< ヨハネの福音書 11 >
1 さて、ひとりの病人がいた。ラザロといい、マリヤとその姉妹マルタの村ベタニヤの人であった。
Bitaaniya giya gutan Alaazara giya issi addey harggettis. Bitaaney Mayraamanne I michchiya Martta de7iya guta.
2 このマリヤは主に香油をぬり、自分の髪の毛で、主の足をふいた女であって、病気であったのは、彼女の兄弟ラザロであった。
He Mayraama Godaa tohuwa shitto tiyada ba binaanan iya tohuwa quchchidaaro. Harggettiday I ishaa Alaazara.
3 姉妹たちは人をイエスのもとにつかわして、「主よ、ただ今、あなたが愛しておられる者が病気をしています」と言わせた。
Hessa gisho, michcheti, “Godaw, ne doseyssi harggettis” gidi Yesuusakko kiittidosona.
4 イエスはそれを聞いて言われた、「この病気は死ぬほどのものではない。それは神の栄光のため、また、神の子がそれによって栄光を受けるためのものである」。
Yesuusi hessa si7ida wode, “Ha harggey, Xoossaynne iya Na7ay bonchchettana melappe attin hayqos gathiya hargge gidenna” yaagis.
5 イエスは、マルタとその姉妹とラザロとを愛しておられた。
Yesuusi Martta, I michchiwunne Alaazara dosees.
6 ラザロが病気であることを聞いてから、なおふつか、そのおられた所に滞在された。
Shin Alaazari harggidayssa Yesuusi si7idi ba de7iya bessan nam77u gallas gam77is.
7 それから弟子たちに、「もう一度ユダヤに行こう」と言われた。
Hessafe guye, Yesuusi ba tamaaretakko, “Zaaridi Yihuda biittaa boos” yaagis.
8 弟子たちは言った、「先生、ユダヤ人らが、さきほどもあなたを石で殺そうとしていましたのに、またそこに行かれるのですか」。
Iya tamaareti zaaridi, “Asttamaariyaw, guutha wodeppe kase Ayhudeti nena shuchchan caddidi wodhanaw koyidosona; ha77ika yaa baanee?” yaagidosona.
9 イエスは答えられた、「一日には十二時間あるではないか。昼間あるけば、人はつまずくことはない。この世の光を見ているからである。
Yesuusi, “Issi gallasan tammanne nam77u saatey de7ees gidenneyye? Gallas hamuttiya asi ha alamiya poo7uwa be7iya gisho dhubettenna.
10 しかし、夜あるけば、つまずく。その人のうちに、光がないからである」。
Shin qamma hamuttiya oonikka poo7oy baynna gisho, dhubettees” yaagis.
11 そう言われたが、それからまた、彼らに言われた、「わたしたちの友ラザロが眠っている。わたしは彼を起しに行く」。
Yesuusi hessa gidaappe guye enttako, “Nu dosiya Alaazari dhiskkis, shin iya denthanaw taani baana” yaagis.
12 すると弟子たちは言った、「主よ、眠っているのでしたら、助かるでしょう」。
Iya tamaareti zaaridi, “Godaw, I dhiskkidabaa gidikko iyaw lo77ana” yaagidosona.
13 イエスはラザロが死んだことを言われたのであるが、弟子たちは、眠って休んでいることをさして言われたのだと思った。
Yesuusi Alaazari hayqqidayssa odis, shin enttaw coo dhiskko daanis.
14 するとイエスは、あからさまに彼らに言われた、「ラザロは死んだのだ。
Hessa gisho, Yesuusi geeshshidi enttako, “Alaazari hayqqis.
15 そして、わたしがそこにいあわせなかったことを、あなたがたのために喜ぶ。それは、あなたがたが信じるようになるためである。では、彼のところに行こう」。
Hintte ammanana mela taani he bessan de7onnayssas hintte gisho ufayttays. Ane yedhdhite; iyaakko boos” yaagis.
16 するとデドモと呼ばれているトマスが、仲間の弟子たちに言った、「わたしたちも行って、先生と一緒に死のうではないか」。
Hessafe guye, Didimoosa geetettiya Toomasi ba lagge tamaaretakko, “Asttamaariyara hayqqanaw nukka boos” yaagis.
17 さて、イエスが行ってごらんになると、ラザロはすでに四日間も墓の中に置かれていた。
Yesuusi gakkiya wode Alaazari moogettin oyddu gallas gidis.
18 ベタニヤはエルサレムに近く、二十五丁ばかり離れたところにあった。
Bitaaney Yerusalaameppe heedzu kilo mitire mela haakkees.
19 大ぜいのユダヤ人が、その兄弟のことで、マルタとマリヤとを慰めようとしてきていた。
Daro Ayhudeti Marttanne Mayraamo entta ishay hayqqidayssas minthethanaw yidosona.
20 マルタはイエスがこられたと聞いて、出迎えに行ったが、マリヤは家ですわっていた。
Martta Yesuusi yidayssa si7ada iya mokkanaw keyasu, shin Mayraama son attasu.
