エレミヤ書 50
1 ヱホバ預言者ヱレミヤによりてバビロンとカルデヤ人の地のことを語り給ひし言
Hina Gode da Ba: bilone moilai bai bagade fi ilima Ea sia: ne iasu ilegei amo nama amane olelei,
2 汝ら國々の中に告げまた宣示せ纛を樹よ隱すことなく宣示して言へバビロンは取られベルは辱められメロダクは碎かれ其像は辱められ其木像は碎かると
“Fifi asi gala ilima olelema! Ha: giwane sisia: ma! Dawa: digima: ne hahamosu olelelalu, sisia: ma! Amo sia: mae wamolegema! Ba: bilone da dafai dagoi! Ea ogogosu ‘gode’ Madage da goudane sali! Ba: bilone loboga hamoi ogogosu ‘gode’ da gogosiasu lai dagoi! Ea wadela: idafa loboga hamoi ‘gode’ huluane da goudai dagoi!
3 そは北の方より一の國人きたりて之を攻めその地を荒して其處に住む者無らしむればなり人も畜も皆逃去れり
Gagoe (north) esalebe fi da Ba: bilone fi ilima doagala: musa: amola hafoga: i soge defele hamoma: ne wadela: musa: , misi dagoi. Dunu amola ohe da hobeamu, amola dunu da amogawi bu hame esalebe ba: mu.”
4 ヱホバいひたまふその日その時イスラエルの子孫かへり來らん彼らと偕にユダの子孫かへり來るべし彼らは哭きつつ行てその神ヱホバに請求むべし
Hina Gode da amane sia: sa, “Amo eso doaga: sea, Isala: ili fi dunu amola Yuda fi dunu da gilisili, diginiwane, Na, ilia Gode, amo bu hogomusa: misunu.
5 彼ら面をシオンに向てその路を問ひ來れ我らは永遠わするることなき契約をもてヱホバにつらならんといふべし
Ilia da Saione Goumi amoga ahoasu logo Nama adole ba: mu. Amola ilia da amo logoga masunu. Ilia da eso huluane dialoma: ne Gousa: su Nama hamomu, amola ilia da amo hamedafa fimu.
6 我民は迷へる羊の群なりその牧者之をいざなひて山にふみ迷はしめたれば山より岡とゆきめぐりて其休息所を忘れたり
Na fi dunu da sibi amo ilia ouligisu dunu da noga: le hame ouligibiba: le, goumia fisi dagoi agoane ba: sa. Ilia da sibi agoane, goumi afae yolesili, eno goumia ahoasu, agoane asili, ilia da ilia sogebidafa amo gogolei dagoi.
7 之に遇ふもの皆之を食ふその敵いへり我らは罪なし彼らヱホバすなはち義きの在所その先祖の望みしところなるヱホバに罪を犯したるなり
Nowa da ili ba: sea da ilima doagala: sa. Ilia ha lai da amane sia: sa, ‘Ilia da ilia Hina Godema wadela: le hamoi dagoi. Amaiba: le, ninia da ilima doagala: mu da defea, wadela: i hame. Ilia aowa fi da Hina Gode Ea hou dafawaneyale dawa: i. Ilia amola da mae yolesili, Ema fa: no bobogemu da defea galu.’
8 汝らバビロンのうちより逃よカルデヤ人の地より出よ群の前にゆくところの牡山羊のごとくせよ
Isala: ili fi dunu! Ba: bilone soge yolesili, hobeama! Dilia degabo amo soge yolesima!
9 視よわれ大なる國々より人を起しあつめて北の地よりバビロンに攻め來らしめん彼ら之にむかひて備をたてん是すなはち取るべし彼らの矢は空しく返らざる狡き勇士の矢のごとくなるべし
Na da gagoe (north) esalebe fi gilisisu ilima sia: beba: le, ilia da Ba: bilone amoga doagala: musa: misunu. Ilia da gegemusa: dadalele, Ba: bilone fi ilima doagala: le, hasalimu. Ilia da benea ahoasu dunu noga: idafa. Ilia dadiga gala: sea, giadofamu hame dawa:
10 カルデヤは人に掠められん之を掠むる者は皆飽ことをえんとヱホバ曰たまふ
Ilia da Ba: bilone fi ilia liligi huluane gesowale lamu. Ilia hanai liligi ilia da udigili lamu. Na, Hina Gode, da sia: i dagoi.”
