詩篇 16
1 神よねがはくは我を護りたまへ 我なんぢに依賴む
Ko e Saame mahuʻinga ʻa Tevita. ʻE ʻOtua, ke ke fakamoʻui au: he ʻoku ou falala kiate koe.
2 われヱホバにいへらくなんぢはわが主なり なんぢのほかにわが福祉はなしと
ʻE hoku laumālie, naʻa ke pehē kia Sihova, “Ko hoku ʻEiki koe: ʻoku ʻikai aʻu atu ʻeku angalelei kiate koe;”
3 地にある聖徒はわが極めてよろこぶ勝れしものなり
Ka ki he kau māʻoniʻoni ʻoku ʻi māmani, pea ki he angalelei, ʻoku ʻiate kinautolu ʻeku fiefia kotoa pē.
4 ヱホバにかへて他神をとるものの悲哀はいやまさん 我かれらがささぐる血の御酒をそそがず その名を口にとなふることをせじ
ʻE ʻāsili ai ʻae mamahi ʻokinautolu ʻoku kumi ʻotua kehe: ko ʻenau ngaahi feilaulau inu ʻoe toto ʻe ʻikai te u ʻatu, pe toʻo hake honau ngaahi hingoa ki hoku loungutu.
5 ヱホバはわが嗣業またわが酒杯にうくべき有なり なんぢはわが所領をまもりたまはん
Ko hono lelei ʻo hoku tofiʻa mo ʻeku ipu ʻa Sihova: ʻoku ke tauhi hoku talotalo.
6 準繩はわがために樂しき地におちたり 宜われよき嗣業をえたるかな
Kuo falō kiate au ʻae ngaahi afo ʻi he ngaahi potu matamatalelei; ʻio, kuo u maʻu ʻae tofiʻa lelei.
7 われは訓諭をさづけたまふヱホバをほめまつらん 夜はわが心われををしふ
Te u fakafetaʻi kia Sihova, ʻaia kuo ne akonakiʻi au: ko hoku kofuua foki ʻoku na akonakiʻi au ʻi he ngaahi feituʻu pō.
8 われ常にヱホバをわが前におけり ヱホバわが右にいませばわれ動かさるることなかるべし
Kuo u fokotuʻu maʻuaipē ʻa Sihova ʻi hoku ʻao: ko e meʻa ʻi heʻene ʻi hoku nima toʻomataʻu, ʻe ʻikai ai te u ngaue.
9 このゆゑにわが心はたのしみ わが榮はよろこぶ わが身もまた平安にをらん
Ko ia ʻoku fiefia ai hoku loto, pea nekeneka mo hoku ʻelelo: ʻe mālōlō foki ʻa hoku sino ʻi he ʻamanaki lelei.
Koeʻuhi ʻe ʻikai te ke tuku hoku laumālie ʻi hētesi; pea ʻe ʻikai te ke tuku ho tokotaha māʻoniʻoni ke ne ʻilo ʻae ʻauʻauha. (Sheol h7585)
11 なんぢ生命の道をわれに示したまはん なんぢの前には充足るよろこびあり なんぢの右にはもろもろの快樂とこしへにあり
Te ke fakahā kiate au ʻae hala ʻoe moʻui: ʻoku fonu ʻae fiefia ʻi ho ʻao; ʻoku ʻi ho nima toʻomataʻu ʻae ngaahi fiemālie ʻo taʻengata.
