< 箴言 知恵の泉 28 >
1 惡者は逐ふ者なけれども逃げ 義者は獅子のごとくに勇まし
Munhu akaipa anotiza kusina anomudzinganisa, asi vakarurama vakashinga seshumba.
2 國の罪によりて侯伯多くなり 智くして知識ある人によりて國は長く保つ
Kana nyika ikapanduka, inova navatungamiri vakawanda, asi munhu anonzwisisa uye ane ruzivo anochengetedza runyararo.
3 弱者を虐ぐる貧人は糧をのこさざる暴しき雨のごとし
Mutongi anomanikidza varombo akaita semvura inokukura ichisiya pasina zvirimwa.
4 律法を棄るものは惡者をほめ 律法を守る者はこれに敵す
Avo vanorasa murayiro vanorumbidza vakaipa, asi avo vanochengeta murayiro vanovapikisa.
5 惡人は義きことを覺らず ヱホバを求むる者は凡の事をさとる
Vanhu vakaipa havanzwisisi kururamisira, asi avo vanotsvaka Jehovha vanozvinzwisisa kwazvo.
Zviri nani kuva murombo ane mafambiro akarurama pane mupfumi ane nzira dzakatsauka.
7 律法を守る者は智子なり 放蕩なる者に交るものは父を辱かしむ
Uyo anochengeta murayiro mwanakomana akachenjera, asi anofambidzana navanhu vane madyo anonyadzisa baba vake.
8 利息と高利とをもてその財產を増すものは貧人をめぐむ者のために之をたくはふるなり
Uyo anowedzera pfuma yake nokutengesa nomutengo uri pamusoro-soro, anozviunganidzira mumwe, uyo anozonzwira varombo tsitsi.
9 耳をそむけて律法を聞ざる者はその祈すらも憎まる
Kana munhu akaramba kunzwa murayiro nenzeve dzake, kunyange minyengetero yake inonyangadza.
10 義者を惡き道に惑す者はみづから自己の阱に陷らん されど質直なる者は福祉をつぐべし
Uyo anotungamirira vakarurama panzira yakaipa, achawira mumuteyo wake pachake, asi vasina mhosva vachagamuchira nhaka yakanaka.
11 富者はおのれの目に自らを智慧ある者となす されど聰明ある貧者は彼をはかり知る
Munhu akapfuma angazviti akachenjera pakuona kwake, asi murombo ane njere anomuonorora.
12 義者の喜ぶときは大なる榮あり 惡者の起るときは民身を匿す
Kana vakarurama vachikunda, kune mufaro mukuru; asi kana akaipa akava pachigaro chokutonga, vanhu vanohwanda.
13 その罪を隱すものは榮ゆることなし 然ど認らはして之を離るる者は憐憫をうけん
Uyo anofukidzira zvivi zvake haabudiriri, asi ani naani anozvireurura uye agozvirasa achawana nyasha.
14 恒に畏るる人は幸福なり その心を剛愎にする者は災禍に陷るべし
Akaropafadzwa munhu anogara achitya Jehovha, asi uyo anoomesa mwoyo wake achawira mudambudziko.
15 貧しき民を治むるあしき侯伯は吼る獅子あるひは饑たる熊のごとし
Seshumba inoomba, kana bere rinodzingirira, ndizvo zvakaita munhu akaipa anobata ushe pamusoro pavarombo.
16 智からざる君はおほく暴虐をおこなふ 不義の利を惡む者は遐齢をうべし
Mutongi anoshusha haana njere, asi uyo anovenga pfuma yakapambwa achararama kwamakore mazhinji.
17 人を殺してその血を心に負ふ者は墓に奔るなり 人これを阻むること勿れ
Munhu anoshushikana nemhosva yake yokuuraya, acharamba ari wokutiza kusvikira pakufa; ngapasava nomunhu anomutsigira.
18 義く行む者は救をえ 曲れる路に行む者は直に跌れん
Uyo ano mufambiro wakarurama anogara akachengetedzeka, asi uyo ane nzira dzakatsauka achawa nokukurumidza.
19 おのれの田地を耕す者は糧にあき 放蕩なる者に從ふものは貧乏に飽く
Uyo anorima munda wake achava nezvokudya zvakawanda, asi uyo anodzinganisana nezviroto achava nourombo hwakamufanira.
20 忠信なる人は多くの幸福をえ 速かに富を得んとする者は罪を免れず
Munhu akatendeka acharopafadzwa zvikuru, asi uyo anokara pfuma haangaregi kurangwa.
21 人を偏視るはよからず 人はただ一片のパンのために愆を犯すなり
Kuita rusarura hakuna kunaka, asi kunyange zvakadaro munhu anogona kuita zvakaipa kuti awane chimedu chechingwa.
22 惡目をもつ者は財をえんとて急がはしく 却て貧窮のおのれに來るを知らず
Munhu anonyima ane shungu dzokuda kupfuma asingazivi kuti urombo hwakamugaririra.
23 人を譴むる者は舌をもて諂ふ者よりも大なる感謝をうく
Uyo anotsiura munhu iye achawana nyasha dzakawanda pakupedzisira, kupfuura uyo ane rurimi runonyengera.
24 父母の物を竊みて罪ならずといふ者は滅す者の友なり
Uyo anobira baba kana mai vake achiti, “Hazvina kuipa,” ndiye shamwari youya anoparadza.
25 心に貧る者は爭端を起し ヱホバに倚賴むものは豊饒になるべし
Munhu ane ruchiva anomutsa kupesana, asi uyo anovimba naJehovha achabudirira.
26 おのれの心を恃む者は愚なり 智慧をもて行む者は救をえん
Uyo anovimba nesimba rake ibenzi, asi uyo anofamba muuchenjeri achachengetedzeka.
27 貧者に賙すものは乏しからず その目を掩ふ者は詛を受ること多し
Uyo anopa kuvarombo haangashayiwi chinhu, asi uyo anotsinzina meso ake kuvarombo achagamuchira kutukwa kuzhinji.
28 惡者の起るときは人匿れ その滅るときは義者ます
Kana akaipa achienda pachigaro chokutonga, vanhu vanohwanda; asi kana vakaipa vachiparara, vakarurama vanowanda.