< マタイの福音書 24 >
1 イエス宮を出でてゆき給ふとき、弟子たち宮の建造物を示さんとて御許に來りしに、
Pea hū atu ʻa Sisu mei he falelotu lahi, pea haʻu ʻene kau ākonga ke fakahā kiate ia hono ngaahi potu ʻoe falelotu lahi.
2 答へて言ひ給ふ『なんぢら此の一切の物を見ぬか。誠に汝らに告ぐ、此處に一つの石も崩されずしては石の上に遺らじ』
Pea pehēange ʻe Sisu kiate kinautolu, “ʻIkai ʻoku mou mamata ki he ngaahi meʻa ni kotoa pē? ʻOku ou tala moʻoni atu kiate kimoutolu, ʻE ʻikai ʻi heni ha maka kuo fokotuʻu ki ha maka, ʻe taʻelaku ki lalo.”
3 オリブ山に坐し給ひしとき、弟子たち竊に御許に來りて言ふ『われらに告げ給へ、これらの事は何時あるか、又なんぢの來り給ふと世の終とには、何の兆あるか』 (aiōn )
Pea ʻi heʻene nofo ʻi he moʻunga ʻoe ʻOlive, naʻe haʻu fakafufū ʻae kau ākonga kiate ia, ʻonau pehē, “Fakahā kiate kimautolu, ʻe hoko ʻafe ʻae ngaahi meʻa ni? Pea ko e hā ʻae fakaʻilonga ʻo hoʻo haʻu, pea mo e ngataʻanga ʻo māmani?” (aiōn )
4 イエス答へて言ひ給ふ『なんぢら人に惑されぬやうに心せよ。
Pea lea ʻa Sisu, ʻo pehēange kiate kinautolu, “Vakai telia naʻa kākaaʻi ʻakimoutolu ʻe ha tangata.
5 多くの者わが名を冒し來り「我はキリストなり」と言ひて多くの人を惑さん。
Koeʻuhi ʻe haʻu ʻae tokolahi ʻi hoku hingoa, ʻo pehē, ‘Ko au ko e Kalaisi;’ pea ʻe kākaaʻi ʻae tokolahi:
6 又なんぢら戰爭と戰爭の噂とを聞かん、愼みて懼るな。かかる事はあるべきなり、されど未だ終にはあらず。
Pea te mou fanongo ki he ngaahi tau mo e ongoongo ʻoe tau: kaeʻoua naʻa mou manavahē: koeʻuhi ʻe hoko[eni ]kotoa pē, kae teʻeki hoko ʻae ngataʻanga.
7 即ち「民は民に、國は國に逆ひて起たん」また處々に饑饉と地震とあらん、
Koeʻuhi ʻe tuʻu hake ʻae kakai ki he kakai, mo e puleʻanga ki he puleʻanga: pea ʻe ai ʻae ngaahi honge, mo e mahaki lahi, mo e mofuike, ʻi he potu kehekehe.
Ka ko e ngaahi meʻa ni kotoa pē ko e kamataʻanga pe ʻoe ngaahi mamahi.
9 そのとき人々なんぢらを患難に付し、また殺さん、汝 等わが名の爲に、もろもろの國人に憎まれん。
“Pea te nau toki tukuange ʻakimoutolu ke tautea, mo tāmateʻi ʻakimoutolu: pea ko e fehiʻanekina ʻakimoutolu ʻe he puleʻanga kotoa pē koeʻuhi ko hoku hingoa.
10 その時おほくの人つまづき、且たがひに付し、互に憎まん。
Pea ʻe toki hinga ai ʻae tokolahi, ʻo felavakiʻiʻaki ʻakinautolu, mo fetāufehiʻaʻaki.
11 多くの僞 預言者おこりて、多くの人を惑さん。
Pea tokolahi ʻae kau palōfita loi ʻe tupu ai, ʻonau kākaaʻi ʻae tokolahi.
12 また不法の増すによりて、多くの人の愛ひややかにならん。
Pea ko e meʻa ʻi he lahi ʻaupito ʻoe angahala, ʻe momoko ai ʻae ʻofa ʻae tokolahi.
