使徒の働き 13
1 アンテオケの教會にバルナバ、ニゲルと稱ふるシメオン、クレネ人ルキオ、國守ヘロデの乳 兄弟マナエン及びサウロなどいふ預言者と教師とあり。
A: dioge Yesu Ea fa: no bobogesu fi amo ganodini, balofede amola olelesu dunu esalebe ba: i. Ilia dio amo da Banaba: se, Simione (eno dio da Bunumai), Liusiase (Sailini dunu), Ma: naene (Helode ea fofoi mano) amola Solo,
2 彼らが主に事へ斷食したるとき、聖 靈いひ給ふ『わが召して行はせんとする業の爲に、バルナバとサウロとを選び、別て』
Amo dunu ilia Hina Yesu Gelesu Ea hawa: hamonoba amola ha: i mae nawane sia: ne gadoloba, Gode Ea A: silibu Hadigidafa Gala da ilima amane sia: i, “Dilia Banaba: se amola Solo Nama ilegema! Bai Na da ela Na hawa: hamomusa: gini, ilegei dagoi!”
3 ここに彼ら斷食し、祈りて二人の上に手を按きて往かしむ。
Amalalu, ilia ha: i mae nawane sia: ne gadolalu, elama lobo ligisili, asunasi.
4 この二人、聖 靈に遣されてセルキヤに下り、彼處より船にてクプロに渡り、
Gode Ea A: silibu da asunasiba: le, Banaba: se amola Solo, da Siliusia moilaiga asi. Amo moilaiga ilia dusagai foga ahoasu liligi amo ganodini fila heda: le, Saibalase sogega asi.
5 サラミスに著きてユダヤ人の諸 會堂にて神の言を宣傳へ、またヨハネを助人として伴ふ。
Sa: lamisi moilaiga doaga: le, ela Yu dunu ilia sinagoge diasu ganodini Gode Ea sia: olelei. Yone Maga da misiba: le, e da ela fidisu.
6 徧くこの島を經 行きてパポスに到り、バルイエスといふユダヤ人にて僞 預言者たる魔術 者に遇ふ。
Asili, ilia Saibalase oga na: iyadodili bega: doaga: le, Ba: ifose moilaiga doaga: i. Amo moilaiga ilia nabi dunu ea dio amo BaYesu ba: i. E da Yu dunu esalu, amola e da balofede dunu hamoi hisu da sia: i. Be e da ogogoi.
7 彼は地方 總督なる慧き人セルギオ・パウロと偕にありき。總督はバルナバとサウロとを招き神の言を聽かんとしたるに、
E da amo oga ouligisu dunu (e da Gamane dunu ea dio amo Sediase Bolase), bagade dawa: su dunu, ema na: iyado esalu. Sediase Bolase da Gode Ea sia: nabimu hanaiba: le, Banaba: se amola Solo, ema misa: ne sia: i.
8 かの魔術 者エルマ（この名を釋けば魔術 者）二人に敵 對して總督を信仰の道より離れしめんとせり。
Be nabi dunu ea dio amo Ilima: se (amo da Ba-Yesu ea dio Galigi sia: amo ganodini) e da Sediase Bolase ea dafawaneyale dawa: su hou hedofamusa: dawa: beba: le, Banaba: se amola Solo elama sia: ga gegei.
9 サウロ又の名はパウロ、聖 靈に滿され、彼に目を注めて言ふ、
Amalalu Solo (ea dio eno da Bolo) ea dogo da Gode Ea A: silibu amo ea gasaga nabaiwane hamoiba: le, e da moloiwane amo nabi dunuma ba: le,
10 『ああ有らゆる詭計と奸惡とにて滿ちたる者、惡魔の子、すべての義の敵よ、なんぢ主の直き道を曲げて止まぬか。
amane sia: i, “Di da Sa: ida: ne ea mano esala. Di da ida: iwane liligi huluane amoma ha lai. Di da eso huluane wadela: i ogogosu hou hamonana. Eso huluane di da Gode Ea dafawane hou sinidigili bu ogogosu hamomusa: dawa: lala.
