ルカの福音書 12
1 その時、無數の人あつまりて、群衆ふみ合ふばかりなり。イエスまづ弟子たちに言ひ出で給ふ『なんぢら、パリサイ人のパンだねに心せよ、これ僞善なり。
tadaanii. m lokaa. h sahasra. m sahasram aagatya samupasthitaastata ekaiko. anye. saamupari patitum upacakrame; tadaa yii"su. h "si. syaan babhaa. se, yuuya. m phiruu"sinaa. m ki. nvaruupakaapa. tye vi"se. se. na saavadhaanaasti. s.thata|
2 蔽はれたるものに露れぬはなく、隱れたるものに知られぬはなし。
yato yanna prakaa"sayi. syate tadaacchanna. m vastu kimapi naasti; tathaa yanna j naasyate tad gupta. m vastu kimapi naasti|
3 この故に汝らが暗きにて言ふことは、明るきにて聞え、部屋の内にて耳によりて語りしことは、屋の上にて宣べらるべし。
andhakaare ti. s.thanato yaa. h kathaa akathayata taa. h sarvvaa. h kathaa diiptau "sro. syante nirjane kar. ne ca yadakathayata g. rhap. r.s. thaat tat pracaarayi. syate|
4 我が友たる汝らに告ぐ。身を殺して後に何をも爲し得ぬ者どもを懼るな。
he bandhavo yu. smaanaha. m vadaami, ye "sariirasya naa"sa. m vinaa kimapyapara. m karttu. m na "sakruvanti tebhyo maa bhai. s.ta|
tarhi kasmaad bhetavyam ityaha. m vadaami, ya. h "sariira. m naa"sayitvaa naraka. m nik. septu. m "saknoti tasmaadeva bhaya. m kuruta, punarapi vadaami tasmaadeva bhaya. m kuruta| (Geenna g1067)
6 五 羽の雀は二錢にて賣るにあらずや、然るに其の一 羽だに神の前に忘れらるる事なし。
pa nca ca. takapak. si. na. h ki. m dvaabhyaa. m taamrakha. n.daabhyaa. m na vikriiyante? tathaapii"svaraste. saam ekamapi na vismarati|
7 汝らの頭の髮までもみな數へらる。懼るな、汝らは多くの雀よりも優るるなり。
yu. smaaka. m "sira. hke"saa api ga. nitaa. h santi tasmaat maa vibhiita bahuca. takapak. sibhyopi yuuya. m bahumuulyaa. h|
8 われ汝らに告ぐ、凡そ人の前に我を言ひあらはす者を、人の子もまた神の使たちの前にて言ひあらはさん。
apara. m yu. smabhya. m kathayaami ya. h ka"scin maanu. saa. naa. m saak. saan maa. m sviikaroti manu. syaputra ii"svaraduutaanaa. m saak. saat ta. m sviikari. syati|
9 されど人の前にて我を否む者は、神の使たちの前にて否まれん。
kintu ya. h ka"scinmaanu. saa. naa. m saak. saanmaam asviikaroti tam ii"svarasya duutaanaa. m saak. saad aham asviikari. syaami|
10 凡そ言をもて人の子に逆ふ者は赦されん。されど聖 靈を瀆すものは赦されじ。
anyacca ya. h ka"scin manujasutasya nindaabhaavena kaa ncit kathaa. m kathayati tasya tatpaapasya mocana. m bhavi. syati kintu yadi ka"scit pavitram aatmaana. m nindati tarhi tasya tatpaapasya mocana. m na bhavi. syati|
11 人なんぢらを會堂、或は司、あるひは權威ある者の前に引きゆかん時、いかに何を答へ、または何を言はんと思ひ煩ふな。
yadaa lokaa yu. smaan bhajanageha. m vicaarakart. rraajyakart. r.naa. m sammukha nca ne. syanti tadaa kena prakaare. na kimuttara. m vadi. syatha ki. m kathayi. syatha cetyatra maa cintayata;
12 聖 靈そのとき言ふべきことを教へ給はん』
yato yu. smaabhiryad yad vaktavya. m tat tasmin samayaeva pavitra aatmaa yu. smaan "sik. sayi. syati|
13 群衆のうちの或 人いふ『師よ、わが兄弟に命じて、嗣業を我に分たしめ給へ』
tata. h para. m janataamadhyastha. h ka"scijjanasta. m jagaada he guro mayaa saha pait. rka. m dhana. m vibhaktu. m mama bhraataramaaj naapayatu bhavaan|
14 之に言ひたまふ『人よ、誰が我を立てて汝らの裁判人また分配 者とせしぞ』
kintu sa tamavadat he manu. sya yuvayo rvicaara. m vibhaaga nca karttu. m maa. m ko niyuktavaan?
