箴言 知恵の泉 22
1 令名は大いなる富にまさり、恩恵は銀や金よりも良い。
Aleo ho tsara laza toy izay ho be harena, Ary tsara ny fitia noho ny volafotsy sy ny volamena.
2 富める者と貧しい者とは共に世におる、すべてこれを造られたのは主である。
Mihaona ny manan-karena sy ny malahelo; Fa Jehovah no Mpanao azy roa tonta.
3 賢い者は災を見て自ら避け、思慮のない者は進んでいって、罰をうける。
Ny mahira-tsaina mahatsinjo ny loza ka miery; Fa ny kely saina kosa mandroso ka voa.
4 謙遜と主を恐れることとの報いは、富と誉と命とである。
Ny valin’ ny fanetren-tena sy ny fahatahorana an’ i Jehovah Dia harena sy voninahitra ary fiainana.
5 よこしまな者の道にはいばらとわながあり、たましいを守る者は遠くこれを離れる。
Tsilo sy fandrika no amin’ ny alehan’ ny maditra; Fa izay te-hiaro ny ainy dia manalavitra izany.
6 子をその行くべき道に従って教えよ、そうすれば年老いても、それを離れることがない。
Zaro amin’ izay lalana tokony halehany ny zaza, Ka na rehefa antitra aza izy, dia tsy hiala amin’ izany.
7 富める者は貧しき者を治め、借りる者は貸す人の奴隷となる。
Ny manan-karena dia manapaka ny malahelo, Ary izay misambotra dia mpanompon’ ny mampisambotra.
8 悪をまく者は災を刈り、その怒りのつえはすたれる。
Izay mamafy heloka dia hijinja fahoriana, Ary ho levona ny tsorakazon’ ny fahatezerany.
9 人を見て恵む者はめぐまれる、自分のパンを貧しい人に与えるからである。
Izay manana maso miantra hotahina, Satria anomezany ho an’ ny malahelo ny haniny.
10 あざける者を追放すれば争いもまた去り、かつ、いさかいも、はずかしめもなくなる。
Roahy ny mpaniratsira, dia ho afaka ny fifandirana, Eny, hitsahatra ny ady sy ny fahafaham-baraka.
11 心の潔白を愛する者、その言葉の上品な者は、王がその友となる。
Izay tia fahadiovam-po, dia milaza soa ny molony. Sady sakaizan’ ny mpanjaka izy.
12 主の目は知識ある者を守る、しかし主は不信実な者の言葉を敗られる。
Ny mason’ i Jehovah miaro ny manam-pahalalana; Fa ny tenin’ ny mpivadika dia foanany.
13 なまけ者は言う、「ししがそとにいる、わたしは、ちまたで殺される」と。
Hoy ny malaina: Misy liona any ivelany; Ho fatin’ ny sasany any an-dalambe aho.
14 遊女の口は深い落し穴である、主に憎まれる者はその中に陥る。
Ny vavan’ ny vehivavy jejo dia lavaka lalina; Izay voaozon’ i Jehovah no ho latsaka ao.
15 愚かなことが子供の心の中につながれている、懲しめのむちは、これを遠く追いだす。
Miraikitra amin’ ny fon’ ny zaza ny hadalana; Fa ny tsorakazo famaizana no hampanalavitra izany aminy.
16 貧しい者をしえたげて自分の富を増そうとする者と、富める者に与える者とは、ついに必ず貧しくなる。
Izay mampahory ny malahelo dia mampitombo ny hareny; Fa izay manome ho an’ ny manana kosa dia mampihena ny hareny.
17 あなたの耳を傾けて知恵ある者の言葉を聞き、かつ、わたしの知識にあなたの心を用いよ。
Atongilano ny sofinao, ka henoy ny tenin’ ny hendry, Ary ampitandremo ny fahalalako ny fonao;
18 これをあなたのうちに保ち、ことごとく、あなたのくちびるに備えておくなら、楽しいことである。
Fa mahafinaritra raha voatahirinao ao an-kibonao izany, Koa aoka samy ho eo amin’ ny molotrao.
19 あなたが主に、寄り頼むことのできるように、わたしはきょう、これをあなたにも教える。
Hianao dia ianao no nampahafantariko izany, Mba hitokianao amin’ i Jehovah.
20 わたしは、勧めと知識との三十の言葉をあなたのためにしるしたではないか。
Tsy efa nanoratra zava-tsoa ho anao va aho, Izay misy hevitra tsara sy fahalalana,
21 それは正しいこと、真実なことをあなたに示し、あなたをつかわした者に真実の答をさせるためであった。
Mba hampahafantariko ny fahamarinan’ ny teny mahatoky ianao, Sy hahazoanao teny holazaina amin’ izay naniraka anao?
22 貧しい者を、貧しいゆえに、かすめてはならない、悩む者を、町の門でおさえつけてはならない。
Aza manosihosy ny malahelo, saingy malahelo izy; Ary aza dia manifakifa ny ory eo am-bavahady;
23 それは主が彼らの訴えをただし、かつ彼らをそこなう者の命を、そこなわれるからである。
Fa Jehovah anie ka hisolo vava azy amin’ ny adiny. Ary hanimba ny ain’ izay manimba azy.
24 怒る者と交わるな、憤る人と共に行くな。
Aza misakaiza amin’ ny olona mora tezitra, Ary aza miara-dia amin’ ny olona foizina,
25 それはあなたがその道にならって、みずから、わなに陥ることのないためである。
Fandrao ianao mianatra ny fanaony Ka mahazo fandrika ho an’ ny ainao.
26 あなたは人と手を打つ者となってはならない、人の負債の保証をしてはならない。
Aza mety ho isan’ ny mifandray tanana, Na izay mianto-trosa;
27 あなたが償うものがないとき、あなたの寝ている寝床までも、人が奪い取ってよかろうか。
Raha tsy manan-kaloa ianao, Nahoana no dia halainy ny lafika andrianao?
28 あなたの先祖が立てた古い地境を移してはならない。
Aza manakisaka ny fari-tany ela, Izay naorin’ ny razanao.
29 あなたはそのわざに巧みな人を見るか、そのような人は王の前に立つが、卑しい人々の前には立たない。
Mahita olona mailaka amin’ ny raharahany va ianao? Eo anatrehan’ ny mpanjaka no hitsanganany, Fa tsy hitsangana eo anatrehan’ ny olona ambany izy.