Ka ko ia ʻe faʻa kātaki ʻo aʻu ki he ngataʻanga, ko ia ia ʻe moʻui.
14 御國のこの福音は、もろもろの國人に證をなさんため全世界に宣傅へられん、而してのち終は至るべし。
Pea ko e ongoongolelei ni ʻoe puleʻanga ʻe malangaʻaki ʻi māmani kotoa pē, ko e meʻa fakamoʻoni ki he puleʻanga kotoa pē, pea ʻe toki hoko mai ʻae ikuʻanga.
15 なんぢら預言者ダニエルによりて言はれたる「荒す惡むべき者」の聖なる處に立つを見ば(讀む者さとれ)
“Ko ia ʻoka mou ka mamata ʻoku tuʻu ʻi he potu tapu, ʻae meʻa ‘fakalielia ʻoe fakaʻauha,’ naʻe lea ki ai ʻae palōfita ko Taniela,” (pea ko ia ʻoku ne lau ia, ke tokanga ia [ki ai]: )
“Pea ke toki feholaki ki he ngaahi moʻunga ʻakinautolu ʻoku nofo ʻi Siutea:
17 屋の上に居る者はその家の物を取り出さんとして下るな。
Pea ko ia ʻoku ʻi he tuʻa fale, ke ʻoua naʻa ʻalu hifo ia, ke toʻo ha meʻa ʻe taha mei hono fale:
Pea ko ia ʻoku ʻi he ngoue, ke ʻoua naʻa liu mai ia, ke toʻo hono ngaahi kofu.
19 その日には孕りたる者と乳を哺まする者とは禍害なるかな。
Ka ʻe malaʻia ʻakinautolu ʻoku feitama, mo kinautolu ʻoku toutama, ʻi he ngaahi ʻaho ko ia!
20 汝らの遁ぐることの冬または安息 日に起らぬように祈れ。
Ka mou kole ke ʻoua naʻa hoko hoʻomou feholaki ʻi he faʻahitaʻu momoko, pe ʻi he ʻaho Sāpate:
21 そのとき大なる患難あらん、世の創より今に至るまでかかる患難はなく、また後にも無からん。
Ka koeʻuhi ʻe toki hoko ʻae mamahi lahi, naʻe ʻikai hano tatau talu mei he kamataʻanga ʻo māmani, ʻo aʻu ki he ʻaho ni, pea ʻe ʻikai ʻo lauikuonga.
22 その日もし少くせられずば、一人だに救はるる者なからん、されど選民の爲にその日 少くせらるべし。
Pea kapau ʻe ʻikai fakasiʻisiʻi ki he ngaahi ʻaho ko ia, ʻe ʻikai moʻui ha tokotaha: ka koeʻuhi ko e kakai kuo fili ʻe fakasiʻisiʻi ai ʻae ngaahi ʻaho ko ia.
23 その時あるひは「視よ、キリスト此處にあり」或は「此處にあり」と言ふ者ありとも信ずな。
“Pea kapau ʻe toki pehē ai ʻe ha taha kiate kimoutolu, ‘Vakai, ʻoku ʻi heni ʻa Kalaisi,’ pe ‘ʻi hena;’ ʻoua naʻa tui [ki ai].
24 僞キリスト・僞 預言者おこりて、大なる徴と不思議とを現し、爲し得べくば選民をも惑さんとするなり。
Koeʻuhi ʻe ai ʻae ngaahi Kalaisi loi, mo e kau palōfita loi, ʻonau fakahā ʻae ngaahi fakaʻilonga lahi, mo e meʻa fakaofo: ke nau kākā ʻaki ʻae kakai kuo fili, ʻoka ne faingofua.
Vakai, kuo u tomuʻa tala ia kiate kimoutolu.
26 されば人もし汝らに「視よ、彼は荒野にあり」といふとも出で往くな「視よ、彼は部屋にあり」と言ふとも信ずな。
“Ko ia kapau te nau pehē kiate kimoutolu, ‘Vakai, ʻoku ʻi he toafa ia;’ ʻoua naʻa ʻalu atu: ‘Vakai, ʻoku ʻi he ngaahi potu lilo:’ ʻoua naʻa tui [ki ai].
