申命記 21
1 汝の神ヱホバの汝に與へて獲させたまふ地において若し人殺されて野に仆れをるあらんに之を殺せる者の誰なるかを知ざる時は
“Kapau ʻoku ʻilo ha tokotaha kuo tāmateʻi ʻi he fonua ʻaia ʻoku foaki ʻe Sihova ko ho ʻOtua ke ke maʻu, kuo tuku ʻi he ngoue, pea ʻoku ʻikai ʻilo pe ko hai kuo ne tāmateʻi ia:
2 汝の長老等と士師等出きたりその人の殺されをる處よりその四周の邑々までを度るべし
ʻE toki haʻu ai hoʻo kau mātuʻa mo hoʻo kau fakamaau, pea tenau fakafuofua ki he ngaahi kolo ʻoku tuʻu takatakai ʻiate ia kuo fakapoongi:
3 而してその人の殺されをる處に最も近き邑すなはちその邑の長老等は未だ使はず未だ軛を負せて牽ざるところの少き牝牛を取り
Pea ʻe pehē, ʻilonga ʻae kolo ʻoku ofi ki he tangata kuo tāmateʻi, ʻio ʻae kau mātuʻa ʻoe kolo ko ia, tenau ʻomi ha pulu fefine mui ʻaia naʻe ʻikai ngāueʻaki, pea naʻe ʻikai toho meʻa ʻi ha haʻamonga;
4 邑の長老等その牝牛を耕すことも種蒔こともせざる流つきせぬ谷に牽ゆきその谷において牝牛の頸を折べし
Pea ʻe ʻomi ʻe he kau mātuʻa ʻoe kolo ko ia ʻae pulu fefine mui ki ha teleʻa tokakovi, ʻaia ʻoku ʻikai keli pe tō, pea ʻe tutuʻu ai ʻae ʻulu ʻoe pulu fefine mui ʻi he teleʻa.
5 その時は祭司たるレビの子孫等其處に進み來るべし彼らは汝の神ヱホバが選びて己に事へしめまたヱホバの名をもて祝することを爲しめたまふ者にて一切の訴訟と一切の爭競は彼らの口によりて決定るべきが故なり
Pea ʻe haʻu ʻo ofi ʻae kau taulaʻeiki ko e ngaahi foha ʻo Livai: he kuo fili ʻakinautolu ʻe Sihova ko ho ʻOtua ke tauhi kiate ia, pea ke[fai ʻae ]tāpuaki ʻi he huafa ʻo Sihova: pea ʻe fakamaauʻaki ʻenau lea ʻae fakakikihi kotoa pē mo e tā kotoa pē:
6 而してその人の殺されをりし處に最も近き邑の長老等その谷にて頸を折たる牝牛の上において手を洗ひ
Pea ko e kau mātuʻa kotoa pē ʻoe kolo ko ia, ʻaia ʻoku tuʻu ofi ki he tangata kuo tāmateʻi, tenau fanofano honau nima ʻi ʻolunga ʻi he pulu fefine mui ʻaia kuo tutuʻu hono ʻulu ʻi he teleʻa:
7 答へて言べし我らの手はこの血を流さず我らの目はこれを見ざりしなり
Pea tenau lea ʻo pehē, ‘Naʻe ʻikai lilingi ʻe homau nima ʻae toto ni, pea naʻe ʻikai mamata homau mata ki ai.
8 ヱホバよ汝が贖ひし汝の民イスラエルを赦したまへこの辜なき者の血を流せる罰を汝の民イスラエルの中に降したまふ勿れと斯せば彼らその血の罪を赦されん
Ke ke ʻaloʻofa, ʻE Sihova, ki ho kakai ʻIsileli, ʻaia kuo ke huhuʻi, pea ʻoua naʻa tuku ʻae hia ʻoe toto māʻoniʻoni ki ho kakai ʻIsileli. Pea ʻe fakamolemole ʻae toto kiate kinautolu.’
9 汝かくヱホバの善と觀たまふ事をおこなひその辜なき者の血を流せる咎を汝らの中より除くべし
ʻE pehē ʻa hoʻomou tukuange ai meiate kimoutolu ʻae hia ʻoe toto māʻoniʻoni, ʻoka ke ka fai ʻaia ʻoku totonu ʻi he ʻao ʻo Sihova.
10 汝出て汝の敵と戰ふにあたり汝の神ヱホバこれを汝の手に付したまひて汝これを俘虜となしたる時
“ʻOka ke ka ʻalu atu ki he tau ki ho ngaahi fili, pea tuku mai ʻakinautolu ʻe Sihova ko ho ʻOtua ki ho nima, pea kuo ke maʻu pōpula ʻakinautolu,
11 汝もしその俘虜の中に貌美しき女あるを見てこれを悦び取て妻となさんとせば
Pea ʻoku ke mamata ʻi he kau pōpula ki ha fefine hoihoifua, pea ʻoku ke tokanga kiate ia koeʻuhi ke hoko ia ko ho uaifi:
12 汝の家の中にこれを携へゆくべし而して彼はその髮を剃り爪を截り
pehē, te ke ʻomi ia ki ʻapi ki ho fale: pea te ne tekefua ia, pea fakanounou hono ngeʻesinima.
