使徒の働き 2
1 五旬節の日となり、彼らみな一處に集ひ居りしに、
Bedigosidi eso (Ha: i Manu Gamibi Lolo Nasu) da doaga: loba, Yesu Ea hou lalegagui dunu huluane da diasu afadafa amo ganodini gilisili esalebe ba: i.
2 烈しき風の吹ききたるごとき響、にはかに天より起りて、その坐する所の家に滿ち、
Hedolowane, muagado fo bagade ea sia: agoane gulibagei, isu bagadewane diasu ganodini gulibagesu.
3 また火の如きもの舌のやうに現れ、分れて各人の上にとどまる。
Amalalu, dunu huluane ilia da lalu gona: su ea ba: su agoane dunu eno dunu eno amo da: iya wilalebe agoane ba: i.
4 彼らみな聖 靈にて滿され、御靈の宣べしむるままに異邦の言にて語りはじむ。
Amalalu, ilia huluane da Gode Ea A: silibu Hadigidafa Gala amoga nabai ba: i. A: silibu da ilima gasa iabeba: le, ilia sia: hisu hisu amoga sia: nanebe ba: i.
5 時に敬虔なるユダヤ人ら、天下の國々より來りてエルサレムに住み居りしが、
Amo esoha, eno Godema dawa: su Yu dunu, ilia eno osobo bagade soge huluane amoga Yelusaleme moilai bai bagade amoga misi esalu.
6 この音おこりたれば群衆あつまり來り、おのおの己が國語にて使徒たちの語るを聞きて騷ぎ合ひ、
Amo gulibagesu amola sia: hisu hisu ilia nababeba: le, dunu bagohame gilisi. Ilia huluane ilia sia: dafa amoga Yesu Ea fa: no bobogesu dunu da sia: dalebe ba: loba, bagadewane fofogadigi.
7 かつ驚き怪しみて言ふ『視よ、この語る者は皆ガリラヤ人ならずや、
Fofogadigili, ilia amane sia: i, “Amo dunu waha sia: hisu hisu sia: dalebe, ilia da Ga: lili dunu fawane.
8 如何にして我等おのおのの生れし國の言をきくか。
Amaiba: le, ilia ninia sia: dafa amoga habodane sia: dalula: ?
9 我等はパルテヤ人、メヂヤ人、エラム人、またメソポタミヤ、ユダヤ、カパドキヤ、ポント、アジヤ、
Ninia soge da hisu hisu bagohame. Amo da Badia, Midia, Ilame, Mesoubouda: imia, Yudia, Ga: badousia, Bonadase amola A: isia.
10 フルギヤ、パンフリヤ、エジプト、リビヤのクレネに近き地方などに住む者、ロマよりの旅人――ユダヤ人および改宗者――
Falidia, Ba: mafilia, Idibidi, Libia soge (Sailini gadenene soge), amo soge huluane amoga ninia misi. Mogili ninia da Louma sogega esala dunu.
11 クレテ人およびアラビヤ人なるに、我が國語にて彼らが神の大なる御業をかたるを聞かんとは』
Ninia mogili da Yu dunu, mogili da Dienadaile dunu (Gode hame dawa: su dunu) amo sinidigili bu Yu dafawaneyale dawa: su fi amoma gilisi. Mogili ninia da Galidi amola Ala: ibia, amo sogega misi. Be ninia huluane da ninia sia: dafa amoga amo dunu ilia Gode Ea gasa bagade hawa: hamosu amo sia: dalebe naba.”
12 みな驚き惑ひて互に言ふ『これ何事ぞ』
Fofogadigili amola gogolewane, ilia gilisili sia: dasu, “Amo mabe hou ea bai da adila: ?”
13 或 者どもは嘲りて言ふ『かれらは甘き葡萄酒にて滿されたり』
Be mogili ilia Yesu Ea fa: no bobogesu dunu ilia hou ba: beba: le, oufesega: ne amane sia: i, “Amo dunu da adini ba: iba: le, feloale hamosa.”
