箴言 知恵の泉 13
1 智慧ある子は父の敎訓をきき 戯謔者は懲治をきかず
Moloidafa mano e da eda ea sia: sea o olelesea, noga: le naba. Be gasa fi dunu da, e giadofai dagoi hamedafa sia: sa.
2 人はその口の徳によりて福祉をくらひ悖逆者の霊魂は強暴をくらふ
Moloidafa dunu da ilia sia: sia: beba: le, bidi noga: iwane lamu. Be ogogosu dunu da mosolamu hanai galebe.
3 その口を守る者はその生命を守る その口唇を大きくひらく者には滅亡きたる
Dia lafidili sia: noga: le ouligima. Amoga di da dia esalusu gaga: mu. Be udigili sia: dasu dunu da hina: fawane wadela: lesisa.
4 惰る者はこころに慕へども得ることなし 勤めはたらく者の心は豊饒なり
Hihi dabuli dunu da liligi lamu bagade hanasa. Be e da hame lamu. Be gasa bagade hawa: hamosu dunu da ea hanai liligi huluane lamu.
5 義者は虚偽の言をにくみ 惡者ははぢをかうむらせ面を赤くせしむ
Moloidafa dunu da ogogosu hou higasa. Be wadela: i hamosu dunu ilia sia: da wadela: idafa amola gogosiama: ne adosa.
6 義は道を直くあゆむ者をまもり 惡は罪人を倒す
Moloidafa hou da wadela: i hame hamosu dunu amo gaga: sa. Be wadela: i hou da wadela: i hamosu dunu ilia dafasu agoai galebe.
7 自ら富めりといひあらはして些少の所有もなき者あり 自ら貧しと稱へて資財おほき者あり
Dunu mogili ilia da bagade gaguiyale sia: sa, be ilia da liligi bagade hame gagui ba: sa. Mogili ilia da ogogole ilia da liligi hame gagui sia: sa, be ilia da liligi bagade gagui dunu ba: sa.
8 人の資財はその生命を贖ふものとなるあり 然ど貧者は威嚇をきくことあらず
Bagade gagui dunu da ea muniga ea esalusu logo gaga: sa. Be gasa fi dunu da hame gagui dunu ema hame magagisa.
9 義者の光は輝き惡者の燈火はけさる
Moloidafa dunu da gamali amo da noga: lewane digagala: su agoai ba: sa. Be wadela: i dunu da gamali gegela: i agoai ba: sa.
10 驕傲はただ爭端を生ず 勸告をきく者は智慧あり
Gasa fi hamosu da mosolasu fawane hamosa. Be eno dunu ilia fada: i sia: ne iasu amo adole ba: mu da defea.
11 詭計をもて得たる資財は減る されど手をもて聚めたくはふる者はこれを増すことを得
Di da muni bagade hedolowane asabole lasea, hedolowane fisimu. Be muni lamu logo da gasa bagade ba: sea, di da hobea bagade gaguiwane ba: mu.
12 望を得ること遅きときは心を疾しめ 願ふ所旣にとぐるときは生命の樹を得たるがごとし
Di da hobea misunu hahawane hou hanai galea, amola amo hou da hame doaga: sea, di da se bagade naba. Be dia hanai da dafawane doaga: i dagoi ba: sea, di da hahawane bagade ba: sa.
13 御言をかろんずる者は亡され 誡命をおそるる者は報賞を得
Di da dima fada: i sia: ne iasu noga: idafa amo higasea, mosolasu da hedolowane doaga: mu. Be di da amo fada: i sia: amoga fa: no bobogesea, di da gaga: su ba: mu.
14 智慧ある人の敎訓はいのちの泉なり 能く人をして死の罟を脱れしむ
Bagade dawa: su dunu ilia olelesu da esalusu hano bubuga: su agoai galebe. Dima bogoma: ne mosolasu doaga: sea, ilia da dima hobeale ahoasu logo olelemu.
15 善にして哲きものは恩を蒙る されど悖逆者の途は艱難なり
Dunu da bagade dawa: su dunu ilima nodosa. Be ogogosu dunu da wadela: su logo amoga ahoana.
16 凡そ賢者は知識に由りて事をおこなひ 愚なる者はおのれの痴を顯す
Bagade dawa: su dunu da hou huluane dadawa: lalu fawane hamosa. Be gagaoui dunu da hame dawa: beba: le, dunu huluane da ilia hou ba: sa.
17 惡き使者は災禍に陷る されど忠信なる使者は良薬の如し
Ogogosu sia: alofele ia ahoasu dunu da moloiwane hame sia: sea, mosolasu hamosa. Be moloidafa sia: alofele ia ahoasu dunu da olofosu gaguli maha.
18 貧乏と恥辱とは敎訓をすつる者にきたる されど譴責を守る者は尊まる
Nowa dunu da olelesu hame nabasea da hame gaguiwane amola gogosia: iwane ba: mu. Be dunu da gagabole sia: su noga: le nabasea, dunu eno da ema nodomu.
19 望を得れば心に甘し 愚なる者は惡を棄つることを嫌ふ
Dia hanai liligi labeba: le, di da hahawane bagade ba: sa. Be gagaoui dunu da ilia wadela: i hou yolesimu higasa.
20 智慧ある者と偕にあゆむものは智慧をえ 愚なる者の友となる者はあしくなる
Di da bagade dawa: su dunu ilima gilisimu da defea. Amasea, di da asigi dawa: su lamu. Be di da gagaoui dunu ilima sama hamosea, di da wadela: lesi dagoi ba: mu.
21 わざはひは罪人を追ひ 義者は善報をうく
Mosolasu da wadela: i hamosu dunu ilima fa: no bobogesa. Be moloidafa hamosu dunu da bidi ida: iwane gala lamu.
22 善人はその產業を子孫に遺す されど罪人の資財は義者のために蓄へらる
Moloidafa dunu da liligi bagade gaguiba: le, amo eaowa ilia da fa: no lamu. Be wadela: i hamosu dunu ilia gagui da fa: no moloidafa dunu ilia fawane da lamu.
23 貧しき者の新田にはおほくの糧あり されど不義によりて亡る者あり
Udigili dialebe soge ganodini da ha: i manu bagade gala. Amola hame gagui dunu ilia da amo lamu da defea galu. Be moloi hame dunu da molole hame fofada: su hamobeba: le, ilia da amo sogega ifabi hamomu hamedei ba: sa.
24 鞭をくはへざる者はその子を憎むなり 子を愛する者はしきりに之をいましむ
Di da dia manoma se iasu hame iasea, di da dia manoma hame asigisa. Be di da dia manoma asigi galea, ea hou hahamoma: ne, se iasu ema ima.
25 義しき者は食をえて飽く されど惡者の腹は空し
Moloidafa dunu da ha: i manu ili sadimu defele ba: sa. Be wadela: i hamosu dunu da eso huluane ha: aligiwane esala.