11 我產業を掠る者よ汝らは喜び樂み穀物を碾す犢のごとくに躍り牡馬のごとく嘶けども
Hina Gode da amane sia: sa, “Ba: bilone fi dunu! Dilia da Na fi dunu ilima doagala: le, ilia liligi huluane gesowale lai dagoi. Dilia da hahawane ahoa. Fedege agoane, dilia da bulamagau amo gagoma ha: i manu lamusa: ososa: gisa o hosi amo da gogona: ahoabe, agoane ba: sa.
12 汝らの母は痛く辱められん汝らを生しものは恥べし視よ國々の中の終末の者荒野となり燥ける地となり沙漠とならん
Be dilia moilai bai bagade (Ba: bilone) da dafane gogosia: i dagoi ba: mu. Amola Ba: bilone fi da fifi asi gala amo ganodini gududafa dialebe ba: mu. Ba: bilone soge da wadela: i hafoga: i soge hamoi dagoi ba: mu.
13 ヱホバの怒りの爲に之に住む者なくして悉く荒地となるべしバビロンを過る者は皆その禍に驚き且嗤はん
Bai Na da ougi bagadeba: le, dunu afae Ba: bilone soge ganodini esalebe da hame ba: mu. Ba: bilone da mugului dagoi dialebe ba: mu, amola nowa dunu da amo soge baligimusa: ahoasea, da bagadewane fofogadigimu.
14 凡そ弓を張る者よバビロンの四周に備をなして攻め矢を惜まずして之を射よそは彼ヱホバに罪を犯したればなり
Dilia dadi gagui dunu! Ba: bilone amoma doagala: musa: dadalema! E eale sisiga: ma! Dilia dadi huluane amoga, e gala: ma! Bai Ba: bilone fi da Na, Hina Gode, Nama wadela: le hamoi.
15 その四周に喊き叫びて攻めかかれ是手を伸ぶその城堞は倒れその石垣は崩る是ヱホバ仇を復したまふなり汝らこれに仇を復せ是の行ひしごとく是に行へ
Moilai bai bagade amo eale sisiga: le, gegemusa: halama! Wali Ba: bilone da fama: ne olei dagoi! Ea gagoi dobea da fili, mugului dagoi ba: sa. Na da Ba: bilone fi ilima dabe iaha. Amaiba: le, ha lai dunu! Ilima dabe ima! Ilia da eno dunuma hamoi, amo defele, ilima dabe bu ima.
16 播種者および穡收時に鎌を執る者をバビロンに絕せその滅すところの劍を怖れて人おのおの其民に歸り各その故土に逃べし
Amo soge ganodini, ha: i manu bugima: ne amola faima: ne logo mae doasima! Ga fi dunu Ba: bilone soge ganodini esala, ilia da dadi gagui wa: i Ba: bilone fi ilima doagala: musa: manebe, ilima beda: iba: le, hi sogega bu masunu.”
17 イスラエルは散されたる羊にして獅子之を追ふ初にアツスリヤの王之を食ひ後にこのバビロンの王ネブカデネザルその骨を碎けり
Hina Gode da amane sia: sa, “Isala: ili fi dunu da sibi amo laione wa: mega sefasi amola afagogoi dagoi, amo agoane ba: sa. Degabo, Asilia hina bagade da ilima doagala: i. Amasea, fedege agoane, Ba: bilone hina bagade Nebiuga: denese, da ilia gasa gagisu.
18 この故に萬軍のヱホバ、イスラエルの神かくいひたまふ視よわれアツスリヤの王を罰せしごとくバビロンの王とその地を罰せん
Amaiba: le, Na, Hina Gode Bagadedafa, Isala: ili fi ilia Gode, da Asilia hina bagade ema se iasu defele, hina bagade Nebiuga: denese amola ea fi ilima se imunu.
