< ヨハネの福音書 4 >
1 主、おのれの弟子を造り、之にバプテスマを施すこと、ヨハネよりも多しと、パリサイ人に聞えたるを知り給ひし時、
Lino aVafalisayi vakapulika imhola sa Yesu kuuti ikwofugha na kuuva na vavulanisivua vinga kukila uYohana umwofughi,
2 (その實イエス自らバプテスマを施ししにあらず、その弟子たちなり)
(neke uYesu jujuo naakava ikwofugha, looli avavulanisivua vaake ve vano valyale vikwofugha),
UYesu ye akagwile kuuti imhola saake sipulikiike, akavuuka mukighavo ikya Yudea akagomoka ku kighavo ikya Galilaya.
Ye vigomoka ku Samalia lukavoneka kuuti kwevule uvufumbue uvwa kukilila mu kighavo ikya Samalia, pe vakakilila isila ijio.
5 サマリヤのスカルといふ町にいたり給へるが、この町はヤコブその子ヨセフに與へし土地に近くして、
Pe vakafika mu likaaja ilya Sikali lino lyale mukighavo ikya Samalia, ilikaaja ilio lilyale piipi nu mughunda ghuno u Yakobo alyampeliile umwanake u Yosefu.
6 此處にヤコブの泉あり。イエス旅路に疲れて泉の傍らに坐し給ふ、時は第六 時 頃なりき。
Apuo pwekilyale ikitiimu kya Yakobo. UYesu akikala palubale pa kitiimu ikio kuuti apuume, ulwakuva alyakatiile nu lughendo. Unsiki ughuo ghwale ghwa kavalilo aka ntanda pamwisi.
7 サマリヤの或 女、水を汲まんとて來りたれば、イエス之に『われに飮ませよ』と言ひたまふ。
Pe akiisa umukijuuva jumomonga uNsamalia kunegha amalenga pa kitimu kila, uYesu akam'buula akati, “Nisuuma amalenga ninyue.”
Ulwakuva avavulanisivu vaake vakava valutile kughula ikyakulia.
9 サマリヤの女いふ『なんぢはユダヤ人なるに、如何なればサマリヤの女なる我に、飮むことを求むるか』これはユダヤ人とサマリヤ人とは交りせぬ故なり。
Umukijuuva jula uNsamalia akamwamula akati, “Uve uli Muyahudi, une nilinsamalia, lwandaani ghusuuma amalenga kulyune?” Alyajovile enendiki ulwakuva aVayahudi navalyale nu vuhangilanisi na Vasamalia.
10 イエス答へて言ひ給ふ『なんぢ若し神の賜物を知り、また「我に飮ませよ」といふ者の誰なるを知りたらんには、之に求めしならん、さらば汝に活ける水を與へしものを』
UYesu akamwamula akati, “Ghwale ukagulaghe sino uNguluve ilonda kukukupeela na kuuti nene veeni ne juno nikukusuuma amalenga, ngale usumile une, une naale nikukupeela amalenga ghano ghikuvapeela avaanhu uvwumi.”
11 女いふ『主よ、なんぢは汲む物を持たず、井は深し、その活ける水は何處より得しぞ。
Umukijuuva jula akamwamula uYesu akati, “Ghwe Ntwa uve nuli ni ndoovo ija kuneghela, kyope ikitiimu kitali. Lino ukughaagha kuughi amalenga gha vwumi?
12 汝はこの井を我らに與へし我らの父ヤコブよりも大なるか、彼も、その子らも、その家畜も、これより飮みたり』
Unkuulu ghwitu uYakobo alyatupeliile ikitiimu iki, umwene na vanaake vanywile amalenga agha kitiimu ulim'baha kukila uYakovo?”