15 かくて人々に言ひたまふ『愼みて凡ての慳貪をふせげ、人の生命は所有の豐なるには因らぬなり』
anantara. m sa lokaanavadat lobhe saavadhaanaa. h satarkaa"sca ti. s.thata, yato bahusampattipraaptyaa manu. syasyaayu rna bhavati|
16 また譬を語りて言ひ給ふ『ある富める人、その畑 豐に實りたれば、
pa"scaad d. r.s. taantakathaamutthaapya kathayaamaasa, ekasya dhanino bhuumau bahuuni "sasyaani jaataani|
17 心の中に議りて言ふ「われ如何にせん、我が作物を藏めおく處なし」
tata. h sa manasaa cintayitvaa kathayaambabhuuva mamaitaani samutpannaani dravyaa. ni sthaapayitu. m sthaana. m naasti ki. m kari. syaami?
18 遂に言ふ「われ斯く爲さん、わが倉を毀ち、更に大なるものを建てて、其處にわが穀物および善き物をことごとく藏めん。
tatovadad ittha. m kari. syaami, mama sarvvabhaa. n.daagaaraa. ni bha"nktvaa b. rhadbhaa. n.daagaaraa. ni nirmmaaya tanmadhye sarvvaphalaani dravyaa. ni ca sthaapayi. syaami|
19 かくてわが靈魂に言はん、靈魂よ、多年を過すに足る多くの善き物を貯へたれば、安んぜよ、飮食せよ、樂しめよ」
apara. m nijamano vadi. syaami, he mano bahuvatsaraartha. m naanaadravyaa. ni sa ncitaani santi vi"sraama. m kuru bhuktvaa piitvaa kautuka nca kuru| kintvii"svarastam avadat,
20 然るに神かれに「愚なる者よ、今宵なんぢの靈魂とらるべし、さらば汝の備へたる物は、誰がものとなるべきぞ」と言ひ給へり。
re nirbodha adya raatrau tava praa. naastvatto ne. syante tata etaani yaani dravyaa. ni tvayaasaaditaani taani kasya bhavi. syanti?
21 己のために財を貯へ、神に對して富まぬ者は斯くのごとし』
ataeva ya. h ka"scid ii"svarasya samiipe dhanasa ncayamak. rtvaa kevala. m svanika. te sa ncaya. m karoti sopi taad. r"sa. h|
22 また弟子たちに言ひ給ふ『この故にわれ汝らに告ぐ、何を食はんと生命のことを思ひ煩ひ、何を著んと體のことを思ひ煩ふな。
atha sa "si. syebhya. h kathayaamaasa, yu. smaanaha. m vadaami, ki. m khaadi. syaama. h? ki. m paridhaasyaama. h? ityuktvaa jiivanasya "sariirasya caartha. m cintaa. m maa kaar. s.ta|
23 生命は糧にまさり、體は衣に勝るなり。
bhak. syaajjiivana. m bhuu. sa. naacchariira nca "sre. s.tha. m bhavati|
24 鴉を思ひ見よ、播かず、刈らず、納屋も倉もなし。然るに神は之を養ひたまふ、汝ら鳥に優るること幾許ぞや。
kaakapak. si. naa. m kaaryya. m vicaarayata, te na vapanti "sasyaani ca na chindanti, te. saa. m bhaa. n.daagaaraa. ni na santi ko. saa"sca na santi, tathaapii"svarastebhyo bhak. syaa. ni dadaati, yuuya. m pak. sibhya. h "sre. s.thataraa na ki. m?
