箴言 知恵の泉 30
1 ヤケの子アグルの語なる箴言 かれイテエルにむかひて之をいへり 即ちイテエルとクカルとにいへる所のものなり
Tala maloba ya Aguri, mwana mobali ya Yake. Ezali ye nde alobaki yango epai ya Itieli, epai ya Itieli mpe Ukali:
2 我は人よりも愚なり 我には人の聡明あらず
Solo, nazali zoba koleka bato nyonso, nazali ata na mayele ya bomoto te;
3 我いまた智慧をならひ得ず またいまだ至聖きものを暁ることをえず
nayekolaki bwanya te, mpe nazali na boyebi ya Mosantu te.
4 天に昇りまた降りし者は誰か 風をその掌中に聚めし者は誰か 水を衣につつみし者は誰か 他のすべての限界を定めし者は誰か その名は何ぞ その子の名は何ぞ 汝これを知るや
Nani amata na Lola to mpe akita wuta kuna? Nani asangisa mopepe kati na maboko na ye? Nani akanga mayi na kazaka na ye? Nani akata bandelo nyonso ya mabele? Kombo na ye nani? Mpe kombo ya mwana na ye ezali nani? Yebisa ngai soki oyebi!
5 神の言はみな潔よし 神は彼を頼むものの盾なり
Liloba nyonso ya Nzambe ezalaka na libunga te, ezali nguba mpo na bato oyo bazwaka yango lokola ebombamelo na bango.
6 汝その言に加ふること勿れ 恐くは彼なんぢをせめ 又なんぢを謊る者となしたまはん
Kobakisa eloko moko te na maloba na Ye, noki te apamela yo mpe abimisa yo mokosi.
7 われ二の事をなんぢに求めたり 我が死ざる先にこれをたまへ
Oh Yawe, nasengi Yo biloko mibale, kopimela ngai yango te liboso ete nakufa:
8 即ち虚假と謊言とを我より離れしめ 我をして貧からしめずまた富しめず 惟なくてならぬ糧をあたへ給へ
longola mosika na ngai makambo ya pamba mpe ya lokuta, kopesa ngai te bobola to bozwi, kasi pesa ngai kaka, mokolo na mokolo, lipa oyo ekoki na ngai,
9 そは我あきて神を知ずといひヱホバは誰なりやといはんことを恐れ また貧くして窃盗をなし我が紳の名を汚さんことを恐るればなり
pamba te soki natondi makasi, nakoki kowangana Yo mpe koloba: « Yawe nde nani? » To soki nazali na bobola, nakoki koyiba mpe koyokisa Kombo ya Nzambe na ngai soni.
10 なんぢ僕をその主に讒ることなかれ 恐くは彼なんぢを詛ひてなんぢ罪せられん
Kotonga mowumbu te liboso ya nkolo na ye, noki te alakela yo mabe, mpe omona pasi.
11 その父を詛ひその母を祝せざる世類あり
Ezali na bato oyo balakelaka batata na bango mabe mpe bapambolaka te bamama na bango.
12 おのれの目に自らを潔者となして尚その汚穢を滌はれざる世類あり
Ezali na bato oyo bamimonaka peto na miso na bango moko, nzokande bamipetoli na mbindo na bango te.
13 また一の世類あり 嗚呼その眼はいかに高きぞや その瞼は昂れり
Ezali na bato oyo batonda na lolendo mpe bamonaka bato mosusu pamba.
14 その歯は劍のごとく その牙は刃のごとき世類あり 彼等は貧き者を地より呑み 窮乏者を人の中より食ふ
Ezali na bato oyo minu na bango ezali lokola mipanga, lokola mbeli mpo na koboma babola kati na mokili mpe bato bakelela kati na bato.
