詩篇 120

1 われ困苦にあひてヱホバをよびしかば我にこたへたまへり

Ko e Hiva ʻae ʻalu hake. Naʻaku tangi kia Sihova ʻi heʻeku mamahi, pea naʻa ne ongoʻi au.

2 ヱホバよねがはくは虚偽のくちびる欺詐の舌よりわが霊魂をたすけいだしたまへ

‌ʻE Sihova, fakahaofi hoku laumālie mei he loungutu loi, pea mei he ʻelelo kākā.

3 あざむきの舌よなんぢに何をあたへられ 何をくはへらるべきか

Ko e hā ʻe ʻatu kiate koe? He ko e hā ʻe fai kiate koe, ʻa koe ko e ʻelelo kākā?

4 ますらをの利き箭と金萑花のあつき炭となり

‌ʻAe ngaahi ngahau māsila ʻae tangata mālohi, mo e ngaahi malalaʻi afi ʻoe sunipa.

5 わざはひなるかな我はメセクにやどりケダルの幕屋のかたはらに住めり

‌ʻOku ou malaʻia, ko e meʻa ʻi heʻeku ʻāunofo ʻi Meseki, koeʻuhi ko ʻeku nofo ʻi he ngaahi fale fehikitaki ʻo Keta!

6 わがたましひは平安をにくむものと偕にすめり

Kuo nofo ʻo fuoloa ʻa hoku laumālie fakataha mo ia ʻoku ne fehiʻa ki he melino.

7 われは平安をねがふ されど我ものいふときにかれら戰爭をこのむ

‌ʻOku ou loto ki he melino: ka ʻi heʻeku lea ʻoku nau fie tau.