< 箴言 知恵の泉 31 >
1 レムエル王のことば即ちその母の彼に敎へし箴言なり
Fia Lemuel ƒe nyawo, nyagblɔɖi si dadaa fiae lae nye esi:
2 わが子よ何を言んか わが胎の子よ何をいはんか 我が願ひて得たる子よ何をいはんか
“Oo vinye, O nye dɔmevi, O nye adzɔgbeɖevi,
3 なんぢの力を女につひやすなかれ 王を滅すものに汝の途をまかする勿れ
Mègagblẽ wò ŋusẽ ɖe nyɔnuwo ŋu kple wò lãmeka ɖe ame siwo gblẽa fiawo dome la ŋu o.
4 レムエルよ酒を飮は王の爲べき事に非ず 王の爲べき事にあらず 醇醪を求むるは牧伯の爲すべき事にあらず
“O Lemuel, esia menye fiawo tɔ o, menye fiawo tɔ be woano wain o eye menye dziɖulawo tɔ be woadzro aha sesẽ o.
5 恐くは酒を飮て律法をわすれ 且すべて惱まさるる者の審判を枉げん
Ne menye nenema o la, woamu aha aŋlɔ nu si sea gblɔ la be eye woaxɔ ablɔɖe le ame siwo wote ɖe anyi la si.
6 醇醪を亡びんとする者にあたへ 酒を心の傷める者にあたへよ
Tsɔ aha muame na ame siwo le tsɔtsrɔ̃m kple wain na ane siwo le nuxaxa me,
7 かれ飮てその貧窮をわすれ 復その苦楚を憶はざるべし
na woanoe aŋlɔ woƒe ahedada be eye womagaɖo ŋku woƒe hiãtuame dzi akpɔ o.
8 なんぢ瘖者のため又すべての孤者の訟のために口をひらけ
“Ƒo nu ɖe ame siwo mate ŋu aƒo nu ɖe wo ɖokui nu o la nu eye nàʋli amemanɔsitɔwo ƒe ablɔɖe ta.
9 なんぢ口をひらきて義しき審判をなし貧者と窮乏者の訟を糺せ
Ƒo nu eye nàdrɔ̃ ʋɔnu dzɔdzɔe, ʋli ame dahewo kple hiãtɔwo ƒe ablɔɖe ta.”
10 誰か賢き女を見出すことを得ん その價は眞珠よりも貴とし
Ame ka akpɔ srɔ̃nyɔnu si ƒe agbe dze ame ŋu? Exɔ asi wu adzagba.
11 その夫の心は彼を恃み その產業は乏しくならじ
Srɔ̃a kana ɖe edzi blibo eye nu sia nu si ŋu asixɔxɔ le la mevena le egbɔ o.
12 彼が存命ふる間はその夫に善事をなして惡き事をなさず
Le nyɔnu sia ƒe agbemeŋkekewo katã me la, ehea nyui ko vɛ, ke menye vɔ̃ o.
Edia ɖetifu kple avemeka eye wòwɔa dɔ kple eƒe asiwo faa.
Ele abe asiʋu ene eye wòhea nuɖuɖu tso didiƒe vaa aƒee.
15 夜のあけぬ先に起てその家人に糧をあたへ その婢女に日用の分をあたふ
Efɔna ne ŋu mekpɔ ke o, edia nuɖuɖu na eƒe ƒometɔwo eye wòmaa dɔ na eƒe dɔlanyɔnuwo.
16 田畝をはかりて之を買ひ その手の操作をもて葡萄園を植ゑ
Ebua ta me le agble ŋu eye wòƒlenɛ, eɖena tso eƒe nukpɔkpɔwo me tsɔna dea waingblee.
Ewɔa dɔ kple ŋkubiã eye eƒe alɔwo sẽna ɖe eƒe dɔwo ŋu.
18 彼はその利潤の益あるを知る その燈火は終夜きえず
Ekpɔa egbɔ be yeƒe asitsatsa ɖe vi geɖe eye yeƒe akaɖi metsina le zã me o.
Ɖetifutreti le eƒe asi me eye wòtsɔa eƒe asibidɛwo léa ɖetitrekekee.
Eʋua asi na ame dahewo eye wòdoa asi ɖe hiãtɔwo gbɔ.
21 彼は家人の爲に雪をおそれず 蓋その家人みな蕃紅の衣をきればなり
Ne snodzaɣi ɖo la, mevɔ̃na ɖe eƒe aƒekɔ nu o elabena wo katã tsyɔ kuntru dzĩ.
22 彼はおのれの爲に美しき褥子をつくり 細布と紫とをもてその衣とせり
Elɔ̃a abadzivɔ na eƒe aba eye wòdoa aklala biɖibiɖi ƒe awu kple awu blɔ.
23 その夫はその地の長老とともに邑の門に坐するによりて人に知るるなり
Wodea bubu srɔ̃a ŋu le dua ƒe agbonu ne enɔ anyigba la dzi dumegãwo dome.
24 彼は細布の衣を製りてこれをうり 帶をつくりて商賈にあたふ
Etɔa aklala biɖibiɖi ƒe awuwo dzrana eye wòdzraa alidziblanu na asitsalawo.
Edo ŋusẽ kple bubu abe awu ene eye ate ŋu ako ŋkeke siwo gbɔna.
26 彼は口を啓きて智慧をのぶ 仁愛の敎誨その舌にあり
Eƒoa nu kple nunya eye nufiame anukwaretɔ le eƒe aɖe dzi.
Ekpɔa eƒe aƒekɔ ƒe nyawo gbɔ nyuie eye meɖua kuviabolo o.
28 その衆子は起て彼を祝す その夫も彼を讃ていふ
Viawo tsona yɔnɛ be yayratɔ, nenemae srɔ̃a hã yɔnɛ, hekafunɛ be,
29 賢く事をなす女子は多けれども 汝はすべての女子に愈れり
“‘Nyɔnu siwo wɔa nu ɖɔʋuwo la li fũu, gake wò la, èƒo wo katã ta.’
30 艶麗はいつはりなり 美色は呼吸のごとし 惟ヱホバを畏るる女は譽られん
Nyonyo la, beblee, eye tugbedzedze nu hã va yina kaba; gake woakafu nyɔnu si vɔ̃a Yehowa.
31 その手の操作の果をこれにあたへ その行爲によりてこれを邑の門にほめよ
Mitsɔ fetu si wòdze na la nɛ, eye eƒe dɔwɔwɔwo ahe kafukafu vɛ nɛ le dua ƒe agbowo nu.”