11 視よ、いま主の御手なんぢの上にあり、なんぢ盲目となりて暫く日を見ざるべし』かくて立刻に朦と闇とその目を掩ひたれば、探り囘りて導きくるる者を求む。
Wali, di da Gode Ea gasa hou ba: mu! Dia si da wadela: mu! Di da eso ea hadigi mae ba: le, Gode Hi fawane hobea uhisia bu ba: mu.” Amalalu, hedolowane Ilima: se ea si da dofoi ba: i. E da udigili lalu, dunu eno e lobolema: ne hogola ahoasu.
12 ここに總督この有りし事を見て、主の教に驚きて信じたり。
Gamane ouligisu dunu da amo hou ba: beba: le, Gode Ea hou lalegagui dagoi. Bai e da Hina Gode Ea olelesu amoma bagadewane fofogadigi.
13 さてパウロ及び之に伴ふ人々、パポスより船出してパンフリヤのペルガに到り、ヨハネは離れてエルサレムに歸れり。
Bolo amola ea fidisu dunu, da Ba: ifose moilai fisili, asili, Bega moilai bai bagade Ba: mafilia soge ganodini amoga doaga: i. Amo moilaiga, Yone Maga da yolesili, Yelusaleme moilai bai bagade amoga buhagi.
14 彼らはペルガより進み往きてピシデヤのアンテオケに到り、安息 日に會堂に入りて坐せり。
Amalalu, Bega moilai fisili asili, ilia A: dioge moilai bai bagade Bisidia soge amo ganodini, amoga doaga: i. Sa: bade esoga ilia sinagoge diasu ganodini golili sa: ili, fi.
15 律法および預言者の書の朗讀ありしのち、會堂 司たち人を彼らに遣し『兄弟たちよ、もし民に勸の言あらば言へ』と言はしめたれば、
Sinagoge ouligisu dunu da Mousese ea Sema amola Balofede dunu ilia dedei amo idilalu, ilima sia: ma: ne dunu asunasi. Ilia amane sia: i, “Na: iyado! Dilia da ninima fidimusa: sia: galea, dilia da ninima sia: mu ninia hanai gala.”
16 パウロ起ちて手を搖かして言ふ、『イスラエルの人々および神を畏るる者よ、聽け。
Bolo da wa: legadole, ea lobo gaguia gadole, amane sia: i, “Na fi Isala: ili dunu amola eno Dienadaile dunu dilia guiguda: Godema nodosu dunu! Na sia: nabima!
17 このイスラエルの民の神は、我らの先祖を選び、そのエジプトの地に寄寓せし時、わが民をおこし、強き御腕にて之を導きいだし、
Isala: ili fi ilia Gode da ninia aowalali ilegele, ili fi bagade hamoi. Ilia ga misi dunu agoane Idibidi soge ganodini esalu. Be Gode da Ea gasa bagade amoga, Isala: ili dunu fi gadili masa: ne, Idibidi soge amoga fadegale fasi.
18 おほよそ四十 年のあひだ、荒野にて彼らの所作を忍び、
Ode 40 amoga, Gode da ilia hihi hou wadela: i hafoga: i soge amo ganodini ba: i. Be E da mae yolesili, fidilalu.
19 カナンの地にて七つの民族をほろぼし、その地を彼らに嗣がしめて、
E da Ga: ina: ne soge ganodini fi bagade fesuale gala wadela: lesili, amola ilia soge Isala: ili dunu fi ilima i.
20 凡そ四 百 五 十 年を經たり。此ののち預言者サムエルの時代まで審判 人を賜ひしを、
Amo hou da ode 450 amoga hamoi. Fa: no, E da fofada: su dunu ilima i. Asili, fofada: su dunu da fidilalu, amogainini balofede dunu ea dio amo Sa: miuele da ouligisu.
21 後に至りて彼ら王を求めたれば、神は之にキスの子サウロと云ふベニヤミンの族の人を四十 年のあひだ賜ひ、
Ilia da Godema hina bagade dunu ilima ima: ne adole ba: beba: le, Gode da Solo (Gisia ea mano e da Bediamini ea fi ganodini esalu) amo ilima i. E da ode 40 amoga ilia hina bagade esalu.