25 汝らの中たれか思ひ煩ひて、身の長 一尺を加へ得んや。
apara nca bhaavayitvaa nijaayu. sa. h k. sa. namaatra. m varddhayitu. m "saknoti, etaad. r"so laako yu. smaaka. m madhye kosti?
26 されば最 小き事すら能はぬに、何ぞ他のことを思ひ煩ふか。
ataeva k. sudra. m kaaryya. m saadhayitum asamarthaa yuuyam anyasmin kaaryye kuto bhaavayatha?
27 百合を思ひ見よ、紡がず、織らざるなり。されど我なんぢらに告ぐ、榮華を極めたるソロモンだに、其の服裝この花の一つにも及かざりき。
anyacca kaampilapu. spa. m katha. m varddhate tadaapi vicaarayata, tat ka ncana "srama. m na karoti tantuu. m"sca na janayati kintu yu. smabhya. m yathaartha. m kathayaami sulemaan bahvai"svaryyaanvitopi pu. spasyaasya sad. r"so vibhuu. sito naasiit|
28 今日ありて、明日 爐に投げ入れらるる野の草をも、神は斯く裝ひ給へば、況て汝らをや、ああ信仰うすき者よ、
adya k. setre varttamaana. m "sva"scuullyaa. m k. sepsyamaana. m yat t. r.na. m, tasmai yadii"svara ittha. m bhuu. sayati tarhi he alpapratyayino yu. smaana ki. m na paridhaapayi. syati?
29 なんぢら何を食ひ何を飮まんと求むな、また心を動かすな。
ataeva ki. m khaadi. syaama. h? ki. m paridhaasyaama. h? etadartha. m maa ce. s.tadhva. m maa sa. mdigdhva nca|
30 是みな世の異邦人の切に求むる所なれど、汝らの父は、此 等の物のなんぢらに必要なるを知り給へばなり。
jagato devaarccakaa etaani sarvvaa. ni ce. s.tanate; e. su vastu. su yu. smaaka. m prayojanamaaste iti yu. smaaka. m pitaa jaanaati|
31 ただ父の御國を求めよ。さらば此 等の物は、なんぢらに加へらるべし。
ataeve"svarasya raajyaartha. m sace. s.taa bhavata tathaa k. rte sarvvaa. nyetaani dravyaa. ni yu. smabhya. m pradaayi. syante|
32 懼るな、小き群よ、なんぢらに御國を賜ふことは、汝らの父の御意なり。
he k. sudrame. savraja yuuya. m maa bhai. s.ta yu. smabhya. m raajya. m daatu. m yu. smaaka. m pitu. h sammatirasti|
33 汝らの所有を賣りて施濟をなせ。己がために舊びぬ財布をつくり、盡きぬ財寶を天に貯へよ。かしこは盜人も近づかず、蟲も壞らぬなり、
ataeva yu. smaaka. m yaa yaa sampattirasti taa. m taa. m vikriiya vitarata, yat sthaana. m cauraa naagacchanti, kii. taa"sca na k. saayayanti taad. r"se svarge nijaartham ajare sampu. take. ak. saya. m dhana. m sa ncinuta ca;
34 汝らの財寶のある所には、汝らの心もあるべし。
yato yatra yu. smaaka. m dhana. m varttate tatreva yu. smaaka. m mana. h|
35 なんぢら腰に帶し、燈火をともして居れ。
apara nca yuuya. m pradiipa. m jvaalayitvaa baddhaka. tayasti. s.thata;
36 主人、婚筵より歸り來りて戸を叩かば、直ちに開くために待つ人のごとくなれ。
prabhu rvivaahaadaagatya yadaiva dvaaramaahanti tadaiva dvaara. m mocayitu. m yathaa bh. rtyaa apek. sya ti. s.thanti tathaa yuuyamapi ti. s.thata|
37 主人の來るとき、目を覺しをるを見らるる僕どもは幸福なるかな。われ誠に汝らに告ぐ、主人 帶して其の僕どもを食事の席に就かせ、進みて給仕すべし。
yata. h prabhuraagatya yaan daasaan sacetanaan ti. s.thato drak. syati taeva dhanyaa. h; aha. m yu. smaan yathaartha. m vadaami prabhustaan bhojanaartham upave"sya svaya. m baddhaka. ti. h samiipametya parive. sayi. syati|
