< 詩篇 105 >

1 ヱホバに感謝してその名をよび そのなしたまへる事をもろもろの民輩のなかにしらしめよ
Mou ʻatu ʻae fakafetaʻi kia Sihova; ui ki hono huafa: fakahā ʻene ngaahi ngāue ʻi he ʻao ʻoe kakai.
2 ヱホバにむかひてうたへヱホバを讃うたへ そのもろもろの妙なる事跡をかたれ
Hiva kiate ia, hiva ʻaki ʻae ngaahi saame kiate ia: mou talanoa ʻaki ʻene ngaahi ngāue fakaofo kotoa pē.
3 そのきよき名をほこれ ヱホバをたづねもとむるものの心はよろこぶべし
Mou vikiviki ʻi hono huafa māʻoniʻoni: tuku ke fiefia ʻae loto ʻokinautolu ʻoku nau kumi kia Sihova.
4 ヱホバとその能力とをたづねもとめよ つねにその聖顔をたづねよ
Kumi kia Sihova, mo hono mālohi: kumi maʻuaipē ki hono fofonga.
5 その僕アブラムの裔よヤコブの子輩よ そのえらびたまひし所のものよ そのなしたまへる妙なるみわざと奇しき事跡とその口のさばきとを心にとむれ
Manatu ki heʻene ngaahi ngāue fakaofo ʻaia kuo ne fai; ʻa ʻene ngaahi mana, mo e ngaahi fakamaau ʻa hono fofonga;
6 その僕アブラムの裔よヤコブの子輩よ そのえらびたまひし所のものよ そのなしたまへる妙なるみわざと奇しき事跡とその口のさばきとを心にとむれ
‌ʻAkimoutolu ʻae hako ʻo ʻEpalahame ko ʻene tamaioʻeiki, ʻakimoutolu ʻae fānau ʻa Sēkope ʻaia kuo ne fili.
7 彼はわれらの神ヱホバなり そのみさばきは全地にあり
Ko ia, ko Sihova ko hotau ʻOtua, ʻoku ʻi māmani kotoa pē ʻa ʻene ngaahi fakamaau.
8 ヱホバはたえずその契約をみこころに記たまへり 此はよろづ代に命じたまひし聖言なり
Kuo manatu ʻe ia ki heʻene fuakava ʻo lauikuonga, ko e folofola ʻaia naʻa ne fekau ki he toʻutangata ʻe taha afe.
9 アブラハムとむすびたまひし契約イサクに與へたまひし誓なり
‌ʻA e fuakava ʻaia naʻa ne fai mo ʻEpalahame, pea mo ʻene fuakava kia ʻAisake;
10 之をかたくしヤコブのために律法となし イスラエルのためにとこしへの契約となして
Pea ne fokotuʻumaʻu ia kia Sēkope ko e fono, pea kia ʻIsileli ko e fuakava taʻengata:
11 言たまひけるは我なんぢにカナンの地をたまひてなんぢらの嗣業の分となさん
‌ʻO ne pehē, “Te u foaki kiate koe ʻae fonua ko Kēnani, ko e fuofua ʻo homou tofiʻa:”
12 この時かれらの數おほからず甚すくなくしてかしこにて旅人となり
‌ʻI he lolotonga naʻe tokosiʻi pe honau kau tangata; ʻio, ko e tokosiʻi ʻaupito, mo e kau muli ʻi ai.
13 この國よりかの國にゆき この國よりほかの民にゆけり
Lolotonga ʻa ʻenau ʻalu mei he faʻahinga ʻe taha ki ha faʻahinga kehe, pea mei he puleʻanga ʻe taha ki he kakai kehe;
14 人のかれらを虐ぐるをゆるし給はず かれらの故によりて王たちを懲しめて
Naʻe ʻikai tuku ʻe ia ke fai kovi ʻe ha tangata ʻe taha kiate kinautolu: ʻio, naʻa ne valoki ʻae ngaahi tuʻi koeʻuhi ko kinautolu;
15 宣給くわが受膏者たちにふるるなかれ わが預言者たちをそこなふなかれ
ʻO ne pehē, “ʻOua naʻa ala kiate ia kuo u pani, pea ʻoua naʻa fai kovi ki heʻeku kau palōfita.”