22 之を退けて後、ダビデを擧げて王となし、且これを證して「我エッサイの子ダビデといふ我が心に適ふ者を見出せり、彼わが意をことごとく行はん」と宣給へり。
Amo dunu Gode da fadegale, bu Da: ibidi Isala: ili hina bagade hamoi. Da: ibidi ea hou olelema: ne, Gode amane sia: i, `Yesi ea mano Da: ibidi amo ea hou Na da hahawane ba: sa. E da Na hanai liligi hamomusa: dawa:’
23 神は約束に隨ひて此の人の裔より、イスラエルの爲に救主イエスを興し給ひしが、
Be Gode da Ea musa: ilegele sia: i defele, Yesu Gelesu, Da: ibidi egaga fi dunu, amo Isala: ili dunuma Gaga: su dunu hamoi dagoi.
24 その來る前にヨハネ預じめイスラエルの凡ての民に悔改のバプテスマを宣傳へたり。
Yesu da Ea hawa: hamosu hame muni hamone, Yone da Isala: ili dunu huluane ilima ilia wadela: i hou yolesili, ba: bodaise hou hamoma: ne, olelei dagoi.
25 かくてヨハネ己が走るべき道程を終へんとする時「なんぢら我を誰と思ふか、我はかの人にあらず、視よ、我に後れて來る者あり、我はその鞋の紐を解くにも足らず」と云へり。
Yone da ea hawa: hamosu gadenei dagoi galu, e da dunu huluanema amane sia: i, ‘Na da nowayale dilia dawa: bela: ? Dilia da misunu dunu misa: ne ouesala. Na da amo dunu hame. Be nabima! E da na mabe amo fa: no misunu. Ea hou da ida: iwanedafa. Amaiba: le, na da Ea emo salasu fadegamu defele hame ba: sa!’
26 兄弟たち、アブラハムの血統の子ら及び汝 等のうち神を畏るる者よ、この救の言は我らに贈られたり。
Na fi Isala: ili dunu, A:ibalaha: me egaga fi dunu! Amola Dienadaile dunu dilia guiguda: Godema nodone sia: ne gadosu dunu! Gode da amo gaga: su sia: ida: iwane gala ninima iasi dagoi.
27 それエルサレムに住める者および其の司らは、彼をも安息 日ごとに讀むところの預言者たちの言をも知らず、彼を刑ひて預言を成就せしめたり。
Bai Yelusalemega esalebe dunu fi amola ilia ouligisu dunu da Yesu da Gaga: sudafa hame dawa: i galu. Ilia da balofede sia: dedei amo Sa: bade eso huluane idisa. Be bai noga: le hame dawa: i. Be ilia Yesuma medoma: ne fofada: i dagoiba: le, balofede ilia olelei da dafawane ba: sa.
28 その死に當るべき故を得ざりしかど、ピラトに殺さんことを求め、
Ilia Yesuma medoma: ne fofada: su bai hamedafa ba: i. Be ilia udigili Bailadema Yesu medole legemusa: sia: i.
29 彼につきて記されたる事をことごとく成しをへ、彼を木より下して墓に納めたり。
Amalalu, Gode Sia: Dedei olelei defele huluane hamoi dagoiba: le, Ea da: i hodo ilia bulufalegeiga fadegale, gele gelabo amo ganodini sali.
30 されど神は彼を死人の中より甦へらせ給へり。
Be Gode da Ea bogosu fisimusa: , Ea da: i hodo wa: lesili, uhinisi.
31 かくてイエスは己と偕にガリラヤよりエルサレムに上りし者に多くの日のあひだ現れ給へり。その人々は今、民の前にイエスの證人たるなり。
Amalalu, E da eso bagohame lalebeba: le, Ea hou lalegagui dunu ilia musa: gilisili Ga: lili fisili Yelusalemega doaga: musa: logoga ahoasu, ilia da Yesu Ea da: i hodo ba: i. Amo dunu ilia da wali Isala: ili dunuma olelemusa: , ba: su dunu esala.