14 ここにペテロ十 一の使徒とともに立ち、聲を揚げ宣べて言ふ『ユダヤの人々および凡てエルサレムに住める者よ、汝 等わが言に耳を傾けて、この事を知れ。
Amalalu, Bida amola eno asunasi dunu gidayale, ilia wa: legadole, amola Bida da ha: giwane amo dunu huluanema amane sia: i, “Yu dunu amola Yelusalemega esala dunu huluane, nabima! Amo hou dilia waha ba: sa, amo ea bai na dilima olelemu.
15 今は朝の九時なれば、汝らの思ふごとく彼らは醉ひたるに非ず、
Goe dunu, ilia da adini ba: i dilia dawa: sa. Hame mabu! Wali da hahabe fawane, 9ougologo fawane.
16 これは預言者ヨエルによりて言はれたる所なり。
Be amo hou dilia waha ba: sa da musa: balofede dunu Youele da agoane olelei, amane,
17 「神いひ給はく、末の世に至りて、我が靈を凡ての人に注がん。汝らの子 女は預言し、汝らの若者は幻影を見、なんぢらの老人は夢を見るべし。
‘Gode da amane sia: sa, ‘Soge wadela: mu eso gadenesea, Na da Na A: silibu Hadigidafa Gala osobo bagade fi dunu huluane ilima hano agoane sogadigimu. Dilia egefe amola didiwi, ilia da eno dunuma Na Sia: olelemu. Dilia ayeligi dunu da esala ba: la: lumu, amola dilia da: i dunu da simasia ba: mu.
18 その世に至りて、わが僕・婢女にわが靈を注がん、彼らは預言すべし。
Dafawane! Na hawa: hamosu dunu amola uda, ilima Na A: silibu Na da imunuba: le, ilia da Na sia: olelemu.
19 われ上は天に不思議を、下は地に徴をあらはさん、即ち血と火と煙の氣とあるべし。
Na da muagado amo ganodini musa: hame ba: su dawa: digima: ne olelesu hamomu. Amola osobo bagadega gasa bagade hawa: hamomu. Dilia da maga: me, lalu bagade amola lalu mobi ba: mu.
20 主の大なる顯著しき日のきたる前に、日は闇に月は血に變らん。
Eso da hadigi fisili amola oubi da haliga: iwane ba: mu, Amasea, Hina Gode amo Ea Eso bagadedafa amola hadigidafa da doaga: i dagoi ba: mu.
21 すべて主の御名を呼び頼む者は救はれん」
Amo esoga, nowa da Hina Ea Dioba: le, E ili gaga: ma: ne wele sia: sea, ilia da Gode Ea Gaga: su ba: mu!”
22 イスラエルの人々よ、これらの言を聽け。ナザレのイエスは、汝らの知るごとく、神かれに由りて汝らの中に行ひ給ひし能力ある業と不思議と徴とをもて、汝らに證し給へる人なり。
Dilia Isala: ili dunu huluane, nabima! Yesu, Na: salede dunu, E da musa: hame ba: su dawa: digima: ne olelesu liligi bagohame Gode Ea gasaga hamobeba: le, E da Hina Gode Ea Hou dilima moloiwane olelei. Dilia amo hou huluane dawa: Bai E da guiguda: hamoiba: le, dilia huluane ba: i dagoi.
23 この人は神の定め給ひし御旨と、預じめ知り給ふ所とによりて付されしが、汝ら不法の人の手をもて釘磔にして殺せり。
Amo hou, Gode da hanaiba: le, E da musa: dawa: lalu amola ilegei dagoi. Udigili hame, be hanaiba: le, Gode da Yesu dilima i. Amalalu, dilia da Yesu eno wadela: i hamosu dunu ilima i. Dilia sia: beba: le, ilia Yesu bulufalegeiga medole legei.
24 然れど神は死の苦難を解きて之を甦へらせ給へり。彼は死に繋がれをるべき者ならざりしなり。
Be Gode da Yesu uhini, wa: legadolesi dagoi. E da bogosu ea gasa bagade hou fisili, E da bogosu ganodini dialumu hamedei galu.