16 ヱホバは饑饉たを地にまねき 人の杖とする糧をことごとく碎きたまへり
Pea naʻa ne ui foki ke hoko ʻae honge ki he fonua: naʻa ne fesiʻi ʻae tokotoko kotoa pē ʻoe mā,
17 又かれらの前にひとりを遣したまへり ヨセフはうられて僕となりぬ
Naʻa ne fekau ʻae tangata ke muʻomuʻa ʻiate kinautolu, ʻio, ko Siosefa ʻaia naʻe fakatau ke tamaioʻeiki:
18 かれら足械をもてヨセフの足をそこなひ くろかねの鏈をもてその霊魂をつなげり
Pea naʻa nau fakamamahiʻi hono vaʻe ʻaki ʻae ngaahi haʻi: naʻe tuia ia ʻe he ukamea:
19 斯てそのことばの驗をうるまでに及ぶ ヱホバのみことば彼をこころみたまへり
‌ʻO aʻu ki he ʻaho naʻe hoko ai ʻene lea: naʻe ʻahiʻahiʻi ia ʻe he folofola ʻa Sihova.
20 王は人をつかはしてこれを解き もろもろの民の長はこれをゆるし
Naʻe fekau ʻe he tuʻi ke vete ia; ʻio, ʻe he pule ʻoe kakai, pea naʻa ne tukuange ia ke tauʻatāina pe.
21 之をその家司となし その財寶をことごとく司どらせ
Naʻa ne fakanofo ia ko e ʻeiki ʻo hono fale, mo e pule ʻo ʻene koloa kotoa pē:
22 その心のままにかの國のきみたちを縛しめ 長老たちに智慧ををしへしむ
Ke haʻisia hono ngaahi ʻeiki ko ʻene faʻiteliha; mo akonakiʻi ʻa ʻene kau mātuʻa ʻi he poto.
23 イスラエルも亦エジプトにゆき ヤコブはハムの地にやどれり
Naʻe haʻu foki ʻa ʻIsileli ki ʻIsipite pea naʻe ʻāunofo ʻa Sēkope ʻi he fonua ʻo Hami.
24 ヱホバはその民を大にましくはへ之をその敵よりも強くしたまへり
Pea naʻa ne fakatupu ʻo tokolahi ʻaupito ʻa hono kakai; pea ne ngaohi ʻakinautolu kenau mālohi hake ʻi honau ngaahi fili.
25 また敵のこころをかへておのれの民をにくましめ おのれの僕輩をあざむき待さしめたまへり
Naʻa ne liliu honau loto kenau fehiʻa ki hono kakai, kenau fai kākā ki heʻene kau tamaioʻeiki.
26 又そのしもべモーセとその選びたまへるアロンとを遣したまへり
Naʻa ne fekau atu ʻa Mōsese ko ʻene tamaioʻeiki; mo ʻElone ʻaia naʻa ne fili.
27 かれらはヱホバの預兆をハムの地におこなひ またその國にくすしき事をおこなへり
Naʻa ne fakahā hono ngaahi fakaʻilonga ʻiate kinautolu, mo e ngaahi meʻa mana ʻi he fonua ʻo Hami.
28 ヱホバは闇をつかはして暗くしたまへり かれらその聖言にそむくことをせざりき
Naʻe fekau ʻe ia ki he fakapoʻuli, pea ngaohi ia ko e poʻuli; pea naʻe ʻikai angatuʻu ʻakinautolu ki heʻene folofola.
29 彼等のすべての水を血にかへてその魚をころしたまへり
Naʻa ne liliu honau ngaahi vai ko e toto, mo tāmateʻi ʻenau ika.
30 かれらの國は蛙むれいでて王の殿のうちにまでみちふさがりぬ
Naʻe tupu ʻi honau fonua ʻae fanga poto ʻo lahi ʻaupito, ʻi he ngaahi loki ʻo honau ngaahi tuʻi.
