錘をとり
Maboko na ye esimbaka mitonga oyo batongelaka, mpe misapi na ye etongaka bilamba.
20 手を貧者にのべ 手を困苦者に舒ぶ
Afungolaka loboko na ye mpo na kokabela babola, mpe asembolaka yango mpo na kosunga bato bakelela.
21 彼は家人の爲に雪をおそれず 蓋その家人みな蕃紅の衣をきればなり
Tango mvula ya pembe ekitaka, abangaka eloko moko te mpo na ndako na ye, pamba te bato nyonso kati na ndako na ye balataka bilamba ya malili.
22 彼はおのれの爲に美しき褥子をつくり 細布と紫とをもてその衣とせり
Asalaka babulangeti mpo na mbeto na ye mpe alataka bilamba na ye ya lino ya kitoko mpe ya motane.
23 その夫はその地の長老とともに邑の門に坐するによりて人に知らるるなり
Bapesaka mobali na ye lokumu, na ekuke ya engumba, tango avandaka elongo na bakambi ya mokili.
24 彼は細布の衣を製りてこれをうり 帯をつくりて商賈にあたふ
Asalaka bilamba ya lino mpe atekaka yango, asalaka mombongo ya mikaba.
25 彼は筋力と尊貴とを衣とし且のちの日を笑ふ
Alataka lokola elamba: molende na mosala mpe lokumu; mikolo ya lobi ebangisaka ye te, asekaka nde yango.
26 彼は口を啓きて智慧をのぶ 仁愛の教誨その舌にあり
Alobaka na bwanya, mpe lolemo na ye epesaka malakisi na bolingo.
27 かれはその家の事を鑒み 怠惰の糧を食はず
Azalaka na bokebi na makambo nyonso oyo elekaka na ndako na ye, mpe aliaka lipa na bogoyigoyi te.
28 その衆子は起て彼を祝す その夫も彼を讃ていふ
Bana na ye bakotelema mpo na kokumisa ye, mpe tala ndenge mobali na ye mpe akumisaka ye:
29 賢く事をなす女子は多けれども 汝はすべての女子に愈れり
« Basi ebele basalaka makambo ya lokumu; kasi yo, oleki bango nyonso! »
30 艶麗はいつはりなり 美色は呼吸のごとし 惟ヱホバを畏るる女は誉られん
Bonzenga ya elongi ekosaka, mpe kitoko ya nzoto ezalaka pamba; kasi mwasi oyo atosaka Yawe, ye nde abongi na lokumu.
31 その手の操作の果をこれにあたへ その行爲によりてこれを邑の門にほめよ
Bopesa ye bambuma ya misala na ye! Tika ete bapesa ye lokumu, na bikuke ya engumba, mpo na misala nyonso oyo asalaka!