19 われイスラエルを再びその牧場に歸さん彼カルメルとバシヤンの上に草をくらはんまたエフライムとギレアデの山にてその心を飽すべし
Na da Isala: ili fi ilia sogega buhagima: ne, logo doasimu. Ilia da ha: i manu amo da Gamele Goumia amola Ba: isia: ne sogega heda: lebe amo manu, amola ha: i manu bugi Ifala: ime soge amola Gilia: de sogega gala, amoga ilia hanaiga defele manu.
20 ヱホバいひたまふ其日その時にはイスラエルの愆を尋るも有らず又ユダの罪を尋るも遇じそはわれ我存せしところの者を赦すべければなり
Amo eso da doaga: sea, Isala: ili fi amola Yuda fi amo ganodini da wadela: i hou dialebe hame ba: mu. Bai dunu amo ilia esalusu Na da gaga: i, ilia wadela: i hou amola Na da gogolema: ne olofomu. Na, Hina Gode, da sia: i dagoi.”
21 ヱホバいひたまふ汝ら上りて悖れる國罰を受べき民を攻めその後より之を荒し全くこれを滅せ我汝らに命ぜしごとく行ふべし
Hina Gode da amane sia: sa, “Melada: ime fi amola Bigode fi (ela da Ba: bilone fi) ilima doagala: ma! Ilia huluane medole legele wadela: lesima! Na sia: i liligi huluane hamoma! Na, Hina Gode, da sia: i dagoi.
22 その地に戰鬪の咷と大なる敗壤あり
Ba: bilone soge ganodini gegemusa: ha lasu da naba. Amola wadela: su bagade ba: sa.
23 嗚呼全地を摧きし鎚折れ碎くるかな嗚呼バビロン國々の中に荒地となるかな
Ba: bilone da ‘ha: ma’ (hammer) agoane, fifi asi gala huluane fifima: ne fananu. Be wali amo ‘ha: ma’ da fifilasi dagoi. Ema doaga: i hou ba: beba: le, fifi asi gala huluane da bagadewane fofogadigisa.
24 バビロンよわれ汝をとるために罟を置けり汝は擒へらるれども知ず汝ヱホバに敵せしにより尋られて獲へらるるなり
Ba: bilone fi! Dilia da nama gegenanu. Be wali dilia da sani amo Na da dili sa: ima: ne gei, amoga sa: i dagoi. Dilia da mae dawa: iwane amoga sa: i dagoi.
25 ヱホバ庫を啓きてその怒りの武器をいだしたまふ是主なる萬軍のヱホバ、カルデヤ人の地に事をなさんとしたまへばなり
Na da Na gegesu liligi lidiligalei diasu amo doasili amola Na da ougiba: le, amo liligi gagui dagoi. Bai Na, Ouligisu Hina Gode Bagadedafa, da Ba: bilone sogega hawa: hamomu galaiou.
26 汝ら終の者にいたるまで來りてこれを攻めその庫を啓き之を積て塵垤のごとくせよ盡くこれを滅ぼして其處に遺る者なからしめよ
La: ididili huluane amoga Ba: bilonema doagala: ma! Ea widi amola gagoma legesu diasu fima! Lai liligi amo widi lelegela heda: i agoane lelegela heda: ma! Soge wadela: ma! Liligi huluanedafa wadela: lesima!
27 その牡牛を悉く殺せこれを屠場にくだらしめよ其等は禍なるかな其日その罰を受べき時來れり
Ba: bilone dadi gagui dunu huluane medole legema! Medole legema! Ba: bilone dunu da wadela: lesi dagoi ba: mu! Ilima se iasu eso da doaga: i dagoi.
28 バビロンの地より逃げて遁れ來し者の聲ありて我らの神ヱホバの仇復その殿の仇復をシオンに宣ぶ
(Mugululi asi dunu da Ba: bilone soge yolesili, hobeale, Yelusaleme diasuga doaga: sa. Ilia da sia: ne iasu amo ninia Hina Gode da Ba: bilone dunu ilima dabe i dagoi - bai ilia da Ea Debolo diasu wadela: lesi - amo ilia da olelesa.)