25 ダビデ彼につきて言ふ「われ常に我が前に主を見たり、我が動かされぬ爲に我が右に在せばなり。
Da: ibidi da musa: , Yesu Ea hou olelema: ne, amane sia: i, ‘Na da Hina Gode mae yolele, na midadi esalu ba: i. E da mae yolesili, gadenene esalebeba: le, na da hame beda: mu.
26 この故に我が心は樂しみ、我が舌は喜べり、かつ我が肉體もまた望の中に宿らん。
Amaiba: le na da hahawane bagade, amola na da nodone sia: nana. Na da osobo bagade dunu fawane, be na da dafawane hamoma: beyale dawa: beba: le, hame beda: mu.
Dia da na a: silibu bogoi sogebi amoga hame yolesimu. Na da Di mae yolesili hawa: hamosu dunu esala. Amaiba: le, Di da na da: i hodo dasama: ne, bogoi uli dogoiga hame yolesimu (Hadēs g86)
28 汝は生命の道を我に示し給へり、御顏の前にて我に勸喜を滿し給はん」
Dia da esalusu logo ahoasu huluane nama olelei dogoi. Na amola Di, ani gilisili esalumuba: le, na da hahawane bagade ba: mu.”
29 兄弟たちよ、先祖ダビデに就きて、われ憚らず汝らに言ふを得べし、彼は死にて葬られ、その墓は今日に至るまで我らの中にあり。
Na fi dunu! Na da ninia aowalali ada, hina bagade Da: ibidi, amo ea hou dilima moloiwane olelemu. E da musa: bogole, uli dogone sali dagoi. Ea uli dogoi da guiguda: diala.
30 即ち彼は預言者にして、己の身より出づる者をおのれの座位に坐せしむることを、誓をもて神の約し給ひしを知り、
E da balofede dunu galu. Amola e da Gode Ea fa: no hahawane dogolegele imunu hou dawa: i galu. Gode Ea ilegele sia: i da E da Da: ibidi egaga dunu, Da: ibidi defele, hina bagade dunu hamomu.
Da: ibidi da Gode Ea fa: no hamomu hou ba: beba: le, e da Mesaia Ea bu uhini wa: legadomu olelei amane, “Gode da bogosu sogebi amo ganodini amo dunu hame yolesi. Ea da: i hodo da bogoi uli dogoi ganodini dasai hame ba: i.” (Hadēs g86)
32 神はこのイエスを甦へらせ給へり、我らは皆その證人なり。
Defea! Amo Yesu Hi da bogole, Gode da E uhini bu wa: legadolesi dagoi. Amo hou huluane ninia ba: su.
33 イエスは神の右に擧げられ、約束の聖 靈を父より受けて、汝らの見 聞する此のものを注ぎ給ひしなり。
E da wa: legadole, wali Ea ada Gode Ea lobo dafadili fisa. Gode Ea musa: olelei agoane, E da Gode Ea A: silibu Hadigidafa Gala lai dagoi. Amo hahawane dogolegele iasu E da ninima i dagoi, amo hou dilia waha ba: sa.
34 それダビデは天に昇りしことなし、然れど自ら言ふ「主わが主に言ひ給ふ、
Da: ibidi da Yesu defele, Hebene diasuga hame heda: i. Be Da: ibidi da amane sia: i, ‘Hina (Gode) da na Hina Gode Ema amane sia: i, ‘Na lobodafadili fili,
35 我なんぢの敵を汝の足臺となすまでは、わが右に坐せよ」と。
ouesalu, amoganini Dia ha lai dunu amo Dia emo ligisisu hamoma: ne na da hasalimu,’ amane sia: i.
36 然ればイスラエルの全家は確と知るべきなり。汝らが十字架に釘けし此のイエスを、神は立てて主となし、キリストとなし給へり』
Amaiba: le, Isala: ili dunu huluane, dawa: ma! Yesu, (dilia da bulufalegeiga fuga: i amo dunu), Gode da E Hina Gode amola Mesaia, hamoi dagoi!”