13 まだ俘虜の衣服を脱すてて汝の家に居りその父母のために一月のあひだ哀哭べし然る後なんぢ故の處に入りてこれが夫となりこれを汝の妻とすべし
Pea ʻe toʻo ʻe ia ʻae kofu ʻo ʻene pōpula ʻiate ia, pea ʻe nofo ia ʻi ho fale, pea ʻe tēngihia ʻe ia ʻene tamai mo ʻene faʻē ʻi he māhina kātoa ʻe taha: pea hili ia, ʻe ngofua hoʻo toki ʻalu kiate ia, ʻo hoko ko hono husepāniti, pea ʻe hoko ia ko ho uaifi ʻoʻou.
14 その後汝もし彼を好まずなりなば彼の心のままに去ゆかしむべし決して金のためにこれを賣べからず汝すでにこれを犯したれば之を嚴く待遇べからざるなり
Pea ʻe pehē, kapau ʻoku ʻikai te ke fiemālie siʻi ʻiate ia, te ke toki tukuange ia ke ʻalu ʻo faʻiteliha pe ia; ka ʻe ʻikai ʻaupito te ke fakatauʻaki ia ʻae paʻanga, ke ʻoua naʻa ke meʻa fakatauʻaki ia, koeʻuhi kuo ke fakavaivaiʻi ia.
15 人二人の妻ありてその一人は愛する者一人は惡む者ならんにその愛する者と惡む者の二人ともに男の子を生ありてその長子もし惡む婦の產る者なる時は
“Kapau ʻoku maʻu ʻae uaifi ʻe ua ʻe ha tangata, ko e ʻofeina ʻae taha ka ko e fehiʻanekina ʻae taha, pea kuo na fānau fakatouʻosi pe kiate ia, ʻae ʻofeina mo e fehiʻanekina; pea kapau ko e ʻuluaki foha ko e tama ia ʻo ia ʻoku fehiʻanekina:
16 その子等に己の所有を嗣しむる日にその惡む婦の產る長子を措てその愛する婦の產る子を長子となすべからず
Pea ʻe hoko ʻo pehē, ʻi heʻene fai ke fakahoko hono ngaahi foha ke maʻu ʻaia ʻoku ʻaʻana, ʻoku ʻikai lelei ke ngaohi ʻae tama ʻae ʻofeina ke ʻuluaki ia ʻo tuʻukimuʻa ʻi he tama ʻae fehiʻanekina, ʻaia ko e ʻuluaki fānau[moʻoni]:
17 必ずその惡む者の產る子を長子となし己の所有を分つ時にこれには二倍を與ふべし是は己の力の始にして長子の權これに屬すればなり
Ka ʻe fakahā ʻe ia ʻae tama ʻae fehiʻanekina ko e ʻuluaki tupu, ʻi heʻene ʻatu kiate ia ʻae vāhenga ʻe ua ʻi he meʻa kotoa pē ʻoku ne maʻu, he ko e kamataʻanga ia ʻo hono mālohi; ʻoku ʻaʻana pe ʻae lelei ʻoe ʻuluaki tupu.
18 人にもし放肆にして背悖る子ありその父の言にも母の言にも順はず父母これを責るも聽ことをせざる時は
“Kapau ʻoku maʻu ʻe ha tangata ha foha ʻoku paongataʻa mo angatuʻu, ʻaia ʻoku ʻikai ʻaupito fai talangofua ki he leʻo ʻo ʻene tamai, pe ki he leʻo ʻo ʻene faʻē, pea ʻi heʻena tautea ia, ʻoku ʻikai tokanga ia kiate kinaua:
19 その父母これを執へてその處の門にいたり邑の長老等に就き
ʻE toki puke ia ʻe heʻene tamai mo ʻene faʻē, ʻo ʻomi ia kituʻa ki he kau mātuʻa ʻoe kolo, pea ki he matapā ʻo honau potu;
20 邑の長老たちに言べし我らの此子は放肆にして背悖る者我らの言にしたがはざる者放蕩にして酒に耽る者なりと
Pea te na pehē ki he kau mātuʻa ʻoe kolo, ‘Ko homa foha ko eni ʻoku paongataʻa mo angatuʻu, ʻoku ʻikai tui ia ki heʻema fekau: ko e ʻuakai ia mo e konā.’
21 然る時は邑の人みな石をもて之を撃殺すべし汝かく汝らの中より惡事を除き去べし然せばイスラエルみな聞て懼れん
Pea ʻe tolongaki ia ʻe he kau tangata kotoa pē ʻa hono kolo ʻaki ʻae maka, ke mate ai ia: ʻe pehē pe hoʻo motuhi ai ʻae kovi meiate kimoutolu; pea ʻe fanongo ki ai ʻe ʻIsileli kotoa pē, pea manavahē.
22 人もし死にあたる罪を犯して死刑に遇ことありて汝これを木に懸て曝す時は
“Pea kapau kuo fai angahala ʻe ha tangata ʻaia ʻoku totonu ke mate ai ia, pea kuo tonu ke tāmateʻi ia, pea ʻoku ke tautau ia ki he ʻakau:
23 翌朝までその體を木の上に留おくべからず必ずこれをその日の中に埋むべし其は木に懸らるる者はヱホバに詛はるる者なればなり斯するは汝の神ヱホバの汝に賜ふて產業となさしめたまふ地の汚れざらんためなり
ʻE ʻikai tuku hono sino ʻi he ʻakau ʻi he pō ʻo ʻaho, ka te ke tanu moʻoni ia ʻi he ʻaho ko ia: (he ko ia kuo tautau ko e malaʻia ia ʻi he ʻOtua; ) koeʻuhi ke ʻoua naʻa halaia ho fonua, ʻaia ʻoku foaki ʻe Sihova ko ho ʻOtua kiate koe ko ho tofiʻa.