21 マルタはイエスに言った、「主よ、もしあなたがここにいて下さったなら、わたしの兄弟は死ななかったでしょう。
Martta Yesuusakko, “Godaw, neeni hayssan de7idabaa gidiyakko ta ishay hayqqennashin.
22 しかし、あなたがどんなことをお願いになっても、神はかなえて下さることを、わたしは今でも存じています」。
Shin ha77i gidikkoka neeni woossiyabaa Xoossay new immanayssa taani erays” yaagasu.
23 イエスはマルタに言われた、「あなたの兄弟はよみがえるであろう」。
Yesuusi, “Ne ishay hayqoppe denddana” yaagis.
24 マルタは言った、「終りの日のよみがえりの時よみがえることは、存じています」。
Martta iyaakko, “Wurssetha gallas I hayqoppe denddanayssa erays” yaagasu.
25 イエスは彼女に言われた、「わたしはよみがえりであり、命である。わたしを信じる者は、たとい死んでも生きる。
Yesuusi iikko, “Taani denddonne de7o; tana ammaniya oonikka hayqqikokka de7on daana.
26 また、生きていて、わたしを信じる者は、いつまでも死なない。あなたはこれを信じるか」。 (aiōn )
Qassi de7on de7eynne tana ammaniyaa oonikka hayqqenna. Hessa neeni ammanay?” yaagis. (aiōn )
27 マルタはイエスに言った、「主よ、信じます。あなたがこの世にきたるべきキリスト、神の御子であると信じております」。
Martta zaarada, “Godaw, ee taani ammanays! Neeni Xoossaa Na7aa, alamiya yaanaw de7iya Kiristtoosa gideyssa taani ammanays” yaagasu.
28 マルタはこう言ってから、帰って姉妹のマリヤを呼び、「先生がおいでになって、あなたを呼んでおられます」と小声で言った。
Martta hessa gidaappe guye, bada ba michchiw geeman xeegada, “Asttamaarey yidi nena koyees” yaagasu.
29 これを聞いたマリヤはすぐ立ち上がって、イエスのもとに行った。
Mayraama hessa si7ida wode ellesa dendda eqqada Yesuusakko basu.
30 イエスはまだ村に、はいってこられず、マルタがお迎えしたその場所におられた。
He saaten Yesuusi Marttara gayttida bessan de7ees; buroo gutaa gakkibeenna.
31 マリヤと一緒に家にいて彼女を慰めていたユダヤ人たちは、マリヤが急いで立ち上がって出て行くのを見て、彼女は墓に泣きに行くのであろうと思い、そのあとからついて行った。
Mayraamo minthethishe iira son de7iya Ayhudeti, iya dendda eqqada ellesada kare keyidayssa be7idi, duufo bada yeekkanaw haniya daanin iyo kaallidi keyidosona.
32 マリヤは、イエスのおられる所に行ってお目にかかり、その足もとにひれ伏して言った、「主よ、もしあなたがここにいて下さったなら、わたしの兄弟は死ななかったでしょう」。
Mayraama Yesuusi de7iyasuwa bada iya be7ida wode iya tohuwa bolla kunddada, “Godaw, neeni hayssan de7idabaa gidiyakko ta ishay hayqqennashin” yaagasu.
33 イエスは、彼女が泣き、また、彼女と一緒にきたユダヤ人たちも泣いているのをごらんになり、激しく感動し、また心を騒がせ、そして言われた、
Yesuusi Mayraamanne iira de7iya, Ayhudeti yeekkeyssa be7idi, ba wozanan daro seelettidi,
34 「彼をどこに置いたのか」。彼らはイエスに言った、「主よ、きて、ごらん下さい」。
“Awun moogidetii?” yaagidi oychchin, “Godaw, yada be7a” yaagidi zaaridosona.
36 するとユダヤ人たちは言った、「ああ、なんと彼を愛しておられたことか」。
Hessa gisho, Ayhudeti, “I Alaazara ay mela dosiyakko be7ite” yaagidosona.
37 しかし、彼らのある人たちは言った、「あの盲人の目をあけたこの人でも、ラザロを死なせないようには、できなかったのか」。
Shin enttafe issoti issoti, “Hayssi qooqiya xeelisidayssi ha addey hayqqonna mela oothanaw dandda7eneshin?” yaagidosona.
38 イエスはまた激しく感動して、墓にはいられた。それは洞穴であって、そこに石がはめてあった。
Qassika Yesuusi seelettidi, Alaazari moogettida duufuwa bis. He duufoy shuchchan gorddettida gonggolo.
39 イエスは言われた、「石を取りのけなさい」。死んだラザロの姉妹マルタが言った、「主よ、もう臭くなっております。四日もたっていますから」。
Yesuusi, “Shuchchaa denthite” yaagidi kiittis. Martta, “Godaw, I hayqqosappe oyddu gallas gidida gisho, ha77i xinqqana” yaagasu.
40 イエスは彼女に言われた、「もし信じるなら神の栄光を見るであろうと、あなたに言ったではないか」。
Yesuusi Marttako, “Ne ammaniyabaa gidikko Xoossaa bonchchuwa be7anayssa taani new odabiikkinaa?” yaagis.