27 電光の東より出でて西にまで閃きわたる如く、人の子の來るも亦 然らん。
He ʻoku hangē ko e ʻasi mai ʻoe ʻuhila mei he potu hahake, pea ulo ʻo aʻu ki he potu lulunga; ʻe pehē foki ʻae haʻu ʻae Foha ʻoe tangata.
“He ko e potu ko ia ʻoku ʻi ai ʻae ʻangaʻanga, ʻe kātoa ki ai ʻae fanga ʻikale foki.
29 これらの日の患難ののち直ちに日は暗く、月は光を發たず、星は空より隕ち、天の萬象ふるひ動かん。
“Pea hili ʻae mamahi ʻoe ngaahi ʻaho ko ia ʻe fakapoʻuli leva ʻae laʻā, pea ʻe ʻikai ulo mai ʻae māhina, pea ʻe ngangana ʻae ngaahi fetuʻu mei he langi, pea ʻe ngalulu ʻae ngaahi mālohi ʻoe langi:
30 そのとき人の子の兆、天に現れん。そのとき地上の諸族みな嘆き、かつ人の子の能力と大なる榮光とをもて、天の雲に乘り來るを見ん。
Pea ʻe toki hā mai ʻae fakaʻilonga ʻoe Foha ʻoe tangata ʻi he langi: pea ʻe toki tangi ʻae ngaahi faʻahinga kotoa pē ʻo māmani, pea te nau mamata ki he Foha ʻoe tangata ʻoku haʻu ʻi he ngaahi ʻao ʻoe langi, ʻi he mālohi mo e nāunau lahi.
31 また彼は使たちを大なるラッパの聲とともに遣さん。使たちは天の此の極より彼の極まで、四方より選民を集めん。
Pea ʻe fekau ʻe ia ʻene kau ʻāngelo mo e meʻa lea leʻo lahi, pea te nau tānaki fakataha ʻene kakai kuo fili mei hono feituʻu langi ʻe fā, mei he ngataʻanga ʻe taha ʻoe langi ʻo aʻu ki he ngataʻanga ʻe taha.
32 無花果の樹よりの譬をまなべ、その枝すでに柔かくなりて葉 芽ぐめば、夏の近きを知る。
“Pea mou tokanga ki he fakatātā ʻoe ʻakau ko e fiki: ʻOka kei litolito hono vaʻa, pea tupu hono lau, ʻoku mou ʻilo ʻoku ofi ʻae faʻahitaʻu mafana:
33 かくのごとく汝らも此 等のすべての事を見ば、人の子すでに近づきて門邊に到るを知れ。
Pea pehē foki, ʻoka mou ka mamata ki he ngaahi meʻa ni kotoa pē, mou ʻilo ʻoku ofi ia, ʻio, ʻoku ʻi he matapā.
34 誠に汝らに告ぐ、これらの事ことごとく成るまで、今の代は過ぎ往くまじ。
ʻOku ou tala moʻoni atu kiate kimoutolu, ʻE ʻikai ʻosi ʻae toʻutangata ni, kaeʻoua ke fakamoʻoni ʻa eni kotoa pē.
35 天 地は過ぎゆかん、されど我が言は過ぎ往くことなし。
ʻE mole ʻae langi mo māmani, kae ʻikai mole ʻeku lea.
36 その日その時を知る者なし、天の使たちも知らず、子も知らず、ただ父のみ知り給ふ。
“Ka ko e ʻaho mo e feituʻulaʻā ko ia, ʻoku ʻikai ʻilo ki ai ha taha, pe [ʻilo ʻe ]he kau ʻāngelo ʻoe langi, ka ko ʻeku Tamai pe.
Kae hangē ko e ngaahi ʻaho ʻo Noa, ʻe pehē pe foki ʻae haʻu ʻae Foha ʻoe tangata.