29 射者をバビロンに召集めよ凡そ弓を張る者よその四周に陣どりて之を攻め何人をも逃す勿れその作爲に循ひて之に報いそのすべて行ひし如くこれに行へそは彼イスラエルの聖者なるヱホバにむかひて驕りたればなり
Dadi gagui dunu ilima ilia Ba: bilone fi doagala: ma: ne sia: ma! Dunu huluane amo da dadiga gala: su dawa: , amo gadili asunasima! Moilai sisiga: le, dunu afae mae hobeama: ne, logo huluane ga: ma! Ba: bilone fi ilima dabe ima. Ilia hou eno fi ilima hamoi, amo defele ilima hamoma! Bai ilia da Na, Isala: ili ilia Hadigi Gode, Nama gasa fili hamoi.
30 是故にその日壯者は衢に踣れその兵卒は悉く絕されんとヱホバいひたまふ
Amaiba: le, ilia ayeligi dunu da moilai logoga medole legei dagoi ba: mu. Amola amo esoga, ilia dadi gagui dunu da medole legei dagoi ba: mu. Na, Hina Gode, da sia: i dagoi.
31 主なる萬軍のヱホバいひたまふ驕傲者よ視よわれ汝の敵となる汝の日わが汝を罰する時きたれり
Ba: bilone! Di da gasa fi hou amoga nabai gala. Amaiba: le, Na, Ouligisudafa Hina Gode Bagadedafa, da dima ha lai hamoi dagoi. Na da dima se imunu eso ilegei, amo da doaga: i dagoi.
32 驕傲者は蹶きて仆れん之を扶け起す者なかるべしわれ火をその諸邑に燃しその四周の者を燒盡さん
Dia hidale hamosu gasa fi da sadenane dafamu. Amola, dunu eno di wa: legadolesimu hamedafa ba: mu. Na da dia moilai bai bagade huluane laluga ulagimu. Amola liligi huluane sisiga: le dialebe da wadela: lesi dagoi ba: mu.”
33 萬軍のヱホバかくいひたまふイスラエルの民とユダの民は偕に虐げらる彼らを擄にせし者は皆固くこれを守りて釋たざるなり
Hina Gode Bagadedafa da amane sia: sa, “Isala: ili fi amola Yuda fi da banenesiwane esalebe ba: sa. Dunu amo da ili gagulaligi, da ili ha: giwane sosodo aligisa. Amola ilia da ili se iasu udigili hawa: hamosu logo doasimusa: hame dawa:
34 彼らを贖ふ者は強しその名は萬軍のヱホバなり彼必ずその訴を理してこの地に安を與へバビロンに住る者を戰慄しめ給はん
Be ilia gaga: su dunu da gasa bagadewane esala. Ea dio da Hina Gode Bagadedafa. Hisu da ilimagale gegemu. E da osobo bagade fifi asi gala ilima olofosu iasimu. Be E da Ba: bilone fi ilima bidi hamosu iasimu.”
35 ヱホバいひたまふカルデヤ人の上バビロンに住る者の上およびその牧伯等とその智者等の上に劍あり
Hina Gode da amane sia: sa, “Ba: bilone soge da bogosu ba: ma! Ea fi dunu amola ouligisu dunu amola bagade dawa: su dunu da bogosu ba: mu.
36 劍僞る者の上にあり彼ら愚なる者とならん劍その勇士の上にあり彼ら懼れん
Ea ogogosu balofede dunu da bogosu ba: mu. Ilia da gagaoui dunu. Ea dadi gagui dunu da bogosu ba: mu. Ilia da bagadewane beda: i.
37 劍その馬の上にあり其車の上にあり又その中にあるすべての援兵の上にあり彼ら婦女のごとくにならん劍その寶の上にあり是掠めらるべし
Ea hosi amola sa: liode huluane wadela: lesima! Ea ga fi muni lama: ne hawa: hamosu dadi gagui dunu da bogosu ba: mu. Ilia da gasa hamedafa ba: sa. Ba: bilone liligi ida: iwane gala huluane wadela: lesima! Huluane gesowale lale dagoma!