13 イエス答へて言ひ給ふ『すべて此の水をのむ者は、また渇かん。
UYesu akamwamula akati, “Umuunhu ghweni juno inyua amalenga agha kitimu iki, ikwumilua kange,
14 されど我があたふる水を飮む者は、永遠に渇くことなし。わが與ふる水は彼の中にて泉となり、永遠の生命の水 湧きいづべし』 (aiōn , aiōnios )
neke umuunhu juno inyua amalenga ghano nikumpeela ghiiva nkate mwa mwene, kiiva kindwivu kya malenga ghikumpeelagha uvwumi vuno navusila lusiku.” (aiōn , aiōnios )
15 女いふ『主よ、わが渇くことなく、又ここに汲みに來ぬために、その水を我にあたへよ』
Pe umukijuuva jula akansuuma uYesu akati, “Ghwe Ntwa, umeele amalenga aghuo, nileke pikwumilua, kange nileke pikwisa apa kunegha amalenga.”
16 イエス言ひ給ふ『ゆきて夫をここに呼びきたれ』
UYesu akambuula akati, “Lutagha, unkemeele umughosi ghwako, ghwise naghwo apa.”
17 女こたへて言ふ『われに夫なし』イエス言ひ給ふ『夫なしといふは宜なり。
Umukijuuva jula akamwamula akati, “Une nili nsila mughosi.” UYesu akambuula akati, “Ujovile seseene kuuti, 'ulinsila mughosi,'
18 夫は五 人までありしが、今ある者はなんぢの夫にあらず。無しと云へるは眞なり』
Ulwakuva ulyatolilue na vaghosi vahano, ghwope juno ghukukala naghwo lino, naghwako. Mu ulu ujovile isa kyang'haani!”
Umukijuuva jula akamwamula akati, “Ghwe Ntwa, nivona uve uli m'bili.
20 我らの先祖たちは此の山にて拜したるに、汝らは拜すべき處をエルサレムなりと言ふ』
Avakuulu viitu valyale vikumwimika uNguluve pa kidunda iki, neke umue mwiti ku Yelusalemu kwe kuno kunoghiile kukumwimika uNguluve.”
21 イエス言ひ給ふ『をんなよ、我が言ふことを信ぜよ、此の山にもエルサレムにもあらで、汝ら父を拜する時きたるなり。
UYesu akam'buula akati, “Ghwe mukijuva uve, ghwitikaghe sino nijova, ghukwisa unsiki ghuno namukumwimikagha uNguluve uNaata pa kidunda iki nambe ku Yelusalemu.
22 汝らは知らぬ者を拜し、我らは知る者を拜す、救はユダヤ人より出づればなり。
Umue mu kumwimika uNguluve juno namunkagwile, neke usue tukumwimika uNguluve juno tunkagwile, ulwakuva uNguluve ikuvapokea avaanhu kukilila ku Vayahudi.”
23 されど眞の禮拜者の、靈と眞とをもて父を拜する時きたらん、今すでに來れり。父はかくのごとく拜する者を求めたまふ。
Lino unsiki ghukwisa, kange ghufikile, pano avaanhu vano vikumwitika uNguluve uNhaata mu vwakyanghaani, vikumwimikagha mutwa kulongosivua nu mhepo ghwake na vule vulungika uvwakyang'haani vwake.
24 神は靈なれば、拜する者も靈と眞とをもて拜すべきなり』
UNguluve ghwe mhepo, avaanhu vano vikumwimika umwene, vanoghiile kukumwimika mu ngufu isa mhepo ghwake na mu vwakyang'haani.”
25 女いふ『我はキリストと稱ふるメシヤの來ることを知る、彼きたらば諸般のことを我らに告げん』
Umulijuuva jula akamwamula akati, “Nikagwile kuuti uMesiya, (juno ghwe Kilisite). Ikwisa iliva isile, ujuo ilikutuvuula sooni.
UYesu akam'buula akati, “Une ne juno nijova nuuve, neene Mesiya.”