38 曾て洪水の前ノア方舟に入る日までは、人々 飮み食ひ、娶り嫁がせなどし、
He koeʻuhi ʻi he ngaahi ʻaho naʻe muʻomuʻa ʻi he lōmaki naʻa nau kai mo inu, mo mali, mo foaki ke fakamaʻu, ʻo aʻu ki he ʻaho naʻe hū ai ʻa Noa ki he vaka,
39 洪水の來りて悉とく滅すまでは知らざりき、人の子の來るも然あるべし。
Pea naʻe ʻikai te nau ʻamanaki, mo ʻene hoko mai ʻae vai lahi, ʻo ʻave ʻakinautolu kotoa pē; ʻe pehē pe ʻae haʻu foki ʻae Foha ʻoe tangata.
40 そのとき二人の男 畑にをらんに、一人は取られ一人は遺されん。
ʻE ʻi he ngoue ʻae toko ua; ʻe ʻave ʻae tokotaha, ka ʻe tuku ʻae tokotaha.
41 二人の女 磨ひき居らんに、一人は取られ一人は遺されん。
ʻE ai ʻae fefine ʻe toko ua ʻoku ngāue ʻi he meʻa momosi; ʻe ʻave ʻae tokotaha, ka ʻe tuku ʻae tokotaha.
42 されば目を覺しをれ、汝らの主のきたるは、何れの日なるかを知らざればなり。
“Ko ia leʻo: he ʻoku ʻikai te mou ʻilo ʻae feituʻulaʻā ko ia ʻe haʻu ai homou ʻEiki.
43 汝 等これを知れ、家主もし盜人いづれの時きたるかを知らば、目をさまし居て、その家を穿たすまじ。
Kae ʻilo eni, ka ne ʻilo ʻe he ʻeiki ʻoe fale ʻae lakanga leʻo ko ia ʻe haʻu ai ʻae kaihaʻa, [pehē], kuo ne leʻo, kae ʻikai tuku ke haea hono fale.
44 この故に汝らも備へをれ、人の子は思はぬ時に來ればなり。
Ko ia ke tali teu pe ʻakimoutolu foki: koeʻuhi ʻe haʻu ʻae Foha ʻoe tangata ʻi he feituʻulaʻā ʻoku ʻikai te mou ʻamanaki ki ai.
45 主人が時に及びて食物を與へさする爲に、家の者のうへに立てたる忠實にして慧き僕は誰なるか。
“Pea ko hai ʻae tamaioʻeiki angatonu mo poto, kuo fakanofo ʻe heʻene ʻeiki ke pule ki hono kaungāʻapi, mo tufaki kiate kinautolu ʻae meʻakai ʻi hono taimi totonu?
46 主人のきたる時、かく爲し居るを見らるる僕は幸福なり。
ʻOku monūʻia ʻae tamaioʻeiki ko ia, ʻoka haʻu ʻa ʻene ʻeiki, ʻo ʻilo ia ʻoku ne fai pehē.
47 まことに汝らに告ぐ、主人すべての所有を彼に掌どらすべし。
Ko ʻeku tala moʻoni atu kiate kimoutolu, te ne fakanofo ia ke ne puleʻi ʻene meʻa kotoa pē.
48 もしその僕 惡しくして、心のうちに主人は遲しと思ひて、
Pea kapau ʻe pehē ʻe he tamaioʻeiki angakovi ʻi hono loto, ‘ʻOku fakatuai ne haʻu ʻa ʻeku ʻeiki;’
49 その同輩を扑きはじめ、酒徒らと飮食を共にせば、
pea ne kamata teʻia ʻene kaungā tamaioʻeiki, pea kai ia mo inu fakataha mo e kau konā;
ʻE haʻu ʻae ʻeiki ʻae tamaioʻeiki ko ia, ʻi ha ʻaho ʻoku ʻikai te ne ʻamanekina, pea ʻi ha feituʻulaʻā ʻoku ʻikai te ne ʻilo,
51 之を烈しく笞うち、その報を僞善者と同じうせん。其處にて哀哭・切齒することあらん。
Pea ʻe tuʻuua ia, ʻo tuʻutuʻuni ke ʻinasi fakataha ia mo e kau mālualoi: pea ʻe ʻi ai ʻae tangi mo e fengaiʻitaki ʻoe nifo.