37 人々これを聞きて心を刺され、ペテロと他の使徒たちとに言ふ『兄弟たちよ、我ら何をなすべきか』
Dunu huluane, amo sia: nababeba: le, ilia dogo dadiga gala: i agoane se bagade nabi. Ilia da Bida amola eno asunasi dunu ilima amane adole ba: i. “Nola! Ninia adi hamoma: bela: ?”
38 ペテロ答ふ『なんぢら悔改めて、おのおの罪の赦を得んために、イエス・キリストの名によりてバプテスマを受けよ、然らば聖 靈の賜物を受けん。
Bida da ilima bu adole i, “Dilia afae afae dilia wadela: i hou yolesili, sinidigili, Godema buhagima. Amasea, Yesu Gelesu Ea Dioba: le, ba: bodaise hamoma. E da dilia wadela: i hou gogolema: ne olofole, Gode Ea hahawane dogolegele iasu liligi (Gode Ea A: silibu Hadigidafa Gala) dilima imunu.
39 この約束は汝らと汝らの子らと、凡ての遠き者すなはち主なる我らの神の召し給ふ者とに屬くなり』
Amo hahawane iasu, Gode da dilima, dilia mano, amola sedaga esala dunu, ilima imunusa: E da ilegele sia: i galu. Ninia Hina Gode da nowa dunuma E da misa: ne sia: sa, E da amo dunuma imunu.”
40 この他なほ多くの言をもて證し、かつ勸めて『この曲れる代より救ひ出されよ』と言へり。
Bida da Godema misa: ne sia: bagade ilima olelei. E amane sia: i, “Se dabe iasu bagade da dilia wadela: i fi dunu ilima doaga: mu. Amo mae lama: ne, dilia hou afadenema!”
41 かくてペテロの言を聽納れし者はバプテスマを受く。この日、弟子に加はりたる者、おほよそ三 千 人なり。
Dunu bagohame da ea sia: dafawaneyale dawa: beba: le, hanoga fane salasu hou hamoi. Amo esoha dunu 3000 agoane, ilia da Yesu Ea fa: no bobogesu dunu gilisisu ilima madelai dagoi.
42 彼らは使徒たちの教を受け、交際をなし、パンを擘き、祈祷をなすことを只管つとむ。
Ilia da eso huluane asunasi dunu ilia olelesu nabasu. Ilia gilisili, Yesu Ea fa: no bobogesu fi hamone, Yesu Ea lolo nawane Godema sia: ne gadolalu.
43 ここに人みな敬畏を生じ、多くの不思議と徴とは使徒たちに由りて行はれたり。
Asunasi dunu da musa: hame ba: su gasa bagade dawa: digima: ne olelesu bagohame hamobeba: le, dunu huluane da bagadewane fofogadigi.
44 信じたる者はみな偕に居りて諸般の物を共にし、
Dafawaneyale dawa: su dunu huluane gilisili fi afadafa hamone, ilia liligi huluane gilisili gagui.
45 資産と所有とを賣り、各人の用に從ひて分け與へ、
Ilia da soge, diasu amola eno liligi bidi lale, amo muni lai da ilia fi ganodini hame gagui dunu ilima iasu.
46 日々、心を一つにして弛みなく宮に居り、家にてパンをさき、勸喜と眞心とをもて食事をなし、
Eso huluane ilia Debolo Diasu ganodini gilisisu. Amola ilia diasudafa amo ganodini ilia ha: i nanu, ilia hou fonobole, hahawane nasu.
47 神を讃美して一般の民に悦ばる。かくて主は救はるる者を日々かれらの中に加へ給へり。
Eso huluane ilia Godema nodone sia: su. Dunu huluane da ilima hahawane galu. Amola eso huluane Hina Gode Yesu da ilia gilisisuma madelagima: ne, eno gaga: i dunu hiougi.