27 時に弟子たち歸りきたりて、女と語り給ふを怪しみたれど、何を求め給ふか、何 故かれと語り給ふかと問ふもの誰もなし。
Unsiki ughuo avavulanisivua vaake vakagomoka, vakadegha kyongo kuvona uYesu ijova nu mukijuuva, neke nakwealyale juno alyaghelile kukumposia kuuti, “Ghulonda kiki?” nambe kuuti “Kiki ghujova naghwo?”
28 ここに女その水瓶を遺しおき、町にゆきて人々にいふ、
Umukijuuva jula akaluleka pala pala ulusaaji lwake ulwa malenga akaluta kukikaaja, akavavuula, avanu akati,
29 『來りて見よ、わが爲しし事をことごとく我に告げし人を。この人あるいはキリストならんか』
“Mwise mulole umuunhu juno ambulile sooni sino nivombile. Asi umuunhu ujuo ndepoonu iiva ghwe Kilisite?”
Avaanu yepulike isio vakaluta kuno kwale uYesu.
31 この間に弟子たち請ひて言ふ『ラビ、食し給へ』
Unsiki ughwa pamwisi avavulanisivua vaake vakam'buula uYesu vakati, “Ghwe m'bulanisi ulie ikyakulia.”
32 イエス言ひたまふ『我には汝らの知らぬ我が食する食物あり』
Umwene akavavuula akati, “Une nili ni kyakulia kino umue namukikagwile.”
33 弟子たち互にいふ『たれか食する物を持ち來りしか』
Avavulanisivua vaake vakatengula kuposania viiti, 'Asi, kuli muunhu isile vwa Nhaata, juno kukumuletela ikyakulia?”
34 イエス言ひ給ふ『われを遣し給へる物の御意を行ひ、その御業をなし遂ぐるは、是わが食物なり。
UYesu akavamula akati, “Ikyakulia kyango une, kwe kuvomba isa vughane vwa Nhaata juno asung'hulile nimale imbombo jaake.
35 なんぢら收穫時の來るには、なほ四月ありと言はずや。我なんぢらに告ぐ、目をあげて畑を見よ、はや黄ばみて收穫時になれり。
Asi, namwamujova kuuti, “Gasighile ameesi ghahaano kupeta?” Neke une nikuvavuula niiti, lola amaghunda vule ghalivuo pano lukwiline kupeta!
36 刈る者は價を受けて永遠の生命の實を集む。播く者と刈る者とともに喜ばん爲なり。 (aiōnios )
Ghwope juno ipeta ikwupila uluhombo lwake, umpeto ve vaanhu vano vikwupila uvwumi uvwa kuvusila kusila, apuo juno ivyala na juno ipeta vooni vivisagha nu lukeelo palikimo. (aiōnios )
37 俚諺に、彼は播き此は刈るといへるは、斯において眞なり。
Kwelule ulujovo luno luuti, 'Jumonga ivyala ujunge ipeta ulujovo uluo lwa kyang'haani.'
38 我なんぢらを遣して、勞せざりしものを刈らしむ。他の人々さきに勞し、汝らはその勞を收むるなり』
Une nivasunghile umue kupeta fino namuhangajikile, Avange vakavombile imbombo inalamu, umue mupeta vwimila imbombo jaave.”
39 此の町の多くのサマリヤ人、女の『わが爲しし事をことごとく告げし』と證したる言によりてイエスを信じたり。
AVasamalia vinga ava mulikaaja lila ilya sikali vakamwitika uYesu ulwakuva valyapuliike sino alyajovile umukijuuva jula kuuti, “Umuunhu ujuo ambulile sooni sino nivombile.”
40 かくてサマリヤ人 御許にきたりて、此の町に留らんことを請ひたれば、此處に二日とどまり給ふ。
Pe aVasamalia vala vakafika pano pwale uYesu vakampelepesia kuuti ikale palikimo na veene, pe akikala mu likaaja ilio ifighono fivili.
Avaanhu vinga fiijo vakamwitika uYesu vwimila ilisio lyake.
