箴言 知恵の泉 24
1 なんぢ惡き人を羨むことなかれ 又これと偕に居らんことを願ふなかれ
Kolulaka te bato oyo basalaka mabe mpe kolukaka te kozala elongo na bango,
2 そはその心に暴虐をはかり その口唇に人を害ふことをいへばなり
pamba te mitema na bango ekanisaka kaka kosala mabe, mpe bibebu na bango eyeisaka kaka mobulu soki elobi.
3 家は智慧によりて建られ 明哲によりて堅くせられ
Ndako etongamaka na nzela ya bwanya, mpe elendisamaka na nzela ya mayele.
4 また室は知識によりて各種の貴く美しき寳にて充されん
Bashambre ekotondisama na biloko nyonso ya talo mpe ya kitoko na nzela ya boyebi.
5 智慧ある者は強し 知識ある人は力をます
Moto ya bwanya atondi na nguya, moto oyo azalaka na boyebi alendisaka nguya na ye.
6 汝よき謀計をもて戰闘をなせ 勝利は議者の多きによる
Pamba te kolonga na etumba esengaka bwanya, mpe lobiko ezalaka kati na motango ebele ya bapesi toli.
7 智慧は高くして愚なる者の及ぶところにあらず 愚なる者は門にて口を啓くことをえず
Bwanya ezalaka likolo mingi mpo na zoba, yango wana azalaka te na likambo ya koloba kati na mayangani oyo esalemaka pembeni ya ekuke.
8 惡をなさんと謀る者を邪曲なる者と稱ふ
Moto oyo asalaka mabongisi ya kosala mabe akokende sango lokola moteki baninga.
9 愚なる者の謀るところは罪なり 嘲笑者は人に憎まる
Mabongisi ya bozoba ezali masumu, mpe bato bayinaka motioli.
10 汝もし患難の日に氣を挫かば汝の力は弱し
Soki omilembisi na mokolo ya pasi, makasi na yo ekozala pamba.
11 なんぢ死地に曳れゆく者を拯へ 滅亡によろめきゆく者をすくはざる勿れ
Kangola bato oyo bazali komema bango na kufa, mpe bikisa bato oyo bazali kokende na kufa lokola bato oyo balangwe masanga.
12 汝われら之を知らずといふとも心をはかる者これを暁らざらんや 汝の霊魂をまもる者これを知ざらんや 彼はおのおのの行爲によりて人に報ゆべし
Soki olobi: « Tala, toyebaki likambo moko te kati na makambo oyo nyonso; » boni, Ye oyo amekaka mitema asosolaka yango te? Ye oyo abatelaka molimo na yo ayebaka yango te? Afutaka te moto na moto kolanda misala na ye?
13 わが子よ蜜を食へ 是は美ものなり また蜂のすの滴瀝を食へ 是はなんぢの口に甘し
Mwana na ngai, lia mafuta ya nzoyi, pamba te ezalaka kitoko! Mwa ndambo ya mafuta ya nzoyi ekozala elengi na lolemo na yo.
14 智慧の汝の霊魂におけるも是の如しと知れ これを得ばかならず報いありて汝の望すたれじ
Yeba lisusu ete bwanya ezali elengi mpo na molimo na yo; soki ozwi yango, yeba ete lobi na yo ekozala malamu, mpe elikya na yo ekozala ya pamba te.
15 惡者よ義者の家を窺ふことなかれ その安居所を攻ること勿れ
Yo moto mabe, komeka te kotia mitambo kati na ndako ya moto ya sembo, mpe komeka te kopanza yango,
16 そは義者は七次たふるるともまた起く されど惡者は禍災によりて亡ぶ
pamba te ata soki moto ya sembo akweyi mbala sambo, akotelema kaka; nzokande pasi ekweyisaka moto mabe.
17 汝の仇たふるるとき樂しむこと勿れ 彼の亡ぶるときこころに喜ぶことなかれ
Soki monguna na yo akweyi, kosepela te; mpe soki apengwi, tika ete motema na yo esepela te;
18 恐くはヱホバこれを見て惡しとし その震怒を彼より離れしめたまはん
noki te Yawe akomona, akosepela te mpe akokitisela yo kanda na Ye.
19 なんぢ惡者を怒ることなかれ 邪曲なる者を羨むなかれ
Kosilika te likolo ya bato oyo basalaka mabe, kolula te bato mabe;
20 それ惡者には後の善賚なし 邪曲なる者の燈火は滅されん
pamba te lobi ya malamu ekozala te mpo na moto oyo asalaka mabe, mpe mwinda ya bato mabe ekokufa.
21 わが子よヱホバと王とを畏れよ 叛逆者に交ること勿れ
Mwana na ngai, tosaka Yawe mpe mokonzi, kosanganaka te na batomboki,
22 斯るものらの災禍は速におこる この兩者の滅亡はたれか知えんや
pamba te bango mibale bakoki kotindela batomboki pasi na pwasa. Bongo, nani ayebi pasi oyo bakoki kotinda?
23 是等もまた智慧ある者の箴言なり 偏り鞫するは善らず
Makambo oyo mpe ezali toli ya bato ya bwanya: Kopona bilongi, kati na kosambisa, ezali malamu te.
24 罪人に告て汝は義しといふものをは衆人これを詛ひ諸民これを惡まん
Moto oyo alobaka na moto mabe: « Ozali moto ya sembo, » bato bakolakela ye mabe, mpe bikolo ekotombokela ye.
25 これを譴る者は恩をえん また福祉これにきたるべし
Kasi bato oyo bapamelaka moto mabe bakozala malamu mpe lipamboli ekozala likolo na bango.
26 ほどよき應答をなす者は口唇に接吻するなり
Eyano ya solo ezali lokola beze ya bibebu.
27 外にて汝の工をととのへ田圃にてこれを自己のためにそなへ 然るのち汝の家を建よ
Bongisa libanda ya mosala na yo, bongisa bilanga na yo, bongo na sima, tonga ndako na yo.
28 故なく汝の鄰に敵して證することなかれ 汝なんぞ口唇をもて欺くべけんや
Kotatola na pamba te mpo na kosala moninga na yo mabe; mpo na nini olingi kosalela bibebu na yo na lokuta?
29 彼の我に爲しし如く我も亦かれになすべし われ人の爲ししところに循ひてこれに報いんといふこと勿れ
Kolobaka te: « Nakosala ye ndenge asali ngai, nakozongisela ye kolanda makambo oyo ye asali. »
30 われ曾て惰人の田圃と智慧なき人の葡萄園とをすぎて見しに
Nalekaki pembeni ya elanga ya moto ya goyigoyi, mpe pembeni ya elanga ya vino ya moto oyo azangi mayele;
31 荊棘あまねく生え薊その地面を掩ひ その石垣くづれゐたり
bongo, tala ndenge etondi na banzube, tala ndenge matiti mabe ezipi yango, mpe mir na yango ya mabanga ebukani.
32 我これをみて心をとどめ これを觀て敎をえたり
Tango natiaki makanisi na ngai kati na makambo oyo namonaki, nazwaki mayele oyo:
33 しばらく臥し 暫らく睡り 手を叉きて又しばらく休む
mwa pongi moke, mwa kopema moke, mwa kokanga maboko moke mpo na kolala,
34 さらば汝の貧窮は盗人のごとく汝の缺乏は兵士の如くきたるべし
bobola ekoyela yo na pwasa lokola moleki nzela, mpe pasi ekoyela yo lokola moyibi.