38 主人、夜の半ごろ若くは夜の明くる頃に來るとも、かくの如くなるを見らるる僕どもは幸福なり。
yadi dvitiiye t. rtiiye vaa prahare samaagatya tathaiva pa"syati, tarhi taeva daasaa dhanyaa. h|
39 なんぢら之を知れ、家主もし盜人いづれの時 來るかを知らば、その家を穿たすまじ。
apara nca kasmin k. sa. ne cauraa aagami. syanti iti yadi g. rhapati rj naatu. m "saknoti tadaava"sya. m jaagran nijag. rhe sandhi. m karttayitu. m vaarayati yuuyametad vitta|
40 汝らも備へをれ。人の子は思はぬ時に來ればなり』
ataeva yuuyamapi sajjamaanaasti. s.thata yato yasmin k. sa. ne ta. m naaprek. sadhve tasminneva k. sa. ne manu. syaputra aagami. syati|
41 ペテロ言ふ『主よ、この譬を言ひ給ふは我らにか、また凡ての人にか』
tadaa pitara. h papraccha, he prabho bhavaan kimasmaan uddi"sya ki. m sarvvaan uddi"sya d. r.s. taantakathaamimaa. m vadati?
42 主いひ給ふ『主人が時に及びて僕どもに定の糧を與へさする爲に、その僕どもの上に立つる忠實にして慧き支配人は誰なるか、
tata. h prabhu. h provaaca, prabhu. h samucitakaale nijaparivaaraartha. m bhojyaparive. sa. naaya ya. m tatpade niyok. syati taad. r"so vi"svaasyo boddhaa karmmaadhii"sa. h kosti?
43 主人のきたる時、かく爲し居るを見らるる僕は幸福なるかな。
prabhuraagatya yam etaad. r"se karmma. ni prav. rtta. m drak. syati saeva daaso dhanya. h|
44 われ實をもて汝らに告ぐ、主人すべての所有を彼に掌どらすべし。
aha. m yu. smaan yathaartha. m vadaami sa ta. m nijasarvvasvasyaadhipati. m kari. syati|
45 若しその僕、心のうちに、主人の來るは遲しと思ひ、僕・婢女をたたき、飮食して醉ひ始めなば、
kintu prabhurvilambenaagami. syati, iti vicintya sa daaso yadi tadanyadaasiidaasaan praharttum bhoktu. m paatu. m maditu nca praarabhate,
46 その僕の主人、おもはぬ日 知らぬ時に來りて、之を烈しく笞うち、その報を不 忠 者と同じうせん。
tarhi yadaa prabhu. m naapek. si. syate yasmin k. sa. ne so. acetana"sca sthaasyati tasminneva k. sa. ne tasya prabhuraagatya ta. m padabhra. s.ta. m k. rtvaa vi"svaasahiinai. h saha tasya a. m"sa. m niruupayi. syati|
47 主人の意を知りながら用意せず、又その意に從はぬ僕は、笞うたるること多からん。
yo daasa. h prabheraaj naa. m j naatvaapi sajjito na ti. s.thati tadaaj naanusaare. na ca kaaryya. m na karoti sonekaan prahaaraan praapsyati;
48 されど知らずして打たるべき事をなす者は、笞うたるること少からん。多く與へらるる者は、多く求められん。多く人に托くれば、更に多くその人より請ひ求むべし。
kintu yo jano. aj naatvaa prahaaraarha. m karmma karoti solpaprahaaraan praapsyati| yato yasmai baahulyena datta. m tasmaadeva baahulyena grahii. syate, maanu. saa yasya nika. te bahu samarpayanti tasmaad bahu yaacante|
49 我は火を地に投ぜんとて來れり。此の火すでに燃えたらんには、我また何をか望まん。
aha. m p. rthivyaam anaikyaruupa. m vahni nik. septum aagatosmi, sa ced idaaniimeva prajvalati tatra mama kaa cintaa?