42 かくて女に言ふ『今われらの信ずるは、汝のかたる言によるにあらず、親しく聽きて、これは眞に世の救主なりと知りたる故なり』
Vakam'buula umukijuva jula vakati, “Lino nakwekuti tumwitiike umuunhu uju vwimila si sino utuvulile uve, looli tumwitike ulwakuva tupulike sino ajovile, kange tukagwile kuuti kyang'haani umuunhu uju ghwe mpoki ghwa vaanhu vooni.”
43 二日の後、イエスここを去りてガリラヤに往き給ふ。
Ifighono fivili ye fikilile, akavuuka kiluta ku Galilaya.
44 イエス自ら證して、預言者は己が郷にて尊ばるる事なしと言ひ給へり。
UYesu alyoliike kuuti um'bili naikwoghopua na vaanhu ava mu kikaaja kyake.
45 かくてガリラヤに往き給へば、ガリラヤ人これを迎へたり。前に彼らも祭に上り、その祭の時にエルサレムにて行ひ給ひし事を見たる故なり。
Avaanhu ava ku Galilaya valyamwupiile uYesu, ulwakuva valyasivwene sooni sino alyavombile ku kyimike ikya Pasaka ku Yelusalemu, kukyimike ukuo voope kwevalyale.
46 イエス復ガリラヤのカナに往き給ふ、ここは前に水を葡萄酒になし給ひし處なり。時に王の近臣あり、その子カペナウムにて病みゐたれば、
UYesu akaluta kange ku kikaaja ikya Kana mu kighavo ikya Galilaya. Kukikaaja ikio kwe kuno alyahambwisie amalenga kuuva luhuuje kwe alyale umulongosi jumonga ughwa selikali ku Kapelnaumu, umulongosi ujuo umwanaake alyale ntamu.
47 イエスのユダヤよりガリラヤに來り給へるを聞き、御許にゆきて、カペナウムに下りその子を醫し給はんことを請ふ、子は死ぬばかりなりしなり。
Ye apulike kuuti uYesu isile kange ku Galilaya kuhuma ku Yudea akaluta kukumpelepesia uYesu kuuti alute ku Kapelenaumu, ansosi umwanaake ulwakuva umwanaake ujuo ghulyale ghukova.
48 ここにイエス言ひ給ふ『なんぢら徴と不思議とを見ずば、信ぜじ』
UYesu akamwamula akati, “Umue namunganyitike kisila kufyagha ifivalilo ni fidegho.
49 近臣いふ『主よ、わが子の死なぬ間に下り給へ』
Umulongosi jula akamwamula akati, “Ghwe Mutwa nikukusuuma luvuke unsosie umwanango pano akyale pifua.”
50 イエス言ひ給ふ『かへれ、汝の子は生くるなり』彼はイエスの言ひ給ひしことを信じて歸りしが、
UYesu akam'buula akati, “Vujagha, umwanaako asokile.” Akitika amasio gha Yesu akavuuka ivuja.
51 下る途中、僕ども往き遇ひて、その子の生きたることを告ぐ。
Umulongosi jula ye ali mu sila ivuja, akatang'hana na vavombi vaake vakambuula vakati umwanaako asokile nkafu.
52 その癒えはじめし時を問ひしに『昨日の第七 時に熱 去れり』といふ。
Pe akavaposia akati. Asokile unsiki ghuliku, “Aveene vakamwamula vakati, asooka pamihe pamwisi akavalilo aka lekela lubale.”
53 父その時の、イエスが『なんぢの子は生くるなり』と言ひ給ひし時と同じきを知り、而して己も家の者もみな信じたり。
Uviise ghwa mwana jula akakagula kuuti asooka unsiki ghula ghuno uYesu ajova kuuti, “Umwanaako asookile.” Pe umwene palikimo na vaanhu vooni ava munyumba jaake vakamwitika uYesu.
54 是はイエス、ユダヤよりガリラヤに往きて爲し給へる第二の徴なり。
Ikidegho ikio kyale kivalilo kya vuvili kino alyavombile uYesu ku Galilaya ye ahumile ku Yudea.