31 ヱホバいひたまへば蝿むらがり蚤そのすべての境にいりきたりぬ
Naʻe folofola ia, pea naʻe haʻu ʻae ngaahi lango kehekehe, mo e fanga kutu ʻi honau fonua.
32 また雨にかへて霰をかれらに與へもゆる火をかれらの國にふらし
Naʻa ne ʻomi ʻae ʻuha maka kiate kinautolu ko e fetongi ʻoe ʻuha, mo e afi ʻoku ulo ʻi honau fonua.
33 かれらの葡萄の樹といちじくの樹とをうちその境のもろちろの樹ををりくだきたまへり
Naʻa ne taaʻi foki ʻenau ngaahi vaine, mo ʻenau ngaahi ʻakau ko e fiki; pea fesiʻi ʻae ngaahi ʻakau ʻo honau fonua.
34 ヱホバいひたまへば算しられぬ蝗と蟊賊きたり
Naʻa ne folofola, pea naʻe haʻu ai ʻae fanga heʻe, mo e ngaahi ʻunufe ʻoku taʻefaʻalaua.
35 かれらの國のすべての田產をはみつくしその地のすべての實を食つくせり
Pea naʻa nau kai ke ʻosi ʻae ngaahi ʻakau kotoa pē ʻi honau fonua, pea nau fakaʻauha ʻae fua ʻo ʻenau ngoue.
36 ヱホバはかれらの國のすべての首出者をうち かれらのすべての力の始をうちたまへり
Naʻa ne taaʻi foki ʻae ʻuluaki fānau kotoa pē ʻi honau fonua, ko e fungani ʻo ʻenau mālohi kotoa pē.
37 しろかね黄金をたづさへて彼等をいでゆかしめたまへり その家族のうちに一人のよわき者もなかりき
Naʻa ne ʻomi foki ʻakinautolu mo e siliva mo e koula: pea naʻe ʻikai ai ha tokotaha naʻe vaivai ʻi honau ngaahi faʻahinga.
38 エジプトはかれらの出るをよろこべり かれらをおそるるの念そのうちにおこりたればなり
Naʻe fiefia ʻa ʻIsipite ʻi heʻenau ʻalu hē naʻe tō kiate kinautolu ʻae manavahē koeʻuhi ko kinautolu.
39 ヱホバは雲をしきて蓋となし夜は火をもて照したまへり
Naʻa ne fofola ʻae ʻao ko e fakamalu pea mo e afi ke fakamaama ʻi he pō.
40 又かれらの求によりて鶉をきたらしめ天の餅にてかれらを飽しめたまへり
Naʻe kole ʻe he kakai, pea naʻa ne ʻomi ʻae fanga manupuna, mo ne fakamākona ʻaki ʻakinautolu ʻae mā ʻoe langi.
41 磐をひらきたまへば水ほどばしりいで 潤ひなきところに川をなして流れいでたり
Naʻa ne fakaava ʻae maka, pea ʻoho mai ʻae ngaahi vai; pea naʻe tafe ia ʻi he ngaahi potu mōmoa ʻo hangē ko e vaitafe.
42 ヱホバそのきよき聖言とその僕アブラハムとをおもひいでたまひたればなり
He naʻa ne manatu ki heʻene talaʻofa māʻoniʻoni, mo ʻEpalahame ko ʻene tamaioʻeiki.
43 その民をみちびきて歓びつついでしめ そのえらべる民をみちびきて謳ひつついでしめたまへり
Pea ne ʻomi hono kakai ʻi he fiefia, mo kinautolu kuo ne fili ʻi he nekeneka:
44 もろもろの國人の地をかれらに與へたまひしかば 彼等もろもろのたみの勤勞をおのが有とせり
Pea ne foaki kiate kinautolu ʻae ngaahi fonua ʻoe hiteni, pea naʻa nau maʻu ʻae ngāue ʻae kakai
45 こは彼等がその律にしたがひその法をまもらんが爲なり ヱホバをほめたたへよ
Koeʻuhi kenau tokanga ki heʻene ngaahi tuʻutuʻuni, mo tauhi ʻene ngaahi fekau. Mou fakamālō kia Sihova.

< 詩篇 105 >