32 我らも先祖たちが與へられし約束につきて喜ばしき音信を汝らに告ぐ、
33 神はイエスを甦へらせて、その約束を我らの子孫に成就したまへり。即ち詩の第二 篇に「なんぢは我が子なり、われ今日なんぢを生めり」と録されたるが如し。
Ninia da Sia: Ida: iwane Gala dilima olelemusa: misi dagoi. Gode da musa: ninia aowalali dunu ilima hahawane dogolegele imunusa: sia: i liligi, E da ilia fa: no mabe mano (nini) ninima olelei dagoi. E da Yesu Gelesu wa: lesibiba: le, amo hou ninima i. Gode Sia: Dedei Gesami Hea: su ageyadu amo ganodini dedei diala didili hamoi amane, ‘Di da Na Gofedafa. Na da wali eso dia Ada hamoi.’
34 また朽腐に歸せざる状に彼を死人の中より甦へらせ給ひし事に就きては、斯く宣給へり。曰く「われダビデに約せし確き聖なる恩惠を汝らに與へん」
Gode da eno sia: olelei. Amo da Yesu da uli dogoi amo ganodini mae dasama: ne bogosu fisimusa: , Gode da wa: lesi amo amane olelei, ‘Na da sema hahawane dogolegesu hou Na musa: Da: ibidima imunu ilegele sia: i liligi, amo Dima imunu.’
35 そは他の篇に「なんぢは汝の聖者を朽腐に歸せざらしむべし」と云へり。
Gode Sia: eno da amane dedei, ‘Dia hawa: hamosu dunu Dima dogolegei dawa: su dunu, amo da udigili uli dogoi amo ganodini dasama: ne, Di da hame yolesimu.’
36 それダビデは、その代にて神の御旨を行ひ、終に眠りて先祖たちと共に置かれ、かつ朽腐に歸したり。
Bai Da: ibidi da osobo bagadega esalea, e da Gode Ea hawa: hamonanu, amalu bogole, ea aowalali ilia uli dogoi amo ganodini salawane dasai.
37 然れど神の甦へらせ給ひし者は朽腐に歸せざりき。
Be Gode da Yesu bogosu yolesima: ne wa: lesibiba: le, Yesu Ea da: i hodo da amo dasasu hame ba: i.
38 この故に兄弟たちよ、汝ら知れ。この人によりて罪の赦のなんぢらに傳へらるることを。
Dilia huluane! Na fi Isala: ili dunu noga: le dawa: ma! Yesu Ea hou hamoiba: le, ninia wali wadela: i hou gogolema: ne olofosu hou dilima olelesa.
39 汝らモーセの律法によりて義とせられ得ざりし凡ての事も、信ずる者は皆この人によりて義とせらるる事を。
Nowa dunu da Yesu Ea hou dafawaneyale dawa: sea, ea wadela: i hou da musa: se dabe iasu diasu agoane dialebe be wali se dabe iasu diasu da doasibi ba: sa. Mousese ea Sema huluane nabawane hamomu da hamedeiba: le, amo se dabe iasu diasu doasimu da hamedei ba: i. Be wali Yesuma dafawaneyale dawa: beba: le, dunu da halegale hahawane masunu dawa:
40 然れば汝ら心せよ、恐らくは預言者たちの書に云ひたること來らん、
Dawa: ma: i! Balofede ilia musa: olelei dilima doaga: sa: besa: le dawa: ma: i!
41 曰く「あなどる者よ、なんぢら視よ、おどろけ、亡びよ、われ汝らの日に一つの事を行はん。これを汝らに具に告ぐる者ありとも信ぜざる程の事なり」』
Ilia amane sia: i, ‘Hidale gasa fi dunu, nabima! Bogomuwane fofogadigima! Na waha hamomu liligi dilia da hamedafa dafawaneyale dawa: mu. Dunu da amo dilima moloiwane olelemu. Be dilia dafawaneyale dawa: musa: hamedeiwane ba: mu!’”