38 旱その水の上にあり是涸かん斯は偶像の地にして人々偶像に迷へばなり
Ea sogega esoi bagade iasima. Ea hano huluane hafoga: ma! Ba: bilone soge ganodini da loboga hamoi ogogosu ‘gode’ bagohame. Ea fi dunu da ilima beda: iba: le, gagaoui agoane ba: sa.
39 是故に野の獸彼處に山犬と偕に居り鴕鳥も彼處に棲べし何時までも其地に住む人なく世々ここに住む人なかるべし
Amaiba: le, Ba: bilone soge ganodini, Fio liligi amola wadela: i a: silibu amola ledo hamoi sio bagohame ba: mu. Dunu fi da amo soge ganodini hamedafa esalumu.
40 ヱホバいひたまふ神のソドム、ゴモラとその近隣の邑々を滅せしごとく彼處に住む人なく彼處に宿る人の子なかるべし
Musa: hemonega, Na da Sodame amola Goumola amola amo sisiga: le dialebe moilai fonobahadi huluane amo wadela: lesi dagoi. Amo hou defele da Ba: bilone fi ilima doaga: mu. Dunu afae da amo ganodini wali amola eso huluane hame esalebe ba: mu. Na, Hina Gode, da sia: i dagoi.
41 視よ北の方より民きたるあらん大なる國の人とおほくの王たち地の極より起らん
Gagoe (north) soge amoga fi bagadedafa da gegemusa: manebe. Hina bagade bagohame da gegemusa: momagesa.
42 彼らは弓と槍をとる情なく矜恤なしその聲は海のごとくに鳴るバビロンの女よ彼らは馬に乗り戰士のごとくに備へて汝を攻ん
Ilia da ilia dadi amola gegesu gobihei gagui dagoi. Ilia da nimi bagade hame asigi dunu. Ilia da hosi da: iya fila heda: le ahoasea, ilia ha lasu da hano wayabo bagade ea gafululi fugala: sa agoane naba. Ilia da Ba: bilone fi ilima doagala: musa: momagei dagoi.
43 バビロンの王その風聲をききしかば其手弱り苦痛と子を產む婦の如き劬勞彼に迫る
Ba: bilone hina bagade da ilia manebe sia: nabasea, ea lobo da bodola: le gudusa. E da uda da mano lalelegemu gadenesea se naba, amo defele e da se naba.
44 視よ敵獅子のヨルダンの叢より上るが如く堅き宅に攻めきたらんわれ直に彼等を其處より逐奔らせわが選みたる者をその上に立ん誰か我のごとき者あらんや誰かわが爲に時期を定めんや何の牧者か我前に立ことをえん
Laione wa: me da Yodane Hano bega: iwila amo yolesili, bulamagau ha: i manu mola: ya: i gisi soge amoga manebe, amo defele Na, Hina Gode da Ba: bilone dunu ilima doagala: musa: misunu. Amasea, Ba: bilone dunu da ilia moilai yolesili, hobeamu. Nowa da Na agoanela: ? Nowa da Nama doagala: mu dawa: bela: ? Nowa ouligisu dunu da Nama gegemusa: dawa: bela: ? Nama hasalasimu da hamedeidafa.
45 さればバビロンにつきてヱホバの謀りたまひし御謀とカルデヤ人の地につきて思ひたまひし思想をきけ群の弱者必ず曳ゆかれん彼必ずかれらの住居を滅すべし
Amaiba: le, Na da Ba: bilone soge amola ea fi dunu ilima hamoma: ne ilegesu amo nabima! Ilia huluane amola ilia mano da ga hiouginana asi dagoi ba: mu. Amasea, dunu huluane da bagadewane beda: mu.
46 バビロンは取れたりとの聲によりて地震へその號咷國々の中に聞ゆ
Ba: bilone da dafasea, sia: bagade nababeba: le, osobo bagade da igugumu. Amola fifi asi gala huluane da ilia beda: ga wele sia: nebe nabimu.
