< 箴言 知恵の泉 27 >
1 なんぢ明日のことを誇るなかれ そは一日の生ずるところの如何なるを知ざればなり
Kada ka yi fariya a kan gobe gama ba san abin da ranar za tă kawo ba.
2 汝おのれの口をもて自ら讃むることなく人をして己を讃めしめよ 自己の口唇をもてせず 他人をして己をほめしめよ
Ka bar wani ya yabe ka, ba kai kanka ba; wani dabam, ba leɓunanka ba.
3 石は重く沙は軽からず 然ど愚なる者の怒はこの二よりも重し
Dutse yana da nauyi yashi kuma wahala ce, amma tsokanar wawa ta fi su duka nauyi.
4 忿怒は猛く憤恨は烈し されど嫉妬の前には誰か立ことをを得ん
Fushi mugun abu ne mai hallakarwa, amma wa zai iya tsaya a gaban kishi?
Gara tsawatawar da ake yi a fili da ƙaunar da ake yi a ɓoye.
6 愛する者の傷つくるは眞實よりし 敵の接吻するは偽詐よりするなり
Za a iya amince da rauni daga aboki, amma abokin gāba ko da ya sumbace ka kada ka sake da shi!
7 飽るものは蜂の蜜をも踐つく されど饑たる者には苦き物さへもすべて甘し
Duk wanda ya ƙoshi da zuma, ba ya marmarinsa kuma amma wanda yake yunwa ko abin da yake da ɗaci ma zai ji shi da zaƙi.
8 その家を離れてさまよふ人は その巣を離れてさまよふ鳥のごとし
Kamar tsuntsun da ya ɓace daga sheƙarsa haka yake da mutumin da ya bar gidansa.
9 膏と香とは人の心をよろこばすなり 心よりして勸言を與ふる友の美しきもまた斯のごとし
Man shafawa mai ƙanshi da kuma turare kan faranta zuciya, gaisuwar amini kuma takan fito daga shawarar kirki.
10 なんぢの友と汝の父の友とを棄るなかれ なんぢ患難にあふ日に兄弟の家にいることなかれ 親しき隣は疏き兄弟に愈れり
Kada ka manta da abokinka da kuma abokin mahaifinka, kuma kada ka tafi gidan ɗan’uwanka sa’ad da masifa ta same ka, gara ka je wurin maƙwabci na kusa da ka je wurin ɗan’uwan da yake da nisa.
11 わが子よ智慧を得てわが心を悦ばせよ 然ば我をそしる者に我こたふることを得ん
Ka zama mai hikima, ɗana, ka kuma faranta mini zuciya; zan iya amsa kowace irin suƙar da wani zai yi mini.
12 賢者は禍害を見てみづから避け 拙者はすすみて罰をうく
Mai basira kan hango hatsari ya kuma kauce, marar azanci zai yi ta kutsa kai ciki, daga baya ya yi da na sani.
13 人の保證をなす者よりは先その衣をとれ 他人の保證をなす者をば固くとらへよ
A karɓe rigunan wanda ya ɗauki lamunin baƙo; a riƙe shi jingina in ya yi shi don mace marar aminci.
14 晨はやく起て大聲にその鄰を祝すれば却て呪詛と見なされん
In mutum ya albarkaci maƙwabcinsa da murya mai ƙarfi da sassafe, za a ɗauka shi a matsayin la’ana.
Mace mai fitina kamar ɗiɗɗigar ruwa take ba ƙaƙƙautawa;
16 これを制ふるものは風をおさふるがごとく 右の手に膏をつかむがごとし
hana ta yana kamar yin ƙoƙari tsai da iska ne ko yin ƙoƙarin cafke mai a tafin hannunka.
Kamar yadda ƙarfe kan wasa ƙarfe haka mutum kan koyi daga mutum.
18 無花果の樹をまもる者はその果をくらふ 主を貴ぶものは譽を得
Duk wanda ya lura da itacen ɓaure, zai ci’ya’yansa, kuma duk wanda ya lura da maigidansa za a girmama shi.
19 水に照せば面と面と相肖るがごとく 人の心は人の心に似たり
Kamar yadda ruwa kan nuna yadda fuska take, haka zuciyar mutum kan nuna irin mutumin.
20 陰府と沈淪とは飽ことなく 人の目もまた飽ことなし (Sheol )
Mutuwa da Hallaka ba sa ƙoshi, haka idanun mutum ba sa ƙoshi da gani. (Sheol )
21 坩堝によりて銀をためし鑢によりて金をためし その讃らるる所によりて人をためす
Ana gwajin azurfa da kuma zinariya da wuta, amma akan gwada mutum ta wurin yabon da ya samu.
22 なんぢ愚なる者を臼にいれ杵をもて麥と偕にこれを搗ともその愚は去らざるなり
Ko da ka daka wawa a turmi, kana daka shi kamar hatsi da taɓarya, ba za ka fid da wauta daga gare shi ba.
23 なんぢの羊の情况をよく知り なんぢの群に心を留めよ
Ka tabbata ka san lafiyar garken tumakinka, ka mai da hankali ga garken shanunka;
24 富は永く保つものにあらず いかで位は世々にたもたん
domin dukiya ba ta dawwama har abada, ba a kuma kasance da rawani daga tsara zuwa tsara.
Sa’ad da aka yanki ingirci sabon toho kuma ya bayyana aka kuma tattara ciyawa daga tuddai,
26 羔羊はなんぢの衣服を出し 牝羊は田圃を買ふ價となり
gashin raguna za su tanada maka tufafi, za ka iya sayi gonaki masu kyau da kuɗin awaki.
27 牝羊の乳はおほくして汝となんぢの家人の糧となり汝の女をやしなふにたる
Za ka kasance da madarar awaki mai yawa don ka ciyar da kanka da kuma iyalinka ka kuma inganta bayinka mata.