42 彼らが會堂を出づるとき、人々これらの言を次の安息 日にも語らんことを請ふ。
Bolo amola Banaba: se, da sinagoge diasu fisili ahoanoba, dunu huluane ela amo liligi bu noga: le olelema: ne, Sa: bade eso enoga bu misa: ne sia: i.
43 集會の散ぜし後、ユダヤ人および敬虔なる改宗者おほくパウロとバルナバとに從ひ往きたれば、彼らに語りて神の恩惠に止らんことを勸めたり。
Dunu huluane da gilisisu yolesi dagoloba, Yu dunu bagohame amola Dienadaile dunu (ilia da sinidigili, Yu fi ilia hou lalegagui dunu), amo bagohame Bolo amola Banaba: se, elama fa: no bobogei. Bolo amola Banaba: se, ilima asigi sia: sia: i. Ela da ilima Gode Ea hahawane dogolegele fidisu hou mae yolesili, amo ganodini esaloma: ne sia: i.
44 次の安息 日には、神の言を聽かんとて殆ど町 擧りて集りたり。
Sa: bade eso enoga, amo moilai dunu mogili, gadenene huluanedafa da Yesu Ea sia: naba misi.
45 されどユダヤ人はその群衆を見て嫉に滿され、パウロの語ることに言ひ逆ひて罵れり。
Be Yu dunu da dunu bagohame gilisibi ba: beba: le, mudasu bagade ba: i. Ilia Boloma gadele sia: ga gegei.
46 パウロとバルナバとは臆せずして言ふ『神の言を先づ汝らに語るべかりしを、汝 等これを斥けて己を永遠の生命に相應しからぬ者と自ら定むるによりて、視よ、我ら轉じて異邦人に向はん。 (aiōnios g166)
Be Bolo amola Banaba: se, ela mae beda: ne gasa bagadewane sia: i, “Dilia Yu dunu da hidadea Gode Ea sia: nabi dagoi. Bai Gode da amo ilegei dagoi. Be dilia amo sia: hihiba: le, dilia eso huluane Fifi Ahoanusu lamu dilia defele hame dawa: beba: le, defea, ninia dili fisili asili, Dienadaile dunuma olelemu. (aiōnios g166)
47 それ主は斯く我らに命じ給へり。曰く「われ汝を立てて異邦人の光とせり。地の極にまで救とならしめん爲なり」』
Hina Gode da amo hamoma: ne sia: i ninima olelei amane, ‘Dilia da Dienadaile dunuma hadigi olelema: ne amola osobo bagade dunu ilia mae bogole Fifi Ahoanusu lama: ne, Na da dili Na gamali agoane hamoi dagoi!’”
Amo sia: nababeba: le, Dienadaile dunu da hahawane bagade ba: beba: le, Gode Ea Sia: amoma nodoi. Amola nowa dunu da eso huluane Fifi Ahoanusu lama: ne Gode da ilegei dagoi, amo dunu da Yesu Ea hou lalegagui. (aiōnios g166)
49 主の言この地に徧く弘りたり。
Amo soge ganodini, dunu huluane ilia Hina Gode Ea Sia: nabi dagoi.
50 然るにユダヤ人ら、敬虔なる貴女たち及び町の重立ちたる人々を唆かして、パウロとバルナバとに迫害をくはへ、遂に彼らを其の境より逐ひ出せり。
Be Yu dunu da ougili sia: beba: le, amo moilai bai bagade asigilai dunu amola Dienadaile Godema nodone sia: ne gadosu uda da Bolo amola Banaba: se elama se bagade iasu. Ilia da ela fisili masa: ne sefasi.
51 二人は彼らに對ひて足の塵をはらひ、イコニオムに往く。
Amaiba: le, ili fisimusa: olelema: ne, Bolo amola Banaba: se, da osobo ilia emo gafega diala amo doga: sili, yolesili asili, Aigouniame moilai bai bagadega asi.
52 弟子たちは喜悦と聖 靈とにて滿され居たり。
Be Yesu Ea hou lalegagui dunu A: dioge moilai ganodini esala da hahawane bagade ba: i. Ilia dogo da Gode Ea A: silibu Hadigidafa Gala amoga nabaiwane ba: i.