15 蛭に二人の女あり 與ヘよ與へよと呼はる 飽ことを知ざるもの三あり 否な四あり皆たれりといはず
Sonzo ezalaka na bana basi mibale, egangaka kaka: « Pesa! Pesa! » Ezali na biloko misato oyo etondaka te, minei oyo elobaka te: « Ekoki! »
Mboka ya bakufi, libumu ya mwasi oyo abotaka te, mabele oyo etondaka mayi te, mpe moto oyo elobaka te: « Ekoki! » (Sheol h7585)
17 おのれの父を嘲り母に從ふことをいやしとする眼は 谷の鴉これを抜いだし鷲の雛これを食はん
Liso oyo etiolaka tata mpe ezanga botosi epai ya mama, ekotobolama na bayanganga ya lubwaku, mpe bana ya mpongo ekolia yango.
18 わが奇とするもの三あり否な四あり共にわが識ざる者なり
Ezali na biloko misato oyo nasosolaka te, ata kutu minei oyo nayebaka te:
19 即ち空にとぷ鷲の路 磐の上にはふ蛇の路 淘にはしる舟の路 男の女にあふの路これなり
Nzela ya mpongo na likolo, nzela ya nyoka na likolo ya libanga, nzela ya masuwa kati na ebale, mpe nzela ya elenge mobali epai ya elenge mwasi.
20 淫婦の途も亦しかり 彼は食ひてその口を拭ひ われ惡きことを爲ざりきといふ
Tala ndenge mwasi ya ndumba asalaka: Soki alie, apangusaka monoko; mpe na sima, akoloba: « Nasali na ngai mabe te! »
21 地は三の者によりて震ふ否な四の者によりて耐ることあたはざるなり
Ezali na makambo misato oyo eningisaka mokili, ata kutu minei oyo mokili ekokaka kondima te:
22 即ち僕たるもの王となるに因り愚なるもの糧に飽るにより
Mowumbu oyo akomi mokonzi, zoba oyo atondi na bomengo,
23 厭忌はれたる婦の嫁ぐにより婢女その生母に績に囚りてなり
mwasi oyo balingaka te, kasi abali; mpe mwasi mosali oyo azwi bomengo ya nkolo na ye ya mwasi.
24 地に四の物あり微小といへども最智し
Ezali na banyama mike minei na mokili, oyo, nzokande, ezalaka na bwanya mingi:
25 蟻は力なき者なれどもその糧を夏のうちに備ふ
Bafurmi: ezali bikelamu oyo ezanga makasi, kasi ebongisaka bilei na yango na tango ya elanga;
26 山鼠ば強からざれどもその室を磐につくる
bampanya ya zamba: ezali bikelamu oyo ezanga nguya, kasi etongaka bandako na yango kati na mabanga;
27 蝗は王なけれどもみな隊を立ていづ
mabanki: ezalaka na mokonzi te, kasi nyonso etambolaka nzela moko na molongo;
28 守宮は手をもてつかまり王の宮にをる
moselekete: loboko ekoki kokanga yango, kasi ezalaka kati na bandako ya bakonzi.
29 善あゆむもの三あり否な四あり皆よく歩く
Ezali na banyama misato oyo etambolaka malamu, ata kutu minei oyo edendaka soki ezali kotambola:
30 獣の中にて最も強くもろもろのものの前より退かざる獅子
Nkosi: nyama ya makasi kati na banyama, ezongaka sima te ata liboso ya nani;
31 肚帯せし戦馬 牡野羊 および當ること能はざる王これなり
soso ya mobali, ntaba mobali, mpe mokonzi oyo azali kotambola liboso ya mampinga na ye.
32 汝もし愚にして自から高ぶり或は惡きことを計らば汝の手を口に當つべし
Soki osali bozoba mpo na komikumisa, mpe soki ozali na makanisi mabe, tia loboko na monoko na yo,
33 それ乳を搾れば乾酪いで鼻を搾れば血いで 怒を激れば争端おこる
pamba te kobeta-beta mabele ebimisaka manteka, kobeta zolo ebimisaka makila, mpe kotumbola kanda eyeisaka koswana.