50 されど我には受くべきバプテスマあり。その成し遂げらるるまでは、思ひ逼ること如何ばかりぞや。
kintu yena majjanenaaha. m magno bhavi. syaami yaavatkaala. m tasya siddhi rna bhavi. syati taavadaha. m katika. s.ta. m praapsyaami|
51 われ地に平和を與へんために來ると思ふか。われ汝らに告ぐ、然らず、反つて分爭なり。
melana. m karttu. m jagad aagatosmi yuuya. m kimittha. m bodhadhve? yu. smaan vadaami na tathaa, kintvaha. m melanaabhaava. m karttu. mm aagatosmi|
52 今よりのち一家に五 人あらば、三人は二人に、二人は三人に分れ爭はん。
yasmaadetatkaalamaarabhya ekatrasthaparijanaanaa. m madhye pa ncajanaa. h p. rthag bhuutvaa trayo janaa dvayorjanayo. h pratikuulaa dvau janau ca trayaa. naa. m janaanaa. m pratikuulau bhavi. syanti|
53 父は子に、子は父に、母は娘に、娘は母に、姑姆は嫁に、嫁は姑姆に分れ爭はん』
pitaa putrasya vipak. sa. h putra"sca pitu rvipak. so bhavi. syati maataa kanyaayaa vipak. saa kanyaa ca maatu rvipak. saa bhavi. syati, tathaa "sva"sruurbadhvaa vipak. saa badhuu"sca "sva"srvaa vipak. saa bhavi. syati|
54 イエスまた群衆に言ひ給ふ『なんぢら雲の西より起るを見れば、直ちに言ふ「急雨きたらん」と、果して然り。
sa lokebhyoparamapi kathayaamaasa, pa"scimadi"si meghodgama. m d. r.s. tvaa yuuya. m ha. thaad vadatha v. r.s. ti rbhavi. syati tatastathaiva jaayate|
55 また南 風ふけば、汝 等いふ「強き暑あらん」と、果して然り。
apara. m dak. si. nato vaayau vaati sati vadatha nidaagho bhavi. syati tata. h sopi jaayate|
56 僞善者よ、汝ら天 地の氣色を辨ふることを知りて、今の時を辨ふること能はぬは何ぞや。
re re kapa. tina aakaa"sasya bhuumyaa"sca lak. sa. na. m boddhu. m "saknutha,
57 また何 故みづから正しき事を定めぬか。
kintu kaalasyaasya lak. sa. na. m kuto boddhu. m na "saknutha? yuuya nca svaya. m kuto na nyaa. sya. m vicaarayatha?
58 なんぢ訴ふる者とともに司に往くとき、途にて和解せんことを力めよ。恐らくは訴ふる者なんぢを審判 人に引きゆき、審判 人なんぢを下役にわたし、下役なんぢを獄に投げ入れん。
apara nca vivaadinaa saarddha. m vicaarayitu. h samiipa. m gacchan pathi tasmaaduddhaara. m praaptu. m yatasva nocet sa tvaa. m dh. rtvaa vicaarayitu. h samiipa. m nayati| vicaarayitaa yadi tvaa. m praharttu. h samiipa. m samarpayati praharttaa tvaa. m kaaraayaa. m badhnaati
59 われ汝に告ぐ、一レプタも殘りなく償はずば、其處に出づること能はじ』
tarhi tvaamaha. m vadaami tvayaa ni. h"se. sa. m kapardake. su na pari"sodhite. su tva. m tato mukti. m praaptu. m na "sak. syasi|