41 人々は石を取りのけた。すると、イエスは目を天にむけて言われた、「父よ、わたしの願いをお聞き下さったことを感謝します。
Entti shuchcha denthin Yesuusi salo pude xeellidi, “Aawaw, tana ne si7ida gisho nena galatays.
42 あなたがいつでもわたしの願いを聞きいれて下さることを、よく知っています。しかし、こう申しますのは、そばに立っている人々に、あなたがわたしをつかわされたことを、信じさせるためであります」。
Ne ubba wode tana si7eyssa taani erays. Shin hayssan eqqida asay neeni tana kiittidayssa ammanana mela taani entta gisho hayssa gays” yaagis.
43 こう言いながら、大声で「ラザロよ、出てきなさい」と呼ばわれた。
Yesuusi hessa gidaappe guye, ba qaala dhoqqu oothidi, “Alaazara, haa keya!” yaagis.
44 すると、死人は手足を布でまかれ、顔も顔おおいで包まれたまま、出てきた。イエスは人々に言われた、「彼をほどいてやって、帰らせなさい」。
Hayqqida addey ziidhettida mela kusheynne tohoy shalon qashettidi de7ishin iya ayfey karey goozettida mela duufuwappe keyis. Yesuusi entta, “Birshshite! Bo giite!” yaagis.
45 マリヤのところにきて、イエスのなさったことを見た多くのユダヤ人たちは、イエスを信じた。
Hessa gisho, Mayraamikko yida Ayhudetappe daroti Yesuusi oothidayssa be7idi iya ammanidosona.
46 しかし、そのうちの数人がパリサイ人たちのところに行って、イエスのされたことを告げた。
Shin enttafe issoti issoti Farisaawetakko bidi Yesuusi oothidayssa enttaw odidosona.
47 そこで、祭司長たちとパリサイ人たちとは、議会を召集して言った、「この人が多くのしるしを行っているのに、お互は何をしているのだ。
Hessafe guye, kahine halaqatinne Farisaaweti shangguwa shiishidi, “Ha addey daro malaatata oothiya gisho nu ay oothinoo?
48 もしこのままにしておけば、みんなが彼を信じるようになるだろう。そのうえ、ローマ人がやってきて、わたしたちの土地も人民も奪ってしまうであろう」。
Nuuni iya si7i gidi aggiko asay ubbay iya ammanana. Qassi Roome biittaa asati yidi nu Xoossa Keethanne nu deriya dhayssana” yaagidosona.
49 彼らのうちのひとりで、その年の大祭司であったカヤパが、彼らに言った、「あなたがたは、何もわかっていないし、
Enttafe issoy Qayyaafa geyssi, he laythi kahine halaqa gididayssi, “Hintte aykkoka erekketa!
50 ひとりの人が人民に代って死んで、全国民が滅びないようになるのがわたしたちにとって得だということを、考えてもいない」。
Asay ubbay dhayeyssafe asa ubbaa gisho issi asi hayqqeyssi lo77o gideyssa erekketii?” yaagis.
51 このことは彼が自分から言ったのではない。彼はこの年の大祭司であったので、預言をして、イエスが国民のために、
I hessa baappe gibeenna. Shin he laythi kahine halaqa gidiya gisho, Yesuusi Ayhude asaa gisho hayqqanaw besseyssa tinbbite odis.
52 ただ国民のためだけではなく、また散在している神の子らを一つに集めるために、死ぬことになっていると、言ったのである。
Qassi Yesuusi Ayhude asaa xalaalas gidonnashin laalettidi de7iya Xoossaa asa ubbaa issife shiishanawunne issi asi oothanaw hayqqana.
He gallasappe doomidi entti iya wodhanaw maqettidosona.
54 そのためイエスは、もはや公然とユダヤ人の間を歩かないで、そこを出て、荒野に近い地方のエフライムという町に行かれ、そこに弟子たちと一緒に滞在しておられた。
Hessa gisho, Yesuusi Ayhudeta giddon qonccen simerettibeenna. Shin bazzo biitta matan de7iya Efireeme giya gutaa bis. Ba tamaaretara he bessan gam77is.
55 さて、ユダヤ人の過越の祭が近づいたので、多くの人々は身をきよめるために、祭の前に、地方からエルサレムへ上った。
Ayhudeti bonchchiya Faasika gallasay matis. Qassi daro asay bantana geeshshanaw Faasika bonchchiya gallasay gakkanaappe sinthe he biittaafe Yerusalaame bidosona.
56 人々はイエスを捜し求め、宮の庭に立って互に言った、「あなたがたはどう思うか。イエスはこの祭にこないのだろうか」。
Entti Xoossa Keethan eqqidi Yesuusa yuussaa naagiya gisho, “Ay qoppeetii? Yesuusi baaliya bonchchanaw yeenne?” yaagidi issoy issuwa oychchidosona.
57 祭司長たちとパリサイ人たちとは、イエスを捕えようとして、そのいどころを知っている者があれば申し出よ、という指令を出していた。
Kahine halaqatinne Farisaaweti Yesuusa oykkanaw, I de7iyasuwa eriya oonikka bantaw odana mela kiittidosona.